Socialinės globos įstaigose visoje Lietuvoje yra apie 13,4 tūkst. garbingo amžiaus ir negalią turinčių gyventojų. Lietuvoje iš viso veikia 208 socialinės globos įstaigos, bet socialinės globos paslaugas šiuo metu teikia 201 įstaiga.
Didžiausiu koronaviruso židiniu tapo Blinstrubiškių socialinės globos namai, kur užfiksuota 146 COVID-19 atvejų, iš jų – 95 globotiniams, 51 – darbuotojams. Du žmonės mirė.
Koronaviruso atvejai taip pat nustatyti Liolių socialinės globos namuose, keliose Klaipėdos, Marijampolėje socialines paslaugas teikiančiose įstaigose.
Viena gydytoja stengėsi sustabdyti plitimą
Gydytojas, kadenciją baigiantis Seimo narys Darius Kaminskas, savaitę savanoriavęs Raseinių rajone esančiuose Blinstrubiškių socialinės globos namuose, sako visų pirma pamatęs, kad įstaiga buvo palikta likimo valiai.
„Ten yra nuostabus kolektyvas. Ir direktorė, ir gydytoja, kuri buvo likusi dirbti viena. Jauna ten dirbanti gydytoja darė viską, kas įmanoma, kad sustabdytų plitimą. Ji slaugė, ėjo, žiūrėjo.
Kai pamačiau jų pagalbos šauksmą per televiziją, kad kviečia savanoriauti, nuvažiavau. Važiavau kaip gydytojas, nors nesu terapeutas.
Ką pamačiau? Situacija buvo labai sudėtinga. Dirbo viena vienintelė daktarė, kai yra Raseinių ligoninė, kuri galėtų kolegoms padėti. Savivaldybė yra steigėjas – tiek ligoninės, tiek globos namų. Ir jokios pagalbos nebuvo“, – sakė D.Kaminskas.
Pasak pašnekovo, jis padėjo globos namų gydytojai, kuri turėjo per vieną dieną paimti iki 140 tepinėlių, mat pusė kolektyvo – tiek slaugytojų, tiek socialinių darbuotojų – buvo susirgę ir turėjo izoliuotis.
Darbuotojai izoliavosi su globos namų gyventojais
„Žmonės ten dirbo pasiaukojančiai. Keli socialiniai darbuotojai, su kuriais bendravome dar iš vakaro, sakė, kad laukia testo atsakymo, kuris greičiausiai bus teigiamas. Taip ir buvo. Tada jie pasiėmė savo daiktus ir nukeliavo pas savo globojamus žmones: su jais kartu izoliavosi ir toliau dirbo. Nes jų niekas negalėjo pakeisti ir niekas negalėjo padėti“, – prisiminė D.Kaminskas.
Pašnekovas pasakojo, kad socialiniai darbuotojai nerimavo, ar už tokį elgesį jų nenubaus: „Jie nepaklausė, ar pakels dvigubai trigubai algas, bet jie paklausė, ar mūsų nenubaus. Aš dar turiu vilties, kad yra Lietuvoje žmonių.“
Tada jie pasiėmė savo daiktus ir nukeliavo pas savo globojamus žmones: su jais kartu izoliavosi ir toliau dirbo. Nes jų niekas negalėjo pakeisti ir niekas negalėjo padėti.
Stebėdamas situaciją globos namuose D.Kaminskas sakė, jog jam neišlaikę nervai, ir tada politikas susisiekė su ministerija.
„Esu labai dėkingas ir kanclerei, ir ministrui, ir klinikų vadovams, nes padarėm konferencinį ryšį, vos ne online buvo priimtas operacijų vadovo sprendimas, kad čia galėtų atvažiuoti mobili brigada. Ir atvažiavo, o tada pamatė, kokiomis situacijomis yra dirbama“, – kalbėjo D.Kaminskas.
