Terminai, per kuriuos gydymo įstaigos turi suteikti konkrečias paslaugas, būtų įtvirtinti įstatymu. Jie iki šiol buvo reglamentuojami kitais teisės aktais, tačiau už terminų nesilaikymą gydymo įstaigoms negrėsė atsakomybė. Dabar siūloma, kad už paslaugą, suteiktą po numatyto termino, gydymo įstaigai nebūtų apmokama iš Privalomo sveikatos draudumo fondo.
„Jeigu gydymo įstaiga viršija terminą, įstatymu numatytą – para, savaitė, mėnuo – ir tą paslaugą suteikia vėliau, o pacientas nepageidavo, kad ta paslauga būtų suteikta vėliau, tai gydymo įstaiga už tos paslaugos suteikimą negaus apmokėjimo iš teritorinės ligonių kasos. Tai įtvirtinama įstatymu“, – siūlomas pataisas aiškino patarėjas.
Prezidentės siūlomos pataisos numato, kad šeimos gydytojo konsultacija turi būti suteikta ne vėliau kaip per septynias dienas, gydytojo specialisto – per 30 dienų, brangūs tyrimai turi būti atlikti taip pat ne vėliau kaip per mėnesį, o planinė operacija – per 60 dienų.
Gydymo įstaigos turėtų pasiūlyti paslaugą kitoje įstaigoje, jei joje eilės neleidžia paciento, pavyzdžiui, pas šeimos gydytoją priimti per septynias kalendorines dienas.
„Jeigu gydymo įstaiga mato, kad ta paslauga negali būti suteikta per septynių kalendorinių dienų laikotarpį, ji gali pasiūlyti pacientui ateiti į kitą gydymo įstaigą – vadinasi, čia jau pačios gydymo įstaigos turėtų šitą procesą koordinuoti, kad pacientui ta paslauga būtų suteikiama“, – teigė Š.Narbutas.
Jis taip pat sakė, jog, prezidentūros vertinimu, šiuo metu yra pakankamas viešųjų gydymo įstaigų tinklas, kad jau dabar paslaugos būtų suteikiamos per siūlomus terminus, tačiau tam reikia geresnio ligonių srautų valdymo tarp gydymo įstaigų.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šių metų balandį ilgiausiai reikėjo laukti endokrinologo konsultacijos.
Pataisomis taip pat siūloma sukurti gydymo įstaigų veiklos vertinimo sistemą ir viešai skelbti gydymo įstaigų reitingą.
Anot prezidentūros pranešimo, ilgas eiles kritikuoja Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios narystės siekia Lietuva.
