„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

D.Jatužis – apie tylius insulto požymius: 85 proc. žmonių kreipiasi per vėlai

Neseniai atlikti skaičiavimai parodė, kad Lietuvoje būtinoji specializuota pagalba laiku suteikiama tik apie 15–20 proc. visų žmonių, kurie patiria insultą, o net apie 85 proc. jų į medikus kreipiasi per vėlai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas prof. Dalius Jatužis pranešime žiniasklaidai teigia, kad 1 iš 4 suaugusiųjų kada nors patiria insultą, o sulaukus 60 metų insulto rizika padidėja net 5 kartus.
Smegenys
Smegenys / „Fotolia“ nuotr.

Šių metų devizas, kurį iškėlė Pasaulio insulto organizacija, yra „Minutės gelbsti gyvenimus“, arba „Taupyk brangiausią laiką“. Iš tiesų, patyręs insultą žmogus gal ir nemirs, tačiau tikrai didelė rizika, kad laiku negydant, neatpažįstant insulto jo gyvenimas gali būti jau nebe toks.

Kaip pasakoja D.Jatužis, yra trys požymiai, kurie išduoda apie prasidėjusį insultą: veidas, ranka, kalba. Kiekvienas žmogus, ne medikas, ne gydytojas, gatvėje, parduotuvėje ar bet kur kitur, išvydęs prieš save žmogų, kuriam nusilpusi viena veido pusė, nusilpusi tos pačios pusės ranka ar sutrikusi kalba, turėtų iš karto pagalvoti, jog tai gali būti insulto pradžia ir reikia atitinkamai reaguoti.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./15min studijoje lankosi profesorius Dalius Jatužis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./15min studijoje lankosi profesorius Dalius Jatužis

Apie 87 proc. visų insulto atvejų sudaro išeminiai smegenų kraujotakos sutrikimai. Medikai įspėja, kad ištikus insultui, priešingai nei ištikus infarktui, žmonės skausmo dažnai nejaučia ir galvoja, kad negalavimai tiesiog praeis. Bet atsitinka priešingai.

Kodėl insulto metu neskauda

„Išeminis insultas yra kraujagyslės užsikimšimas ir yra neskausminga liga, nes smegenys neturi skausmo receptorių. Jeigu yra kraujo išsiliejimas į smegenų dangalus, tuomet skauda labai stipriai, kadangi dangalai yra skausmingos struktūros. Hemoraginiai insultai, tai yra kraujo išsiliejimas į smegenis, 90 proc. yra sukeliami ilgalaikio, padidėjusio kraujo spaudimo. Išeminio insulto atveju du trečdaliai žmonių taip pat turi padidėjusį kraujo spaudimą“, - pasakoja prof. dr. D.Jatužis.

Jeigu insultas yra diagnozuojamas laiku, kalbama apie minučių tikslumą, ir tinkamai gydomas, laikantis gydytojų nurodymų, anot gydytojo, galime labai pagerinti susirgusiųjų gyvenimo kokybę.

Žmonėms, esantiems insulto rizikos grupėje, profesorius pataria pasitikėti naujausiais medicinos išradimais, tokiais kaip politabletė, kurių sudėtyje yra ne tik kraujospūdį koreguojančių antihipertenzinių vaistų bet ir cholesterolį mažinančių statinų.

„Žmogus, ypač dirbantis, neturi laiko, jam psichologiškai gerti didelį kiekį tablečių kartais būna nepriimtina. Todėl sudėti kelis vaistus į vieną tabletę yra labai geras ir teigiamas dalykas. Iš tikrųjų, paskirto gydymo režimo laikymasis stipriai pagerėja. Tai ne vieną sykį yra įrodę mokslininkai“, - pasakojo D.Jatužis.

Deja, neretai pacientai savo nuožiūra jau po kelių mėnesių nustoja vartoti gydytojų paskirtus vaistus, o tai gali tapti pirminio insulto arba pakartotinio insulto priežastimi. Patyrusiems insultą arba esantiems rizikos grupėje itin svarbu pagal gydytojo nurodymus naudoti cholesterolio kiekį reguliuojančius statinus bei padidėjusį kraujospūdį kontroliuojančius vaistus.

Kiek laiko vyksta reabilitacija

Po išgyvento insulto ypatingai svarbi yra reabilitacija. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovo prof. Alvydo Juocevičiaus teigimu, lengviau atsistoti ant kojų pavyksta tiems, kurie insulto metu pateko į vadinamąjį „auksinį laiką“, kai pasekmės stabdomos per trumpiausias įmanomas minutes.

„Reabilitacija turi būti labai ankstyva. Mes ją pradedame jau reanimacijoje, tada, jeigu pacientas keliauja į neurologinį skyrių, mes tęsiam programą. Po to jis patenka į stacionarinį reabilitacijos skyrių, kur jau visa komanda toliau su juo dirba, ir, jeigu reikia, dar jam pratęsiame gydymą ambulatoriškai. Motoriką galima pagerinti kryptingai dirbant metus laiko. Norint atstatyti pažintines funkcijas, reikia dirbti apie 5 metus, o kalbos sutrikimus – apie 15 metų“, - apie reabilitaciją po insulto pasakoja A.Juocevičius.

Siekiant šviesti visuomenę apie klastingąjį insultą, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas D.Jatužis kviečia visus atvykti į pirmą kartą viešai organizuojamą renginį „Insultas: ką turi žinoti kiekvienas“.

„Kadangi koronavirusas skatina trombozę, tokių ligų kaip išeminis insultas gali padaugėti. Eilę metų Lietuvos insulto asociacija organizuoja konferencijas medikams. Šiais metais organizuojame konferenciją Lietuvos visuomenei, t.y. pacientams, jų šeimos nariams, globėjams, slaugytojams ir visiems, kam įdomi sveikata, sveika gyvensena. Lapkričio 6 dieną, kviečiame į Crowne Plaza viešbutį Vilniuje. Norinčius atvykti prašome užsiregistruoti internetu, puslapyje www.insultoklubas.lt“, - kviečia D.Jatužis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs