Daugėja hospitalizuotų vaikų
COVID-19 užsikrečiančiųjų skaičius auga kasdien, medikai kalba, kad daugėja sunkios būklės pacientų, mirčių, tačiau didelį nerimą kelia ir tai, kad hospitalizuojama vis daugiau ir mažųjų pacientų.
„Atsiranda vis daugiau vaikų, kurie yra priklausomi nuo papildomo deguonies tiekimo, jie sunkiai serga. Kalbant apie vaikų sergamumą, tiek sergančių vaikų per visą pandemijos laikotarpį neturėjome, ir tai, veikiausiai, dar ne pabaiga“, – komentavo vaikų ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė.
Anot medikės, ligoninėse atsiduriančių vaikų amžius yra labai įvairus – nuo naujagimių iki 18 metų: „Bet jeigu kalbėtume apie tuos, kurie šiuo metu sunkiai serga – dažniausiai tai yra paaugliai. Labai sunkiai sergantys pacientai sudaro nedidelę dalį, – tai yra gera žinia, bet jų yra, ir tai yra kitaip, nei buvo iki šiol.“
Atsiranda vis daugiau vaikų, kurie yra priklausomi nuo papildomo deguonies tiekimo, jie sunkiai serga.
Paklausta, kaip mano, kas laukia ateity, dr. I.Ivaškevičienė teigė, kad tikėtina, kad vaikų skaičius ligoninėse augs, ypač žinant, kokie maži jų skiepijimo mastai.
Gydytojos duomenimis, iš šiandien Santarose hospitalizuotų vaikų nė vienas nebuvo skiepytas. Šeši jų negalėjo būti paskiepyti dėl amžiaus grupės, tačiau du galėjo vakcinuotis.
Vaikas – ne maža suaugusiojo kopija
Scenarijų, kaip vaikas suserga COVID-19 infekcija, yra labai daug, bet visi žinomi, tikino I.Ivaškevičienė. „Sergama šeimomis – vaikai dažniausiai užsikrečia iš aplink esančių suaugusiųjų. Aišku, galime kalbėti apie vaikų kolektyvus, ten irgi plinta infekcija, bet vis tiek kalbant apie pediatrinę populiaciją, jeigu visi skiepytųsi sąžiningai, kaip rekomenduojama daryti, vaikų atvejų skaičius būtų žymiai mažesnis“, – tikino medikė.
Vaikų ligų gydytoja dr. I.Ivaškevičienė atkreipė dėmesį, kad mažųjų pacientų negalime prilyginti suaugusiesiems, jų ligos eiga kitokia. „Šiuo klausimu tinka pasakymas, kad vaikai nėra sumažintos suaugusiųjų kopijos. Požymiai yra labai įvairūs, nė vieno vaiko būklės negalėtume pateikti kaip auksinio standarto. Gali būti viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai, gali būti virškinamojo trakto pažeidimų – viduriavimas, vėmimas, pykinimas.
„Aišku, dažniausiai šitą visą puokštę lydi karščiavimas, bet jis irgi labai įvairus. Vieni vaikai turi labai aukštą temperatūrą, kitų – 37 ir kelios dalys. Tėvų vertinimu, gali atrodyti, kad jų vaikas tiesiog susirgo kažkokia įprasta virusine infekcija, kuria jau yra sirgęs daugybę kartų, tačiau už viso to gali slypėti COVID-19“, – simptomus komentavo medikė. Anot jos, dažniausiai vaikai į ligoninę atvežami tada, kai tėvai patys negali suvaldyti situacijos.
Pavojinga – pokovidinė būklė
Vienas svarbiausių dalykų, į kurį dr. I.Ivaškevičienė atkreipė dėmesį, kad visuomenėje vyrauja nuomonė, jog vaikams COVID-19 liga yra labai lengva. Dažnai iš tiesų taip ir būna, tačiau reikia nepamiršti, kad vaikams, priešingai nei suaugusiesiems, galima reta, bet labai sudėtinga pokovidinė būklė – daugiasistemis uždegiminis sindromas. Jis būdingas tik vaikams (kai kur amžius nurodomas iki 21 metų), dažniausiai išsivysto po persirgtos COVID-19 ligos, praėjus 2–4 savaitėms.
Svarbu pabrėžti, kad pačia infekcija vaikas gali persirgti labai lengvai, dažnai net tėvai nežino, kad sirgo, bet vėliau tą galime patvirtinti laboratoriniais tyrimais.
„Šiam sindromui būdinga tai, kad vaikai atkakliai karščiuoja, yra pažeidžiamos dvi ir daugiau (dėl to ir vadinama „daugiasistemiu“) organų sistemos. Kokie klinikiniai požymiai pasireiškia konkrečiam vaikui, priklauso nuo to, kokios sistemos yra pažeistos. Didžiausią nerimą kelia tai, kad vienas pagrindinių taikinių – širdies ir kraujagyslių sistema. Labai pavojinga, jei pažeidžiama centrinė nervų sistema. Santaros klinikose apie 80–85 proc. šiuo sindromu sirgusių vaikų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuje“, – komentavo gydytoja.