Gydymo įstaiga tampa pati sau karalius
Pasak D.Kaminsko, globos namai nėra gydymo įstaiga, todėl jie neturi priemonių, kurių reikia esant tokiai situacijai. Žmonių sveikatos būklei vertinti buvo naudojamas tik paprastas kraujospūdžio aparatas ir aparatas pulsui matuoti: „O ten juk senjorai, kai kurių jų sveikatos būklė – sudėtinga. Visi dirbo su skafandrais, su apsaugom. Per porą valandų, kol praeini, esi visiškai suprakaitavęs. Tirpsti. Ir taip žmonės dirbo kasdien. Pagalbos iš gydymo įstaigų nebuvo.
Man įdomiausia pasirodė, kad dvi savaites buvo kalbama telefonu, visi tarėsi ir ginčijosi. Nors gydytoja jiems sakė, kokia yra situacija.
Galiu pasakyti: buvo padaryta didžiausia klaida – sužlugdyta sveikatos įstaigų reforma. Visi labai džiaugėsi prezidentės veto. O iš tikrųjų savivaldybės gydymo įstaiga tampa pati sau karalius ir nieko nei savivaldybės meras negali padaryti. Jei būtų buvęs dvigubas pavaldumas, tai būtų atsakinga ir ministerijai. Būtų visai kitaip tvarka organizuojama“, – kalbėjo D.Kaminskas.
Tik po kreipimosi į ministeriją atsirado pokyčiai: sergantys žmonės buvo vežami į Kauno ligoninę, kiekvieną dieną atvažiuodavo medikai, kurie padėdavo: „Tada atsirado savivaldybės rūpestis, tam tikros priemonės palengvinti darbui. Dar iš Vilniaus gydytoja kaip savanorė atvažiavo, vėliau kiti savanoriai prisijungė.“ Situacija pagerėjo ir įsijungus pirminės sveikatos priežiūros centrui, ligoninei.
Kalbant apie tai, kaip tokiu atveju – globos namuose esant protrūkiui – reiktų organizuoti darbą, D.Kaminskas įvardijo ir vietos savivaldybės atsakomybę: „Steigėjas yra savivaldybė, kurioje yra ekstremalių situacijų komisija. Man įdomiausia pasirodė, kad dvi savaites buvo kalbama telefonu, visi tarėsi ir ginčijosi. Nors gydytoja jiems sakė, kokia yra situacija. Tik kai aš įsijungiau, tada sugebėjo atvažiuoti į vietą.“
Nelinkėtų net didžiausiam priešui
Blinstrubiškių socialinės globos namų direktorė Rasa Šebelskienė sako, kad kol kas garsiai džiaugtis dar bijo, tačiau situacija čia – stabilizuojasi.
„Praėjusią savaitę tyrėme 79 gyventojus – tik keturi teigiami, taip pat tyrėme ir darbuotojus – du teigiami. Gęstame. Išmokome pamokas, kurias mums reglamentavo tiek higienos specialistai, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Užtruko, kol supratome, kad iš globos namų persiformuojame į infekcinę ligoninę. Taip reikėtų sakyti“, – kalbėjo įstaigos vadovė.
Kai pradėjo masiškai sirgti, tai mūsų [ligonių] niekas niekur nevežė. Todėl ir tapome infekcine ligonine iš globos namų.
Paklausta, ar žodžiai apie infekcinę ligoninę yra ironija, R.Šebelskienė patikino, kad ne.
„Ne, neironizuoju. Operacijų vadovas buvo sakęs, kad pirmiausia bus užpildomos regioninės ligoninės, po to – rajoninės ligoninės. Bet kai pradėjo masiškai sirgti, tai mūsų [ligonių] niekas niekur nevežė. Todėl ir tapome infekcine ligonine iš globos namų.
Iš mūsų išveža tik pačius sunkiausius [ligonius]. Visi kiti yra čia. Ketvirtadienį laukiame po nedarbingumo sugrįžtančios mūsų gydytojos, manau, kad turėsime nemažą dalį pasveikusių.
