„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Dar kartą apie tai, kas yra ŽIV, ir kas yra AIDS

Gruodžio 1 diena – Pasaulinė kovos su AIDS diena, kuria siekiama padidinti visuomenės informuotumą apie ŽIV/AIDS ir užkirsti kelią šiai pavojingai ligai. Svarbiausias jos tikslas – priminti visuomenei ŽIV/AIDS problemą ir ieškoti efektyviausių jos socialinių bei medicininių sprendimo būdų. Vilniaus visuomenės sveikatos centras primena apie šios ligos plitimo bei apsisaugojimo būdus.
AIDS Lietuvoje.
AIDS Lietuvoje. / „15min“ archyvo nuotr.
Temos: 2 ŽIV AIDS

Visuomenėje visdar painiojamos ŽIV ir AIDS sąvokos. Derėtų žinoti, kad ŽIV yra vadinamas virusas, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, kuris naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijas. ŽIV infekuoti žmonės paprastai jaučiasi sveiki dar ilgus metus (vidutiniškai 10 metų). Šiai infekcijai progresuojant imuninė sistema iš lėto silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti.

AIDS – įgyto imunodeficito sindromas yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV išveda iš rikiuotės imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis ligomis, nes imuninė sistema yra visiškai pažeista.

Daugiausia užsikrėtusiųjų – jauni

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, per 2014 m. I-III ketvirtį Vilniaus apskrityje buvo diagnozuota 10 naujų ŽIV infekcijos atvejų, t.y. 66,67 proc. mažiau nei 2013 m. per tą patį laikotarpį. Pusė visų naujų ŽIV atvejų (5) Vilniaus apskrityje buvo diagnozuoti Vilniaus miesto gyventojams.

Pagrindiniais ŽIV užsikrėtimo būdais yra laikomi trys: užsikrėtimas per kraują, lytiniu keliu ir per motinos pieną. ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus, ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.

Iš visų Vilniaus apskrityje naujai diagnozuotų ŽIV atvejų 80,0 proc. buvo diagnozuota vyrams. Dauguma užsikrėtusiųjų ŽIV yra jauno, darbingo (20-39 metų) amžiaus asmenys, kurie sudaro apie 70 proc. visų užsikrėtusiųjų ŽIV. Pagrindinis ŽIV užsikrėtimo būdas – nesaugus intraveninių narkotikų vartojimas (40,0 proc.) ir užsikrėtimas lytiniu keliu (30,0 proc.).

2013 m. Vilniaus mieste buvo diagnozuoti 29 nauji ŽIV infekcijos atvejai. Beveik pusė jų (43,1 proc.) diagnozuoti AIDS stadijoje. Didžiąją dalį užsikrėtusiųjų sudarė vyrai. Tarp užsikrėtusiųjų vyrauja jauno amžiaus – 25-34 metų – asmenys. Dažniausias užsikrėtimo būdas – švirkščiamųjų narkotikų vartojimas (44,8 proc.), heteroseksualūs lytiniai santykiai (27,6 proc.).

Pagrindiniais ŽIV užsikrėtimo būdais yra laikomi trys: užsikrėtimas per kraują, lytiniu keliu ir per motinos pieną. ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus, ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje nuo 1988 m. iki 2014 m. spalio mėn. buvo užregistruoti 2332 ŽIV atvejai, iš jų Vilniaus mieste – 414 ŽIV atvejų (17,8 proc. visų atvejų).

Pagrindinė apsisaugojimo priemonė – tinkamas gyvenimo būdas

Nors medicina ir progresuoja, tačiau dar nėra išrasta vaistų, galinčių visiškai nugalėti šią ligą, todėl vienintelis būdas apsisaugoti nuo šios ligos – vengti ŽIV rizikos veiksnių. Siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada bet kokių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Taip pat svarbu turėti pastovų lytinį partnerį, o jei sergama kokia nors kita lytiškai plintančia liga (LPL), būtina ją išsigydyti, nes tokiu atveju padidėja rizika užsikrėsti ŽIV.

Siekiant išvengti per kraują perduodamo ŽIV, patariama nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais; vengti kraujo ir jo produktų perpylimo, naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, kai yra kontaktas su paciento biologiniais skysčiais.

Primename, kad mažinant rizikingą elgesį, keičiant gyvenimo būdą bei didinant informacijos sklaidą visuomenėje, būtų galima išvengti šios pavojingos ligos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs