Viskas prasidėjo nuo vieno kito taškelio
„Maždaug prieš pusmetį man išbėrė odą. Prasidėjo nuo vieno kito taškelio, po truputį plito ir galiausiai apėmė didelę dalį veido, kai jau nepavyko defektų maskuoti. Kreipiausi į Vilniaus odos ir veneros ligų centrą, kur man nustatė ligą, kuri esą neišgydoma, paskutinės stadijos gali netgi grėsti apakimu, bet vaistais ir tepalais įmanoma ją kontroliuoti. Tai gana dažna liga, ir žmonės kažkaip gyvena nuolat gerdami antibiotikus, reguliariai tepdamiesi priešuždegiminiais tepalais ir pan.
Informavau medikus, kad esu labai alergiška, turėjusi keletą anafilaksinio šoko atvejų, taip pat ir nuo tam tikrų antibiotikų, todėl mano alergologė patarė labai atsargiai juos vartoti. Net kai prieš keletą metų sirgau plaučių uždegimu, nebuvau gydoma antibiotikais, nes juos skirti man buvo per didelė grėsmė. Yra keletas antibiotikų, kurie vadinami rezerviniais ir būtų man skiriami ypatingais atvejais – sepsio, po sunkios traumos ar kokios nors komplikacijos. Jie neskiriami šiaip sau, kad mano organizmas neįsijautrintų ir jiems, kadangi jis greitai įsijautrina bet kokiems vaistams“, – pasakojo Daiva.
Nuo vaistų pradėjo dusti, o odos būklė tik blogėjo
Vis dėlto medikai ją įtikino, kad ji turi gerti vaistus. Paklausiusi šio patarimo, moteris greitai pajuto, kad ima dusti. Kadangi ji puikiai žino, kad taip jai prasideda alerginė reakcija, vaistų vartojimą tuoj pat nutraukė.
„Tikėjausi, kad viskas praeis savaime, bet bėrimas nepraėjo. Tada nusprendžiau, kad reikia eiti pas privačius specialistus. Per kelis mėnesius apsilankiau keturiose privačiose klinikose, kuriose visi gydytojai, apžiūrėję mano veidą, iš akies diagnozavo tą pačią ligą. Nė vienas gydytojas nesiūlė atlikti tyrimo, koks mikrobas ant jo auga, ir lengva ranka vėlgi man skyrė tuos pačius antibiotikus, nepaisydami mano įspėjimo apie alergiją.
Viskas baigėsi tuo, kad nebegaliu išeiti į gatvę, kadangi mano veidas atrodo baisiai. Įdomiausia, kad netgi privačiose, prestižinėse klinikose, kuriose moki už konsultaciją labai brangiai, išgirdę, kad esi alergiška antibiotikams, gydytojai nežiūri į situaciją kūrybiškai, pavyzdžiui, nesiunčia manęs pas alergologą, kad jis duotų rekomendaciją, kokį vaistą aš toleruočiau geriau. Ne, jie man skiria vaistus, nuo kurių aš dūstu, o odos būklė tik blogėja“, – piktinosi pašnekovė.
Pasirodė, kad diagnozė klaidinga
Neapsikentusi Daiva pati apsilankė pas alergologę, kuri įtarė, kad tai visai ne ankstesnių medikų nustatyta liga, o maistinė alergija, atliko tyrimus ir rado nukrypimų. Kadangi prie alergijos pažeistos odos labai lengvai prikimba mikroorganizmai, sukeliantys dar ir infekcinį bėrimą, Daiva savo iniciatyva nusprendė kreiptis į mokslininkus ir išsitirti mikrobiologijos laboratorijoje, kad išsiaiškintų, koks sukėlėjas taip smarkiai pažeidė jos odą.
„Pasirodė, kad visiems iki tol išrašytiems vaistams šis mikroorganizmas visiškai nejautrus. Vienintelis man pagal sudėtį tinkamas tepalas Lietuvoje neparduodamas. Tiesa, gydytojas visgi gali jį skirti, ir vaistinė tuomet pagal specialų užsakymą jį pagamins. Tačiau iš kur man gauti receptą? Mokslininkė, nustačiusi, koks vaistas gali man padėti, recepto išrašyti negali. Grįžti atgal pas medikus, kurie man sakė visai kitą diagnozę ir skyrė kitus vaistus? Ar eiti vaisto ieškoti turguje?
Laimė, šiandien apsilankiau dar vienoje valstybinėje gydymo įstaigoje jau su laboratorinio tyrimo atsakymu ir pagaliau gavau receptą, tačiau, kaip pastebėjo gydytoja, problema jau įsisenėjusi. Tikrai nesuprantu medikų požiūrio: jiems sakai, kad nuo jų paskirtų antibiotikų gali numirti nuo anafilaksinio šoko, o jie iš akies nustato diagnozę ir skiria tau pavojingą vaistą be jokio tyrimo“, – atviravo moteris.
Kodėl būtina atlikti mikrobiologinius tyrimus
Pasak Mokslų akademijos narės, akademikės, Vilniaus universiteto profesorės, gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Rūtos Dubakienės, šiandien iš tiesų yra problema, kad daugelis specialybių nukreiptos į organo patologiją: kardiologai gydo širdį ir kraujagyslių sistemą, pulmonologai – plaučius ir bronchus, gastroenterologai – virškinimo organus ir pan. Taigi žmogus išskaidomas į daugybę gabalėlių. Tuo tarpu alergologijos pagrindas yra imuninė sistema, o pastaroji išsidėsčiusi visame organizme, todėl alerginės reakcijos gali vykti bet kuriame organe, net smegenyse ar šlapimo pūslėje.
