Su alkoholio vartojimu siejamas mirtingumas Lietuvoje siekia beveik 7 proc. visų mirčių, jau nekalbant apie ligas ir jų gydymą, kurių priskaičiuojama apie 200. Alkoholį vartojantis asmuo, be pasekmių sveikatai ir gyvenimo trukmei, patiria ir socialines netektis – pašlyja santykiai šeimoje, prarandamas darbas, mažėja sveikatos paslaugų prieinamumas.
Ar egzistuoja saugus alkoholio vartojimas?
Jei žmogus laiku susirūpina alkoholio vartojimo keliamais pavojais, jis gali priimti adekvačius sprendimus ir sustoti, tačiau ne mažiau nei grėsmių supratimas visuomenėje įsikerojęs ir kitoks požiūris – saugaus alkoholio vartojimo regimybė.
Pasak Priklausomybių ligų specialistų asociacijos (PLSA) atstovo, priklausomybių konsultanto Deivido Smailio, mokslininkai teigia, kad saugaus alkoholio vartojimo nėra. Tačiau apsižvalgę aplinkui matome, kad žmonės vartoja alkoholį ir tarsi nieko blogo su jais nenutinka. Vis dėlto, naujausiais mokslininkų duomenimis, dideli metiniai alkoholio kiekiai neabejotinai organizmui kenkia ir labiausiai paveikiamas alkoholį vartojančių žmonių mąstymas, jų smegenys.
Kokie ženklai priverčia sunerimti ir „susiimti“?
„Jei žmogui kyla klausimas – ar ne per daug vartoju?“ – tai jau ženklas, kad vertėtų susirūpinti. Taip pat, jei artimieji turi priekaištų, sulaukia draugų, bendradarbių pastabų, pats žmogus patiria, kad „padaugino“ labiau nei ketino – visa tai pirmieji ženklai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Dabartiniais technologijų laikais internete galima rasti vadinamąjį AUDIT (Alcohol Use Disorders Identification Test) ir kitų testų, kur galima susiskaičiuoti kokių alkoholio rūšių, koks kiekis žalingas yra žmogui žalingas“, – realistiškai į problemą žiūri D.Smailys.
Priklausomybių konsultanto teigimu, žmogus negali žinoti, ar yra priklausomas nuo alkoholio, jeigu nebando jo atsisakyti. Tad, jei kyla tokių klausimų, ar pajėgus mažinti vartojamo alkoholio kiekį ar jo iš viso atsisakyti, – žmogus gali pabandyti visiškai kurį laiką alkoholio nevartoti ir pažiūrėti, kaip jam sekasi. Tada ir pamato ar lengvai pavyko, ar atsisakymas sukėlė labai didelių problemų.
„Pirmiausia žmogus turėtų savęs paklausti: kam man to alkoholio reikia, ką aš bandau lengvuoju būdu su alkoholio pagalba išspręsti, neįdėdamas pastangų? Nes pirmiausia reikia būti sąžiningu pačiam su savimi. Jei žmogus pats jaučia priklausomybės grėsmę, pabando atsisakyti alkoholio ir jam nepavyksta – paprašyti artimųjų, kad primintų arba ieškoti profesionalios pagalbos“, – teigia priklausomybės ligų specialistus vienijančios organizacijos atstovas.
Kaip atpažinti, kad pats su problema nebesusidoroji?
„Priklausomybės nulemta bėda, paaiškinanti ir kodėl palyginti mažai žmonių kreipiasi pagalbos, yra tai, kad pati savyje turi neigimo aspektą. Žmogui atrodo, kad jis išgeria normaliai, „kaip visi“. Dingsta savikritiškumas. Jei sulaukia pastabų, jam sąžiningai atrodo, kad nepagrįstai kabinėjamasi, nes kieno, koks reikalas, kiek ir kada išgeria“, – patirtimi dalijosi priklausomybių konsultantas.
D.Smailio teigimu, todėl ir yra efektyvios savipagalbos grupės, kad jose klausydamasis kitų žmonių istorijų, žmogus dažnai išgirsta pats apie save. Atpažįsta situacijas, tarsi iš šono objektyviai į save pasižiūri. Tada atsiranda savikritiškumas, adekvatus savęs suvokimas ir savo situacijos vertinimas.
Savipagalbos grupės – Anoniminiai alkoholikai
„Dažniausiai alkoholį vartojantys žmonės vengia kreiptis į gydytojus, priklausomybių ligų centrus, yra prisikūrę įvairiausių mitų, įsivaizduoja, kad jei kreipsis, – tai praras vairuotojo pažymėjimą, sugriaus savo karjerą ar pan. Į savipagalbos – Anonimių alkoholikų (AA) draugijos grupes galima ateiti anonimiškai, prisistatyti net ne savo vardu, nors atviruose AA susirinkimuose niekas vardų ir neklausinėja“, – sakė D.Smailys.
