Plastikiniai vandens buteliai
Dar dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje galėjote skaityti, kad plastike yra diethylhexyl adipate (DEHA) – tariamo kancerogeno. Pasak Amerikos vėžio bendrijos (ACS), DEHA ne visada naudojamas vandens butelių gamybai. O net jei ir būtų, JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA) teigia, kad „Negalima galvoti, kad DEHA sukelia vėžį.“ Be to, Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) neturi DEHA kancerogenų sąrašuose.
Mikrobangų krosnelėje šildomi plastikiniai indai
Nuo 2002-ųjų žmonės bijo mikrobangų krosnelėje šildyti maistą plastikiniuose indeliuose bei pakuotėse, kadangi klaidingai mano, jog šiluma privers vėžį sukeliančius chemikalus prasiskverbti į jų maistą. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) griežtai reguliuoja plastikinius maisto indelius ir patvirtina „tinkančius mikrobangų krosnelei“. Tai reiškia, kad plastike nėra DEHA bei dioksinų, praneša ACS.
Mikrobangų krosnelės naudojimas
Kai kurie žmonės vis dar įtariai žiūri į mikrobangų krosneles, nes tiki, kad šis maisto šildymo prietaisas padaro maistą radioaktyvų. Taip tikrai nėra, tikina ACS. Jie aiškina: „Mikrobangų krosnelė šildo maistą, tačiau niekaip kitaip nepakeičia cheminės ar molekulinės maisto struktūros.“ Palaukite, sakytų įtarus žmogus – o mikrobangų krosnelė neskleidžia radiacijos? Tikrai ne: „Mikrobangų krosnelės yra sukurtos taip, kad mikrobangos sulaikomos pačioje krosnelėje“, – praneša ACS. Kai mikrobangų krosnelės yra naudojamos pagal instrukciją, jos nekelia jokios grėsmės žmogaus sveikatai.
Dirbtiniai saldikliai
Nors kai kurie ankstesni tyrimai su laboratoriniais gyvūnais rado ryšį tarp dirbtinių saldiklių ir šlapimo pūslės vėžio, Nacionalinis vėžio institutas praneša, kad tolimesni tyrimai nesugebėjo patvirtinti tų rezultatų. Tačiau visiems būtų naudinga atsisakyti saldėsių: dirbtiniai saldikliai gali pakenkti jūsų sveikatai sujaukdami medžiagų apykaitą ir padidindami antrojo tipo diabeto, aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų riziką.
Saldainių lazdelės
Galbūt girdėjote, kad saldainių lazdelėse yra baisiai skambančio titano dioksido – tačiau tai tik pigmentas, padarantis lazdeles (bei dantų pastą ir kremą nuo saulės) nepriekaištingai baltas. Titano dioksidas nėra žinomas kancerogenas.
„Nutella“
Tėveliai visame pasaulyje pradėjo panikuoti, kai išgirdo, kad „Nutella“ gali sukelti vėžį (ši žinia šoką sukėlė ne tik tėvams, bet ir vaikams). Visi giliai įkvėpkite. „Nutelloje“ yra palmių aliejaus, kuris, įkaitintas iki 204 laipsnių, gali būti kancerogeniškas. Kaip pabrėžia „Nutellos“ gamintojai, jie niekada taip neįkaitina savo produkto.
Ant obuolių esantis vaškas
Jei atkreipsite dėmesį, pastebėsite, kad obuoliai labai dažnai būna padengti vašku – tai daroma tam, kad jie ilgiau išlaikytų prekinę išvaizdą. Nors kai kurie teigia, kad šis vaškas yra kancerogeniškas, jis tikrai toks nėra. Ir nors yra protingo susirūpinimo dėl kancerogeniškų pesticidų, kurie galbūt yra „įkalinti“ po vašku, šią problemą galima lengvai pašalinti šiltu vandeniu ir švelniu šepečiu. Arba rinkitės ekologiškus obuolius, kurių nepurškė toksiškais pesticidais.
Vienkartinės kiniškos lazdelės
Maždaug 2005-siais internete pasklido gandas, kad vienkartinėse medinėse kiniškose lazdelėse yra kancerogenų, įskaitant sieros dioksidą. Tačiau yra kabliukas: sieros dioksidas nėra kancerogenas. Jei nenorite, kad į jūsų organizmą patektų sieros dioksido (kai kurie žmonės yra jam jautrūs), naudokite daugkartinio naudojimo kiniškas lazdeles arba šakutę.