Kita vertus, medicinoje labai svarbi tiksli diagnostika. Mat alerginėms ligoms būdingas labai aiškus priežastinis ryšys, t. y. organizmas reaguoja į konkretų alergeną. Kita vertus, yra labai daug alerginių ligų, kurios gali turėti ir kitus komponentus, būti mišraus pobūdžio.
Netikėtos diagnozės
„Pas mus ateina pacientai, kuriems esame paskutinė viltis, nes visus kitus specialistus jie jau išbandė. Todėl mums gal geriau matosi, kas iki galo nepadaryta. Kartais kokia nors nerasta smulki detalė ir sukelia šią didelę problemą. Žmogus toliau daro tyrimus, kurių nereikia, geria vaistus, kurių nereikia, o problemos neišsprendžia. Gydytojai dažnai neatkreipia dėmesio į antrinę infekciją, dėl to ligos priežastis nenustatoma.
Kartais nerasta smulki detalė ir sukelia šią didelę problemą. Žmogus toliau daro tyrimus, kurių nereikia, geria vaistus, kurių nereikia, o problemos neišsprendžia.
Pavyzdžiui, ateina maitinančios mamytės ieškoti, koks maisto produktas kūdikiui sukelia alergiją, o pasirodo, kad jokios maisto alergijos nėra, o problemas sukelia disbiozė ir žarnyne esantys mikrobai, dažniausiai auksinis stafilokokas.
Arba atveda tėvai sloguojančius darželinukus dėl alerginės slogos, o atlikus mikrobiologinį pasėlį iš nosiaryklės akivaizdu, kad tai jokia infekcija, o gan dažnai nustatomas nosiaryklės gleivinę dirginantis stafilokokas. Dėl tokių sukėlėjų ir auga adenoidai, ne dėl alergijos. Gerai žinoma, kad auksinis stafilokokas yra lydintis atopinio dermatito mikrobas.
Buvo atvejis, kai vaikiną vargino labai nemalonūs jaunatviški spuogai. Įtarėme, kad gali būti papildoma infekcija, padarėme tyrimus ir radome sukėlėją. Po antibiotikų kurso vaikino oda susitvarkė“, – pasakojo R.Dubakienė.
Alergenu gali tapti bet koks sukėlėjas
Pasak medikės, alergenu gali būti net ir bet koks sukėlėjas. Netgi yra tokia teorija, kitas klausimas, kiek ji pagrįsta, kad ŽIV taip pat yra alerginės kilmės.
„Dažni mišrūs atvejai, nes dėl alergijos imuninė sistema būna iškreipta ir sunkiau atsilaiko prieš aplinkoje esančius mikrobus. Būtent todėl, nors odos alergijos ligos diagnozuojamos vizualiai, visada naudinga pasitikslinti, ar nėra dar antrinės priežasties, susijusios su infekcija. Tai labai panašu į detektyvo darbą: tu ieškai, kol randi. Iš tiesų nieko nėra neįmanoma: ieškant priežastį rasti visada įmanoma, tačiau galvą pasukti reikia.
Pavyzdžiui, alergologijai labai svarbi giminės genealogija. Visada klausiame, ar yra giminėje alergijos atvejų. Tačiau jeigu jų nėra, klausiame, ar nėra onkologinių susirgimų, nes tokiu atveju imuninė sistema yra nuslopinta.
Gali būti taip, kad vienoje kartoje imuninė sistema slopinama, o kitoje kartoje ji kaip tik yra suaktyvinta, ir išsivysto alergija“, – aiškino pašnekovė.
Dažnai alergija nelaikoma rimta liga
Pasak medikės, tiek visuomenė, tiek medikų bendruomenė neturi pakankamai žinių apie alergiją. Ir tai nemaža problema. Todėl ji pati ėmėsi šviečiamosios veiklos – daug paprastos, kiekvienam žmogui suprantamos ir, svarbiausia, tikslios, neiškreiptos informacijos apie alergiją galima rasti jos tinklaraštyje „Alergijos ekspertas“. Už savo veiklą skleidžiant žinias apie alergiją Lietuvos visuomenei profesorė yra gavusi mokslo populiarinimo premiją.
Profesorė apgailestavo, kad Lietuvoje situacija alergologijos srityje yra prastoka. Galima pasidžiaugti nebent tuo, kad pernai Kauno Sveikatos mokslų universitete įsikūrė Klinikinės imunologijos ir alergologijos klinika. Vilniuje tokios klinikos nėra.
„Dažnai manoma, kad alergija nėra rimta liga – kas čia tokio, žmogus padūsta, pačiaudo ar pasikaso. Tačiau iš tiesų šios ligos yra brangios, žmonės dėl to turi imti biuletenį, negali dirbti, taigi valstybei tai pakankamai didelė našta. Šiuo metu Lietuvoje ketvirtadalis pradinukų turi įvairių maisto alergijos problemų. Ir šis procentas didės – mes sparčiai vejamės europiečius. Taigi atpažinti alerginių ligų apraiškas būtina. Pagaliau kai patys žmonės turės pakankamai žinių, net jei gydytojai nesiūlys, jie žinos, kad jiems reikia atlikti vienokį ar kitokį tyrimą.
Tokie atvejai, kai žmogus alergiškas daugybei alergenų bei daugeliui vaistų, aišku, yra išskirtiniai, labai sudėtingi, jiems reikia ypatingo dėmesio, tačiau net įprastai alergologinei apklausai reikia bent valandos. Neužtenka paklausti, ar buvo alerginė reakcija į kokius nors medikamentus, ką paprastai daro gydytojai, skirdami vaistus. Reikia detalesnio ištyrimo“, – įsitikinusi pašnekovė.