Pasak priklausomybių specialisto, AA grupėse vyksta kelių tipų susirinkimai: uždari, skirti žmonėms, kurie pripažįsta ir laiko save priklausomais nuo alkoholio, bei atviri, kuriuose gali dalyvauti bet kas, ką domina priklausomybės nuo alkoholio tema. Gali juose lankytis priklausomų nuo alkoholio žmonių artimieji, ar pats dėl savo alkoholio vartojimo įpročių susirūpinęs žmogus – ateiti, pasiklausyti vieno ar kito žmogaus istorijų, galbūt jose atpažins savo situaciją, užmegs kontaktus, galbūt atsiras drąsos ir motyvacijos nueiti į uždarą susirinkimą.
Žmogui atrodo, kad jis išgeria normaliai, „kaip visi“. Dingsta savikritiškumas.
Būti ar nebūti – pasirenka pats žmogus
„Tikrai rekomenduočiau į AA kreiptis. Iš pavadinimo aišku, kad, jei pats to norės, priklausymas grupei liks anonimišku. Jokių ypatingų įsipareigojimų žmogus nepatirs, nėra jokių stojimo mokesčių, gali vaikščioti į susirinkimus, gali nebevaikščioti – tai visiškai jo paties pasirinkimas“, – sakė D.Smailys.
Pasak LPSA atstovo, alkoholio vartojimu susirūpinęs žmogus taip gali kreiptis į Sveikatos apsaugos ministerijos svetainės pateiktame sąraše nurodytus kvalifikuotus priklausomybių konsultantus
Kada alkoholį vartojantis žmogus gali kreiptis pagalbos ir gydymo į priklausomybės ligų centrus?
Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus Emilio Subatos, jeigu asmuo padaro sau išvadą, kad yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, azartinių lošimų ar kitokių psichoaktyvių medžiagų, suvokia, kad priklausomybė kelia grėsmę jo paties sveikatai ir gerbūviui, bando sumažinti arba nutraukti vartojimą, bet jam nesiseka, grįžta prie ankstesnių įpročių, – tai natūralu, kad toks asmuo gali kreiptis į specialistus. Tiek į savo savivaldybės psichosveikatos centrą, tiek ir į RPLC ir gauti konsultaciją dėl prieinamų pagalbos būdų.
„Nors pagalbos reikia, bet dažnai pats asmuo gėdijasi kreiptis į specialistus, – tokiu atveju yra kitas kelias, – gali padėti, pamotyvuoti šeimos nariai ar, matydamas problemą iš šalies, patarti darbdavys. Kartais asmuo, kuris vartoja psichiką veikiančias medžiagas ar priklausomas nuo azartinių lošimų, pats yra tokios būsenos, kai ne visiškai realistiškai suvokia savo situaciją ir todėl pagalba iš šalies reikalinga“, – sako RPLC vadovas.
Priklausomybių ligų specialistas taip pat pažymi, kad vienas iš savipagalbos pagrindinių šaltinių yra savipagalbos grupės – AA. Šių grupių platus tinklas Lietuvoje, jos veikia visose savivaldybėse, taip pat tautiečių AA grupės veikia Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, kitose užsienio šalyse. AA grupių duomenys, telefonai, elektroniniai paštai, skelbiami viešai, tad asmuo gali susisiekti ir anonimiškai nueiti į tokių savipagalbos grupių susitikimus.
Kokia pagalba priklausomybės ligų centruose suteikiama?
Pasak RPLC direktoriaus, priklausomybės ligų centre bei jo filialuose suteikiama įvairi nuo alkoholio vartojimo, azartinių lošimų ar kitokių psichoaktyvių medžiagų priklausomiems asmenims reikalinga pagalba:
- Pirmoji pagalba – konsultacija, kur asmuo su specialistu išaiškina, kokios pagalbos jam reikia, kokie yra pagalbos būdai ir pasirenka vieną iš jų.
- Antras etapas, jei yra poreikis, – abstinencijos gydymas. Taikomas, kai žmonės negali savarankiškai nutraukti alkoholio vartojimo. Kad tai saugiai pavyktų – jiems skiriama vaistų ir kitoks gydymas. Tai galima bandyti atlikti ambulatoriškai, kai gydytojas skiria vaistų bei tolimesnius apsilankymus, arba stacionariai – RPLC filialuose. Juose per kelias dienas (maks. – savaitę) pacientai yra išvedami iš ilgalaikio alkoholio vartojimo epizodų.
