Siekiant į tai atkreipti visuomenės dėmesį ir padėti sveikiems žmonėms apsisaugoti nuo širdies ligų, o ligoniams sulėtinti širdies nepakankamumo progresavimą, gegužės 6 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, minima supratimo apie širdies nepakankamumą diena.
Jau ne vienerius metus Santaros klinikose šią dieną vykstanti speciali konferencija, skirta pacientams ir jų šeimos nariams, kurią organizuoja Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo grupė kartu su Lietuvos sergančiųjų širdies nepakankamumu asociacija, skatina požiūrį, kad tik partnerystė tarp medikų, pacientų ir jų artimųjų gali užtikrinti ilgesnį sergančiųjų išgyvenamumą ir geresnę jų gyvenimo kokybę.
Iš pirmadienį vykusios konferencijos, kurios tema – „Kaip išmokti gyventi su širdies nepakankamumu?“, sergantieji išsinešė realią kokybiškesnio gyvenimo viltį. Šiandien Lietuvoje prieinami pažangiausi širdies nepakankamumo gydymo būdai ir įsitvirtinanti paslauga, kurios metu pacientai apmokomi gyventi su širdies nepakankamumu, leidžia jiems kuo ilgiau išlaikyti gerą savijautą.
Pasak konferenciją pasveikinusio Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktoriaus, gydytojo kardiologo, kardiochirurgo prof. habil. dr. Audriaus Aidiečio, statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet miršta apie 40–42 tūkst. žmonių ir apie 50 proc. iš jų turi širdies nepakankamumą kaip gretutinį susirgimą. „Skirtingai nuo kitų širdies ligų, sergamumas kuriomis, mūsų manymu, mažėja, širdies nepakankamumu sergančiųjų skaičius tik didėja ir šiuo metu juo sergantieji sudaro apie 3 proc. mūsų populiacijos“, – teigė gydytojas.
Medikas pasidžiaugė, kad Lietuva mūsų kardiologų pastangomis jau gali didžiuotis multidisciplinine ambulatorine širdies nepakankamumo specializuota paslauga. Taikant įprastinį gydymą, kaip parodė Vilniuje ir Kaune Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas tyrimas, po naujai atsiradusio arba paūmėjusio širdies nepakankamumo gydymo ligoninėje per metus 22 proc. šių pacientų miršta, o 66 proc. pakliūna į ligoninę pakartotinai. Taikant šią paslaugą, miršta iki 11 proc. pacientų, pakliūną į ligoninę pakartotinai 49 proc.
„Reikia pažymėti, kad hospitalizacija didžiulė našta bet kuriai valstybei. 2016 m. mūsų ligoninėje dėl širdies nepakankamumo suteikta 17,5 tūkst. stacionarinių paslaugų ir tai kainavo 23,6 mln. eurų. Taigi minėta paslauga ne tik gerina pacientų gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą, bet ir mažina valstybės kaštus gydymui, todėl specializuotų ambulatorinių paslaugų apimtį naudinga didinti. Tačiau tam turėtų būti tinkamas šios paslaugos apmokėjimas. Jeigu įstaigai paslauga nuostolinga, ji nelabai ir vystoma. Būtent todėl šios paslaugos plečiasi labai lėtai“, – teigė A.Aidietis.
Chemoterapija išgydė vėžį, bet sugadino širdį
Nuo širdies nepakankamumo kenčianti vilnietė Daiva Žilinskienė, jeigu nebūtų gavusi šiuolaikinio gydymo, šiandien greičiausiai būtų prikaustyta prie lovos, tačiau dabar ji vairuoja automobilį, yra mobili ir gali leisti laisvalaikį su šeima.
Daiva prieš keletą metų susirgo gimdos vėžiu. Po operacijos 47 metų moteriai buvo paskirta chemoterapija. Gydymas padėjo įveikti vėžį, tačiau sugadino širdį. Su širdies nepakankamumu ji gyvena jau dvejus metus.
„Pradėjau dusti, plaučiuose ėmė kauptis vanduo, todėl atsidūriau ligoninėje. Iš pradžių man įtarė plaučių uždegimą, tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tai širdies nepakankamumas“, – prisiminė pašnekovė.
Vėžio diagnozė buvo išgąsdinusi labiau, be to, tuo metu ir jėgų išsigąsti nebuvo.
Paklausta, kaip pavyko psichologiškai susitvarkyti su šia žinia, Daiva tikino, kad labai neišsigando. Vėžio diagnozė buvo išgąsdinusi labiau, be to, tuo metu, po operacijos bei chemoterapijos, ir jėgų išsigąsti nebuvo. Širdies nepakankamumas atrodė ne taip baisiai, kaip atkristi nuo vėžio.