Šiuo metu pasaulyje atliekami tyrimai, kokios šio sindromo pasekmės persirgusiems vaikams, tačiau kol kas daug duomenų neturime. Pandemija trunka dvejus metus, o tam, kad pamatytume pokyčius, reikia daugiau laiko.
Kalbant apie kitus pokovidinius liekamuosius reiškinius, persirgus SARS-CoV-2 infekcija, Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos teigimu, vaikai juos gali jausti iki pusės metų. „Pavyzdžiui, bendras silpnumas (čia nekalbama apie tai, kad vaikas tingi ir ko nors nenori). Vaikui iš tiesų labai silpna ir jis negali nieko daryti. Sakykime, turite labai aktyvų vaiką, o jis renkasi verčiau pagulinėti ar pan. Tai tik vienas pavyzdys. Taip pat gali būti liekamųjų sąnarių, raumenų skausmų, sunkumų mokantis, sunkumų sukoncentruoti dėmesį. Liekamųjų reiškinių spektras taip pat yra labai platus. Jeigu vaikams šie reiškiniai išlieka 4–6 mėnesius, tai jie labai reikšmingai paveikia jų sveikatą. Sakykime, pačia infekcija persirgta gana lengvai, tačiau minėti dalykai daro poveikį jų bendravimui, socialinei raidai ir panašiai“, – kalbėjo vaikų ligų gydytoja.
Dr. I.Ivaškevičienė tikino, kad labai gaila sergančių kūdikių, nes jų nepaklausi – ką tau skauda: „Taigi mes galime vertinti tik objektyvius kriterijus ūmiuoju periodu, o kas bus, kai praeis kažkiek laiko, sunku pasakyti. Labai gaila, bet daugiasistemis organų uždegimo sindromas gali pasitaikyti ir kūdikiams.“
Skiepyti dabar
Skiepijimo apimtys vaikų amžiaus grupėje yra labai mažos, ypač vaikų nuo 12 metų. Dr. I.Ivaškevičienė atkreipė dėmesį, kad tėvai neretai vakcinacijos svarbą supranta jau suprastėjus vaiko būklei.
„Dažnai tenka konsultuoti tėvus tų pacientų, kuriuos jau ištiko nelaimė. Jie tada pasiryžę padaryti bet ką, gauti vaistus iš bet kokios šalies, kad tik pašvelnintų vaiko ligos simptomus. Tai šiandien yra ta diena, kai galite tą padaryti – pasiskiepyti, ir nereikės vėliau galvoti, melstis, kad būtų kažkokių inovatyvių vaistų. Užkirsti tam kelią galite šiandien, dabar“, – ragino gydytoja.
Nors gretutinės ligos ir vaikams turi didelę įtaką COVID-19 ligos sunkumui, gydytoja dr. I.Ivaškevičienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu intensyviosios terapijos skyriuje esantys vaikai tikrai ne visi turi gretutinių ligų. Tarp sunkios būklės mažųjų pacientų yra ir tokių, kurie iki COVID-19 infekcijos buvo visiškai sveiki.
„Dažniausiai į ligoninę vaikai patenka dėl antrinių bakterinių infekcijų. Tėvams nepavyksta susidoroti su atkakliu karščiavimu ir, aišku, komplikacijomis“, – komentavo pašnekovė. Beje, Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, dažniau sunkiau serga vaikai, turintys antsvorio. Jiems dažnai prireikia deguonies terapijos.
Gydytoja retoriškai klausia, ar tikrai reikia tos liūdnos statistikos, kad žmonės atsipeikėtų ir suprastų, kad dabar yra laikas skiepytis? „Šiandien galite pakeisti situaciją – neatsidurti joje. Rekomendaciją skiepytis vaikus nuo 12 metų palaiko Europos pediatrų draugija. Tai visų pediatrų kompetentingiausia institucija, paraleliai tai patvirtina visų Europos šalių, kurios skiepija tokio amžiaus vaikus, pediatrų draugijos, tarp jų ir Lietuvos“, – tikino dr. I.Ivaškevičienė.
Paklausta apie ateitį, ar netrukus galime tikėtis, kad galima bus vakcinuoti ir jaunesnius vaikus Lietuvoje, gydytoja teigė, kad šiuo metu vykdomi klinikiniai tyrimai su kūdikiais nuo 6 mėn. iki 11 metų: „Mane pasiekia kai kurių tėvų klausimai – kada pagaliau galėsime paskiepyti savo pirmoką, antroką ir ramiai išleisti į kolektyvą. Tikrai tai yra ateitis, tikiu – gana greit.“