- Kitas etapas – įgūdžių lavinimas gyventi be alkoholio. Tai yra stacionarinės paslaugos po abstinencijos gydymo. Paminėtina motyvacinė terapija, kuri trunka iki 15 dienų. Kai asmuo yra ilgai vartojęs alkoholį, jam pirmos savaitės be alkoholio būna labai sudėtingos. Todėl reikia pasimokyti įgūdžių, daugiau sužinoti apie ligą, galimus atkryčius, mokytis jų išvengti. Su specialistų komandos pagalba per dvi savaites tai ir yra atliekama.
- Kitas gydymosi variantas, mokymasis įgūdžių gyventi susilaikant nuo alkoholinio, azartinių lošimų arba narkotinių medžiagų – „Minesotos“ programa, kur gydymas trunka 28 dienas. „Minesotos“ skyriuose gydymas yra intensyvus, visas pacientų laikas skiriamas ligai pažinti ir teisingiems įgūdžiams formuoti. Pacientams padeda įvairiapusiška specialistų komanda. Vyksta labai daug psichologinių, psichoterapinių, edukacinių, grupinių užsiėmimų. Visas šis kompleksas priemonių padeda pakeisti žmogaus mąstymą, padaryti jį labiau realistišką, drauge padedama pacientui sudaryt sveikimo planą ir įgalinama jį įgyvendinti.
- Jei asmuo gydosi ne stacionare, tai išėjęs iš abstinencijos būklės, toliau gali tęsti ambulatorinį gydymą naudodamas kai kuriuos vaistus. Tokių vaistų, kurių efektyvumas įrodytas, yra keletas. Šiuo atveju rekomenduojama lankytis pas gydytoją ambulatoriškai maždaug 3 mėn, kad užtvirtintų susilaikymo nuo alkoholio būklę.
„Minesotos“ programos išskirtinumas
Pasak E. Subatos, praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministerija įtraukė „Minesotos“ programą į kompensuojamų paslaugų sąrašą, tad galima tikėtis, kad ji bus taikoma ne tik RPLC, bet atsidarys ir daugiau atitinkamų skyrių.
Tam, kad neatkristų į ankstesnį elgesį, šiems žmonėms reikalinga labai didelė pagalba ir palaikymas.
„Minesotos“ programos išskirtimis bruožas – 12 žingsnių terapija. Tai ta pati metodika, kuria remiasi AA savipagalbos grupės. „Minesotos“ privalumas yra tas, kad jau gydymosi metu, per 4 savaites pacientas susipažįsta su savitarpio pagalbos grupių veikla bei jų nariais. AA grupių atstovai kviečiami į priklausomybės ligų „Minesotos“ skyrių susitikti su pacientais, vakarais pacientai patys apsilanko AA grupių susirinkimuose. Priklausomi asmenys užmezga betarpiškus ryšius su AA, tokiu būdu kuriamos sąlygos sveikimo tęstinumui. Po 4 savaičių pacientas gali grįžti į darbą, o vakarais lankytis savitarpio pagalbos grupėse ir toliau sulaukti jų palaikymo“, – sakė RPLC vadovas.
Anot A.Subatos, pacientų asmeninis santykis su AA ypač svarbus, nes ne kiekvienoje savivaldybėje ir ne visose poliklinikose ar psichosveikatos centruose yra specialistų, gydytojų psichologų, kurie gali suteikti nuo alkoholio priklausomiems pacientus palaikymą. O AA grupės veikia kiekvienoje pacientų gyvenamoje vietovėje – tai pagrindinis dalykas, kuris užtikrina ir palaikymą, ir sveikatos įgūdžių tolimesnį ugdymą.
Anoniminiai alkoholikai – pagalba įveikiant stresą be alkoholio
„Ne paslaptis, kad žmogus nustojęs vartoti alkoholį, tarkim, po „Minesotos“ programos, susiduria su gausybe ilgalaikio vartojimo pasekmių – tai ir psichologinės problemos, ir pairę santykiai su šeima, ir pablogėjusi reputacija darbo rinkoje. Susiklosto situacija, kai žmogus. pirmuosius mėnesius ar metus patiria labai daug streso. Tam, kad neatkristų į ankstesnį elgesį, šiems žmonėms reikalinga labai didelė pagalba ir palaikymas. Po gydymosi „Minesotos“ skyriuose AA savitarpio pagalbos grupės būtent ir suteikia saugesnę aplinką nuo alkoholio priklausomiems, bet jo vartojimo atsisakiusiems asmenims“, – sakė RPLC direktorius.
AA draugija [https://www.aalietuvoje.org/] skelbia, kad yra atvira ir skirta žmonėms, kurie dalijasi savo patirtimi ir jėgomis, norėdami padėti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo. Vienintelė sąlyga būti draugijos nariu – noras mesti vartoti alkoholį.
15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