Laimė, moteris gavo gydymą, stabdantį ligos progresavimą, kurio tuo metu Lietuvoje dar nebuvo. Ji pateko į klinikinio tyrimo programą ir vaistą gavo iš paties gamintojo. Nuo praėjusių metų pabaigos šis vaistas jau registruotas Lietuvoje ir kompensuojamas.
„Kiek laiko šį vaistą reikės gerti, gydytojos neklausiau, tačiau širdies nepakankamumas neišgydomas. Todėl galiu tik pasidžiaugti, kad yra vaistas, kuris man padeda. Jo poveikis man didžiulis – turiu kur kas daugiau jėgų“, – teigė moteris.
Iš viso kasdien ji geria 6–7 rūšių vaistus. Taip pat turi kontroliuoti mitybą – dar ligos pradžioje ji buvo supažindinta, kaip dabar turės valgyti.
Tiesa, pagrindinis akcentas, pasak jos pačios, yra druskos ribojimas. Mat dėl širdies nepakankamumo organizme kaupiasi skysčiai, dėl to tinsta kojos. Taip pat jai reikia gerti daug skysčių, nes dėl širdies nepakankamumo sutriko inkstų veikla.
Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis
„Didžiausia problema, kad širdies nepakankamumas riboja mane fiziškai. Ilgesnių atstumų, kuriuos anksčiau be vargo įveikdavau, dabar nenueinu. Anksčiau skalbinius džiaudavau aukštai ant virvės, dabar negaliu aukštai rankų kelti – iš karto darosi bloga, silpna.
Laiptai – taip pat iššūkis, sunku užlipti. Laimė, sūnūs jau dideli, todėl labai padeda, kai reikia ką nors pakelti, perdėti, namus sutvarkyti. Vienai būtų sunku.
Daug ką pati išmokau daryti kitaip – pavyzdžiui, virtuvėje pasistačiau kėdę su ratukais.
Kita vertus, daug ką pati išmokau daryti kitaip – prisitaikiau. Pavyzdžiui, virtuvėje pasistačiau biuro kėdę su ratukais, taigi dirbu virtuvėje ant jos sėdėdama ir važinėdama. Gyvenu dabar neskubėdama. Vos tik pajuntu mažiausią nuovargį, geriau viską mesti ir pailsėti, antraip kitą dieną praleisiu tik gulėdama, nesugebėsiu pasikelti iš lovos.
Iš pradžių būdavo pikta, kad negaliu nieko daryti, tačiau dabar apsipratau: juk niekas nesugrius, jei kažką padarysiu ne per vieną, o per dvi dienas“, – atviravo pašnekovė.
Darbą susirasti esant tokios būklės nepaprastai sunku, nes yra labai daug sveikatos apribojimų: Daiva negali dirbti pamaininio darbo, negali nieko kilnoti, dirbti šaltose patalpose ir pan.
„Kartais pavyksta gauti teksto surinkimo ar redagavimo užsakymą, bet tai trumpalaikiai darbai. Net kasininke negalėčiau dirbti, nes jos ne tik kasose sėdi, bet ir produktus lentynose dėlioja. Anksčiau dirbau su knygų leidyba susijusioje įmonėje – ten taip pat reikėdavo knygas panešioti, todėl grįžti ten negalėjau“, – pasakojo moteris.
Jos mobilumą gelbėja automobilis, kurį ji pati vairuoja. Tik juo ji gali nusigauti ten, kur jai reikia ar nori. Pasak Daivos, viešajame transporte, jeigu negautų sėdimos vietos, greičiausiai tiesiog nugriūtų.
Visuomenės senėjimo problema Nr. 1
Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė doc. Jūratė Barysienė pabrėžė, kad širdies nepakankamumas nėra atskira liga. Tai sindromas, kuris išsivysto sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis arba natūraliai vykstant senėjimo procesams.
„Net ir tada, kai širdies liga diagnozuojama laiku ir tinkamai gydoma, ilgainiui gali išsivystyti širdies nepakankamumas. Kai liga diagnozuojama pavėluotai arba taikomas nepakankamai veiksmingas gydymas, pacientas netinkamai vartoja vaistus, širdies nepakankamumas vystosi daug greičiau.
Kita vertus, medicinos pažanga lemia didesnį pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis išgyvenamumą, todėl natūralu, kad senstant visuomenei širdies nepakankamumas tampa dažna ir opia medicinos problema. Būtent todėl tiek daug dėmesio dabar skiriama šiai problemai spręsti ir širdies nepakankamumo gydymas, kaip nauja kardiologijos sritis, sparčiai vystosi“, – pasakojo gydytoja.