Šešiems žmonėms yra pajungti deguonies balionai. Neduok Dieve, net didžiausiam priešui nelinkėčiau to, ką patyrėme“, – sakė R.Šebelskienė.
Slaugytojų trūksta visoje Lietuvoje
Prisimindama, kaip įstaigai reikėjo pagalbos, vadovė pastebėjo, kad į pagalbos prašymą žmonės atsišaukė tada, kai savivaldybė pažadėjo padidintą darbo užmokestį. Tačiau ir tada daug norinčiųjų nebuvo.
„Kalbant apie savanorius, apie labdaringas organizacijas, su kuriais susiduriame tiesiogiai, – jos praktiškai neveikia.
Nežinau, galbūt mes esame išskirtiniai, galbūt ši liga žmones išgąsdino, galbūt pagalvojo apie savo šeimas, artimuosius? Bet kol savivaldybė nepaskelbė apie didesnį atlygį, neatsirado norinčiųjų pas mus dirbti. Labai sudėtinga“, – sakė pašnekovė.
Kalbėdama apie slaugytojus R.Šebelskienė sakė, kad ši rinka yra tuščia – tokių specialistų trūksta.
„Mūsų įstaigoje 50 procentų slaugytojų – pensinio amžiaus. Kas bus ateity – nežinau. Bendraujame su kitais globos namais, gydymo įstaigomis. Jų trūksta. Aš net kolegijoje domėjausi, kur jie dingsta. Pasirodo, kad didelė dalis baigiančiųjų jau turi kontraktus darbui užsienyje“, – sakė globos namų direktorė.
Ne visi darbuotojai elgėsi atsakingai
Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Jonyla sako, kad, kalbant apie protrūkį globos namuose, savivaldybė nuodugniai klaidų ir priežasčių dar nesiaiškino: „Džiaugiamės, kad situacija stabilizuojasi. Jei kalbėtume apie priežastis, pirmiausia tai yra globos namai, kur gyvena rizikos grupės žmonės. Šiandien kaip tik gavome skundą, kad yra per dideli ribojimai, kad neleidžiama išeiti.
Ne visi gyventojai suprato, kad tai rimta liga. Kai kurie suprato, aišku, tačiau kai kurie – iki šiol ne. Tai viena priežastis – pačių gyventojų sąmoningumas.
Antra, ten nemažai darbuotojų, tad ir kontaktų gana daug. Kontrolė yra labai sudėtinga, jie bendrauja su savo šeimos nariais, kurie taip pat dirba įvairius darbus.
Sakyčiau, kad buvo ir pačių kai kurių darbuotojų nesupratimas, kad reikia saugotis. Žinoma, tikrai ne visų. Bet kai kuriuos, kai jau buvo sergančiųjų, vos įkalbinome atlikti testus. Tokios pagrindinės priežastys“, – sakė E.Jonyla.
Administracijos direktorius teigė, kad į darbuotojų, kurie galėtų laikinai padirbėti globos namuose, paieškas įsijungė ir savivaldybė, tačiau jų rasti pasirodė sunku. Žmonių, nors ir nedaug, atsirado paskelbus apie gerokai didesnį darbo užmokestį.
Kokius instrumentus savo rankose, be finansinio paskatinimo, turi savivaldybė?
„Rajone yra ir kitų gydymo įstaigų, ir socialines paslaugas teikiančių organizacijų. Prašėme ligoninės, PSPC Raseiniuose ir Ariogaloje, kad duotų darbuotojų. Iš ligoninės globos namams buvo skirti 1–2 gydytojai. Nepaliekame jų vienų. Buvo ir savanorių: seniūnai, kiti specialistai, Seimo narys, tarybos narė. Bendromis jėgomis“, – sakė E.Jonyla.
Išsinuomojo deguonies aparatus
Marijampolės specialiuose socialinės globos namuose yra patvirtinti 59 COVID-19 atvejai, iš jų – 22 darbuotojams. Trys žmonės mirė.