Šaltas vanduo
Gandas, kad po valgio geriamas šaltas vanduo gali sukelti vėžį, buvo labai plačiai paplitęs. Tačiau taip nėra. Gande teigiama, kad šaltas vanduo trukdo virškinimui ir... kažkaip sukelia vėžį? Kartais kai kuriuos straipsnius geriau praleisti.
Per ilgas vandens virimas
Tariamai, jei vanduo per ilgai verda arba verdamas antrą kartą, susiformuoja cheminiai junginiai, įskaitant kancerogeną arseną. Iš tiesų iš naujo kaitinamo vandens sukeliama rizika yra labai minimali.
Automobilio oro kondicionavimo sistema
Teigiama, kad įjungus oro kondicionavimo sistemą po to, kai automobilis kurį laiką buvo užvestas, į automobilio vidų pradės sklisti kancerogenas benzolas. Nėra tyrimų, rodančių, kad gerai prižiūrimi automobiliai per oro kondicionavimo sistemą į automobilio vidų skleidžia vėžį sukelianti benzolo kiekį.
Dantų plombos
Visos skylės, kurias plombavo prieš daugelį metų, tikriausiai turi gyvsidabrio. Per didelis jo kiekis gali pakenkti jūsų smegenims, tačiau tai nėra kancerogenas. Be to, tose gyvsidabrio plombose taip pat yra sidabro, alavo ir vario. Pasak Amerikos odontologų asociacijos, šių metalų kombinacija, iš kurių daromos plombos, yra vadinama dantų amalgama, ir yra visiškai saugi.
Plaukų dažai
Kai kurie tyrimai rodo, kad dažnas dažų naudojimas ir kvėpavimas jų garais padidina kirpėjų tikimybę susirgti šlapimo pūslės vėžiu. Netiesa – nėra jokių mokslinių įrodymų, rodančių, kad plaukų dažymas – net reguliarus – padidintų susirgimo vėžiu riziką. Vienintelė priežastis, dėl kurios derėtų prailginti laiką tarp dažymų, tai sutaupyti laiko ir pinigų.
Šampūnas
Kartais pasirodo gandai, kad šampūnas sukelia vėžį, nes jame yra putojanti medžiaga natrio laureto sulfatas arba natrio laurisulfatas (SLS). SLS, randamas kondicionieriuje, muile ir įvairiose valymo priemonėse, gali pakenkti jūsų plaukams, tačiau ne genams. Ši medžiaga tikrai nėra kancerogenas, praneša Amerikos vėžio bendrija.
Dezodorantas
Nacionalinis vėžio institutas aiškiai išreiškia savo poziciją dėl dezodorantų: gandai, kad dezodorantas sukelia vėžį, yra nepagrįsti. „Geriausi tyrimai nerado įrodymų, siejančių chemines medžiagas, paprastai randamas dezodorantuose, su pokyčiais krūties audinyje“, – praneša institutas.
Mobilusis telefonas
Žmonės jau senokai įtariai žiūri į šiuos patogius įrenginius, tačiau tam nėra jokios būtinybės. Kaip aiškina Nacionalinis vėžio institutas, vėžys auga dėl genetinių mutacijų, o mobilieji telefonai skleidžia žemų dažnių energiją, negalinčią pakenkti ląstelėse esančiam DNR. Ir nors mokslininkai vis dar tiria šį potencialų ryšį, nėra svarių įrodymų, siejančių mobiliuosius telefonus su vėžio rizika.
Elektros energijos laidai
Elektros energijos laidai skleidžia tiek elektros, tiek magnetinę energiją – tad ar jie sukelia vėžį? Ne, informaciniame lape apie elektromagnetinius laukus ir vėžį praneša Nacionalinis vėžio institutas. „Elektros energiją, kurią skleidžia elektros laidai, lengvai slopina sienos ir kiti objektai. Magnetinė energija, kurią skleidžia elektros laidai, yra žemo dažnio radiacijos forma, kuri nekenkia genams.