Pasak kardiologės, anksčiau pacientai, kuriems išsivystydavo ir progresuodavo širdies nepakankamumas, mirdavo. Atsižvelgiant į širdies nepakankamumo priežastį, paciento amžių ir kitus veiksnius, šiandien ligoniams galima pasiūlyti tiek naujausią, modernų medikamentinį gydymą, tiek nemedikamentinius gydymo būdus (dirbtinį skilvelį, širdies geometriją atkuriančias operacijas arba širdies transplantaciją).
Visi jie ne tik pratęsia gyvenimą, bet ir pagerina gyvenimo kokybę, t. y. padeda žmonėms ilgiau išlikti socialiai aktyviems ir savarankiškiems, apsieiti be aplinkinių pagalbos.
Tačiau labai svarbu, kad širdies nepakankamumo gydyme dalyvautų pats pacientas – kad jis mokėtų pats sau padėti, mokėtų kontroliuoti savo ligą, žinotų, kaip, kada ir kokius vaistus išgerti, kontroliuotų savo svorį, kraujo spaudimą, žinotų kiek jam gerti skysčių, kiek vartoti šlapimą varančių vaistų bei tiksliai laikytųsi gydymo rekomendacijų.
Ligos stadijos – ABCD
„Tam tikrais atvejais širdies nepakankamumas gali išsivystyti ir jauniems žmonėms, bet didžioji dalis atvejų susiję su vyresniu amžiumi ir visuomenės senėjimu. Jeigu žmogus neserga jokia širdies ir kraujagyslių liga, natūraliai širdies funkcijos pradeda silpti nuo 75 metų. Jeigu žmogus sergantis, bet liga tinkamai gydoma ir prižiūrima, jis turi tik širdies nepakankamumo grėsmę. Pavyzdžiui, arterinė hipertenzija gali sustorinti širdies raumenį.
Tačiau jeigu kraujospūdis kontroliuojamas, širdies raumuo nesustorėja. Toks pacientas priskiriamas vadinamajai A stadijai. Jeigu širdies raumuo sustorėjęs, bet širdies nepakankamumo požymių dar nėra, toks pacientas jau turi didesnę riziką susirgti, nes jo širdis pažeista struktūriškai. Tai jau B stadija, nors širdies nepakankamumo dar nėra. C stadijoje jau atsiranda simptomai – dusulys, silpnumas, greitas nuovargis ir pan.
Na, o jeigu žmogus atsiduria D stadijoje, mes galime padėti tik gražiai, neskausmingai, oriai išeiti, nes visi gydymo metodai jau būna išbandyti, ir belieka tik pasistengti pagerinti likusio gyvenimo kokybę. Taigi mūsų pagrindinis tikslas – kad žmogus iš A stadijos nepereitų į B, o iš B – į C“, – aiškino gydytoja.
Kalbant apie širdies nepakankamumo gydymą, išskiriamos dvi kryptys. Viena jų – pagrindinės ligos (arterinės hipertenzijos, aterosklerozės, vainikinių arterijų ligos ir pan.) kontrolė ir gydymas. Kita – paties širdies nepakankamumo progresavimo stabdymas.
Prieinami visi pažangūs vaistai
„Šioje srityje turime aiškią gydymo kryptį ir metodus, puikų vaistų arsenalą, kurie sustabdo ligos progresavimą, pavyzdžiui, beta blokatoriai, renino angiotenzino sistemos blokatoriai.
Neseniai pasirodė dar viena moderni vaistų grupė širdies nepakankamumo gydymui – angiotenzino receptorių neprilizino inhibitoriai. Taigi medikamentinė gydymo dalis tikrai labai pažengusi. Tai, kas šiandien yra pasaulyje, kardiologiniams pacientams prieinama ir Lietuvoje.
Be to, turime labai aukštos kvalifikacijos, pasaulyje vertinamus gydytojus. Prof. dr. Jelena Čelutkienė, kuri daug prisidėjo prie širdies nepakankamumo gydymo kaip naujos, atskiros kardiologijos srities kūrimo, visoje Europos Sąjungoje yra pripažinta ir vertinama kaip ekspertė. Taigi Lietuva savo pasiekimais kardiologijoje tikrai gali didžiuotis“, – teigė pašnekovė.
Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės atstovų švietėjiškas darbas, susijęs su ligos profilaktika ir ankstyvu jos atpažinimu, pacientų priežiūros standartų praktinis įgyvendinimas gydymo įstaigose, algoritmų ruošimas, gydytojų ir slaugytojų tobulinimas ir pan. Europos Kardiologų draugijoje ne kartą buvo įvertintas prizinėmis vietomis.