„Gyvename labai įtemptai, kol kas pasveikusių nėra. Taip, situacija yra stabilesnė. Kelis žmones esame išvežę į ligoninę“, – sakė įstaigos vadovė Viduta Bačkierienė.
Pasak V.Bačkierienės, prasidėjus sergamumui koronavirusu, pasijuto, kad stinga darbuotojų.
„Ieškoti padėjo ir savivaldybė. Esame pasiskelbę, kad priimame darbuotojus, savanorius. Nėra didelio susidomėjimo. Tačiau ryt, poryt jau grįš keli mūsų žmonės, buvę saviizoliacijoje. Tad bus lengviau.
Pagalbos sulaukėme ne tik iš savivaldybės, tačiau ir rajone esančių gydymo įstaigų, kurių gydytojai ligonius konsultuoja, taip pat iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriai esame pavaldūs. Tikrai nesame palikti vieni. Tačiau taip, sunku“, – kalbėjo įstaigos vadovė.
Marijampolės specialieji socialinės globos namai yra išsinuomoję deguonies aparatus, žmonėms statomos ir lašinės: „Yra ir besimptomių formų, bet ir karščiuojančiųjų yra.“
V.Bačkierienė taip pat patvirtino, jog trūksta slaugytojų: „Kodėl? Viena iš mano specialybių taip pat yra slaugytoja. Tai šventa profesija. Tik šiandien ji menkai apmokama. O tai sunkus, atsakingas darbas“, – sakė pašnekovė.
Lioliuose situacija stabili
Liolių socialinės globos namuose situacija stabili. Taip teigė įstaigos vadovas Erminijus Simonavičius.
„Ką turėjom, tą ir turim. COVID-19 patvirtinta 16 gyventojų, o viso Liolių socialinės globos namuose gyvena 70 gyventojų. Tik noriu pabrėžti, kad mes – ne senelių globos namai, pas mus gyvena nuo pilnametystės iki kiek Dievas duos“, – sakė E.Simonavičius.
Įstaiga su COVID-19 situacija susitvarkė nesunkiai, mat gyventojai serga lengva arba besimptome forma.
Kitos Lietuvoje veikiančios įstaigos kol kas su situacija dėl COVID-19 tvarkosi įvedusios karantiną, naudodamos būtinas apsisaugojimo priemones.
Prienų globos namų vadovė Inga Barkauskienė sako, kad įstaigoje laikomasi taisyklių, tačiau nerimas ir įtampa – didžiuliai.
„Yra vienas atvejis – susirgęs darbuotojas. Tačiau prieš susirgdamas jis dvi savaites atostogavo, tad kontaktų įstaigoje nebuvo. O įtampa jaučiasi ir tarp darbuotojų, ir tarp pačių gyventojų. Užsidarėme nuo lankytojų, o tai irgi kelia didelę įtampą“, – sakė I.Barkauskienė.
I.Barkauskienė taip pat sako, kad, esant židiniui, trūktų žmonių, galinčių globos namuose dirbti: „Nežinom, kaip būtų, jeigu būtų, jeigu reikėtų daugiau darbuotojų. Turim šiek tiek savanorių, kad, reikalui esant, galėtume pasikviesti. Esame su savivaldybe aptarę, su pirminės sveikatos priežiūros centru, kad būtų galimybė [darbuotojus] perkelti pas mus.“
Kaune esančių Saulės globos namų direktorė Jolita Saveikienė sako, kad kol kas viskas gerai ir COVID-19 atvejų nėra fiksuota.
„Lankytojų neleidžiame, darbuotojos dirba su kaukėm, pirštinėm, jas nuolat keičia. Turime ir dezinfekcinius kilimėlius kojoms. Šių priemonių ėmėmės dar prieš pirmąjį karantiną. Labai saugomės, ir kol kas viskas gerai“, – kalbėjo J.Saveikienė.