Rentgenas
Taip, radiacija yra dalis šios procedūros. Tačiau radiacijos dozė, gaunama vieno rentgeno metu, yra maža, sako Sailaja Kamaraju, medicinos mokslų daktarė, Viskonsino medicinos koledžo medicinos docentė. Iš tiesų, radiacijos dozė, kurią gauname vieno rentgeno metu, yra daug mažesnė nei vidutinė radiacijos dozė gaunama per metus dirbant biure. Kitaip tariant, rentgenas nesukelia vėžio. Tačiau atsisakydami rentgeno galite atsidurti pavojuje: pavyzdžiui, neaptiktas auglys gali išplisti ir tapti nebepagydomu.
Mamogramos
Mamograma yra krūties rentgenas, padedantis aptikti krūties vėžį. Procedūros metu suspaudžiama krūtinė (dažnai labai nemaloniai), ir yra moterų, bijančių, kad krūties suspaudimas gali sukelti vėžio plitimą. Kitos tiki, kad mamogramos metu skleidžiama radiacija gali sukelti krūties vėžį. Tai netiesa, praneša Nacionalinis vėžio institutas. Instituto ekspertai pabrėžia: „Mamogramos nauda visada persveria potencialią radiacijos žalą. Mamogramos metu gaunamas labai mažas radiacijos kiekis. Žalos rizika nuo tokio radiacijos kiekio yra labai maža.“
Krūties sužeidimas
Ši „išmintis“ sklando jau daugelį metų: krūties sužeidimas, pavyzdžiui, nukritimas arba smūgis į krūtinę gali sukelti krūties vėžį. Nors krūties sužeidimas gali sukelti sutinimą, dėl to gali atsirasti mėlynių arba net sukelti gumbą (riebalų nekrozę) – jis tikrai nesukels krūties vėžio.
Liemenėlė
„Faktas: liemenėlė su vielute nesukelia krūties vėžio“, – „Reader‘s Digest“ sakė Marisa Weiss, medicinos mokslų daktarė. O ji žino: Dr. M. Weiss yra vyriausioji breastcancer.org medicinos pareigūnė, prezidentė bei įkūrėja. 2014-ųjų tyrimas tyrinėjo tariamą ryšį tarp liemenėlių su vielute ir krūties vėžio, ir nerado jokio krūties vėžio dažnio skirtumo tarp moterų, kurios nešiojo liemenėles, ir tų, kurios jų nenešiojo.
Auglio perpjovimas sukelia jo plitimą
2005-siais beveik 41 procentas Amerikos vėžio bendrijos stebėtų žmonių teigė, kad jie tiki, jog vėžio šalinimo operacijos sukelia vėžio plitimą, o 13 procentų nebuvo tikri. Auglio įpjovimas nesukelia vėžio plitimo. Visų pirma, chirurgai vadovaujasi specialiu protokolu, norėdami išvengti vėžio ląstelių migracijos operacijos metu. Visų antra, vėžys dauginasi ir metastazuoja pats, o ne dėl skalpelio.
Oras sukelia vėžio plitimą
Štai dar vienas neteisingas ir potencialiai pavojingas gandas apie vėžį: oras (kurį, pavyzdžiui, operacijos metu gavo auglys) skatina vėžio augimą ir plitimą. „Nėra jokių mokslinių įrodymų, palaikančių šią teoriją“, – oncolink.com sakė Blair Marshall, medicinos mokslų daktarė, krūtų chirurgė. Dr. B.Marshall rašo, kad ši teorija kilo iš situacijų, kai vėžio pacientams atliekama operacija, o vėliau jie miršta dėl vėžio metastazės. „Iš tiesų, jei pacientui nebūtų atlikta operacija, vėžys vis tiek būtų išplitęs“, – praneša Dr. B.Marshall. Pasak tyrimo, toks įsitikinimas labiau paplitęs tarp „mažų grupelių“ ir jį labai sunku pakeisti, o tai gali paveikti vėžio bei jo gydymo baigtį.
Negatyvus požiūris
„Iki šios dienos nėra jokių mokslinių įrodymų, siejančių žmogaus požiūrį su jo susirgimo vėžiu ar mirties nuo vėžio rizika, – praneša Nacionalinis vėžio institutas. – Jei sergate vėžiu, normalu kartais jausti liūdesį, pyktį, nusivylimą, kitais – laimę ir džiaugsmą.“ Ir nė viena emocija nėra vėžio priežastis, ir nė viena emocija tiesiogiai nepaveiks ligos progresijos.