Fizinio krūvio nauda jau įrodyta moksliškai
Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus vedėja, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja dr. Ieva Laucevičienė, kalbėdama apie nemedikamentinius širdies nepakankamumo gydymo metodus, pridūrė, kad šiuo metu visame pasaulyje taikomas gydymas fiziniu krūviu.
Lietuva savo pasiekimais kardiologijoje tikrai gali didžiuotis.
„Širdies nepakankamumas visada siejamas su fizinio krūvio netoleravimu, kuris pasireiškia ryškiu nuovargiu, dusuliu. Ilgai buvo manoma, kad pacientai su širdies nepakankamumu turėtų vengti bet kokio fizinio krūvio, nes jis gali dar labiau pakenkti širdies funkcijai.
Tačiau per pastarąjį dešimtmetį įrodyta, kad yra priešingai: dozuotos ir individualiai pacientui parinktos fizinės treniruotės yra saugios ir naudingos pacientui. Todėl dabar jos plačiai naudojamos tiek širdies nepakankamumo prevencijai, tiek gydymui. Dėl šių treniruočių pacientams didėja tolerancija fiziniam krūviui, auga fizinis pajėgumas, o dėl to labai ryškiai gerėja ir gyvenimo kokybė“, – aiškino gydytoja.
Tyrimai rodo, kad gyvenimo kokybė gerėja ir dėl to, kad didėja žmogaus fizinis pajėgumas. Be to, mažėja pakartotinių hospitalizacijų, taip pat ir mirštamumas. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad bendrai pakartotinų hospitalizacijų sumažėja iki 25 proc., o pakartotinių hospitalizacijų būtent dėl širdies nepakankamumo – beveik 40 proc.
Taigi fizinio krūvio nauda, pašnekovės teigimu, jau įrodyta moksliškai ir įtraukta į Europos kardiologų draugijos širdies nepakankamumo gydymo rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad šia liga sergantiems pacientams naudinga reguliariai treniruotis, kad pagerėtų jų funkcinis pajėgumas, sumažėtų širdies nepakankamumo simptomai ir hospitalizacijų skaičius.
Prieš skiriant tokias treniruotes pacientai ištiriami, kad jiems būtų parinktas fizinis krūvis, atitinkantis jų esamą būklę. Idealu, kad treniruotės metu būtų stebimas širdies susitraukimų dažnis, arterinis kraujospūdis ir net kardiograma.
Pasaulyje rekomenduojama tokias treniruotes su priežiūra taikyti nuo 8 iki 12 savaičių, vėliau pacientas gali treniruotis savarankiškai. Lietuvoje šių treniruočių kursas trumpesnis, tačiau tokia galimybė širdies nepakankamumu sergantiems žmonėms yra prieinama.
Nauja paslauga – paciento apmokymas
Santaros klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė pridėjo, kad širdies nepakankamumą turinčių pacientų gyvenimo kokybė labai pagerėjo atsiradus paciento ir jo artimųjų apmokymo paslaugai.
„Mūsų gydytojai dažnai pastebėdavo, kad po gydymo ligoninėje kontrolinei konsultacijai pacientai atvykdavo ne pačios geriausios būklės, kadangi jiems trūkdavo žinių, kaip elgtis namuose, kaip gyventi su šia liga. Atsiradus paslaugai, kurios metu pacientas gauna konsultaciją, kurią teikia ne tik gydytojas, bet, kas labai svarbu, ir slaugytojas, situacija pagerėjo.
Be to, iš anksto užsiregistravę, pacientai, kuriems diagnozuotas širdies nepakankamumas, keturis kartus per metus be papildomų siuntimų gali pas mus atvykti tyrimams, kurie neįeina į šeimos gydytojo normą. Konsultuodavome juos ir anksčiau, tačiau patekti į konsultaciją būdavo sunkiau.
Dabar pacientas keturis kartus per metus ištiriamas dėl savo būklės ir apmokomas, kaip turėtų elgtis toliau. Kalbant apie medikamentinį gydymą, pacientai gauna visus vaistus, kurie pas mus prieinami. Kokį vaistą skirti, sprendžia gydantis gydytojas. Mūsų įstaigoje nėra jokių ribojimų dėl vaistų skyrimo, nepriklausomai nuo to, kiek jie kainuoja“, – teigė pašnekovė.
Gegužės 6–9 d. Vilnius Baltąjį tiltą, o gegužės 8 d., perimdamas šią simbolinę širdies estafetę, Kaunas savo miesto Rotušę nušvies sodria raudona spalva, kuri tarsi simbolizuoja viltį sergantiesiems širdies nepakankamumu į ateitį ir visavertį gyvenimą. Gegužę vyks ir daugiau įvairių kitų edukacinių renginių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Daugiau informacijos apie renginius ir širdies nepakankamumą – www.sirdiesnepakankamumas.lt.
