Smagus vakarėlis baigėsi seksualiniu smurtu
„Tris dienas dvejojau, ar kalbėti. Bet jeigu nekalbės žurnalistai ir specialistai, tuomet dauguma aukų išvis niekada neprakalbės. Liks su savo skausmu, su gėda ir kalte. Sekmadienio paryčiais buvo brutaliai išžaginta mano bičiulė. Dėl to mano pareiga įspėti, kad šis žmogus lieka laisvėje ir gali dar kam nors pakenkti.
Šeštadienio vakarą mes linksminomės bare. Aš išvažiavau miegoti. Sekmadienio pavakarę gavau bičiulės žinutę, su klausimu, ar saugiai sugrįžau. Esu dėkingas „Jaunimo linijos“ kursams, kad išmokė reaguoti į nutylimas užuominas. Pavyko ją išklausyti. Pavyko susitarti dėl tolesnių veiksmų – kreiptis į policiją. Kai pirmadienį po darbo valandų paskambinome į III komisariato duris, akimoju prisistatė du ekipažai su švyturėliais ir sirenomis. Veiksmas atrodė efektingas ir net juokingas: pasirodo, taip veikia sistema, jeigu pasibeldi pas pareigūnus pavakare“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė literatūros kritikas Marijus Gailius.
Praleidžiant kai kurias detales, kurios vyko tą vakarą, nukentėjusioji, parašiusi pareiškimą, netrukus nusprendė jį atsiimti. Suveikė baimė, ką teks iškęsti procesui įsibėgėjus – apklausos, teismas. Klausimai, kuriuos ji išgirdo tyrėjos kabinete, kai teko detaliai atpasakoti visą prievartos aktą, išgąsdino, kad proceso metu vėl ir vėl reikės tai patirti. Taigi ji nusprendė stabdyti procesą.
Tiesa, užsukta sistema taip greitai nesustoja: ji gavo kvietimą ketvirtadienį atvykti į pakartotinę apklausą kriminalistų biure – į Sunkių nusikaltimų valdybą. Į šią apklausą atvyko ir Žmogaus teisių centro atsiųstas advokatas. Nukentėjusiajai duota diena apsispręsti, ar ji pateikia kaltinimus.
Iš pradžių pats nepatikėjo
Tą patį vakarą bičiulis nusprendė palydėti moterį pas medikus, kaip ir siūlė tyrėja. Juolab kad trečią dieną ji kraujavo nuo sužalojimo (prievartauta naudojant aštrų daiktą).
„Tyrėja nukreipė į Vilniaus gimdymo namus ir Santariškių klinikas ginekologinei apžiūrai: abiejose šiose įstaigose buvo kažkaip nesuvokiamai atsakyta, kad reikia kreiptis dar kažkur. Nesulaukėme pagalbos iš keturių ligoninių priėmimo skyrių, nes žodis „išžaginimas“ pastato neaiškią teisinio tabu sieną. Mat nėra policijos „siuntimo“. Pati nukentėjusioji sugalvojo nebent ciniškai apsimesti kvailele, neminint tikrosios priežasties, ir patekti pas ginekologą bendrąja tvarka per polikliniką (arba galbūt privačiai). Ir ne dėl tyrimo, o norėdama žinoti savo sveikatos būklę.
Bet kuriuo atveju, pareigūnai kėlė pasitikėjimą, ir aš jaučiu dėkingumą patruliams, suprantu ir kriminalistės logiką, kuri griežtai laikydamasi įstatymo vis vien turėjo atjautos. Pats kol kas nesusigaudau, kaip visa tai, ką dabar glaustai atpasakojau, įmanoma. Tik suprantu, kad kampanija #metoo įgalino geriau atpažinti seksualinį smurtą ir į jį reaguoti. Taip pat man akivaizdu, kad teisinė sistema yra nepajėgi humaniškai įtraukti į procesą tokį sunkų ir sunkiai įrodomą nusikaltimą, nes, kaip vienprasmiškai užsiminė pati tyrėja, šalies teisinė kultūra ir inercija yra žiauri prievartą patiriančių moterų atžvilgiu.
Pats save pagavau akimirką netikintis draugės pasakojimu. Ir pastarąsias tris dienas, apmąstęs visuomenės reakcijas į #metoo diskursą, raginu nepasitikėti žmonėmis, kurie pirmu taikymu kaltina auką. Bijokite jų. Blokuokite juos. Nežinau, ką nors darykite“, – kvietė M.Gailius.
Ieškodama patarimų, moteris paskambino į moterų psichologinė pagalbos tarnybą. M.Gailiaus teigimu, emocinio palaikymo ten sulaukė, tačiau patarimai, nors jie ir buvo nuoširdūs, nebuvo veiksmingi. Mat konsultantė patarė kreiptis apžiūrai į medikus, bet moteris nebuvo apžiūrėta.
„Viskas trunka bent penkias dienas. Per tiek laiko galima ir išgyti, ir nusižudyti“, – įvykių seką reziumavo pašnekovas. Pasak jo, bičiulei reikia ir psichikos sveikatos specialistų, ir teisininko konsultacijos. Visam tam reikia turėti laiko, tačiau moteris turi daug darbo, o atsiprašyti, įvardijant tikrąją priežastį, bijo, nes abejoja, ar bus suprasta.
Medikai skatina moteris atvykti iš karto po išprievartavimo
Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė teigė, kad jeigu moteris nori patvirtinti išprievartavimo aktą, nedelsdama turi pranešti policijai. Taip pat svarbu, kad moteris neapsipraustų. Dažnai moterys, norėdamos pasijusti geriau, nuplauna visus įkalčius ir tik tuomet atvyksta pasitikrinti.
Išsklaidyti tylą galime tik skatindami moteris kreiptis į policiją. Jeigu mes, medikai, jas apžiūrėsime be policijos, taip prisidėsime prie slėpimo.
„Pas paprastus medikus moteris gali būti atsiųsta tik tuo atveju, jeigu nedirba teismo medicinos ekspertai, t. y. nakties metu. Tačiau mes neturime įgaliojimų ištirti moterį dėl išprievartavimo be policijos teikimo. Šiuo atveju reikia surinkti visus įkalčius ne tik iš lytinių organų, bet ir iš panagių, plaukų, kur nubrozdinimai yra. Iš esmės apžiūrą reikia aprašyti taip, kaip tą daro teismo medicinos ekspertai. Būtent į juos turi būti ir kreipiamasi tokiais atvejais. Jie turi modernią aparatūrą, pavyzdžiui, specialias lempas, kurių pagalba galima matyti, kur yra sperma, kur vyro audinys.
Aišku, jei būtų didžiulis kraujavimas, gyvybei pavojinga būsena, mes be kalbų priimtume moterį, susiūtume plyšimus, tačiau atėjimas pas gydytoją praėjus kelioms paroms jau nėra skubi pagalba, tai planinis apsilankymas. Moteris prašė, kad jeigu mes negalime patvirtinti išprievartavimo, tiesiog jai išrašytume sveikatos patikrinimo pažymą. Pasikartosiu – tai ne ligoninės, o pirminės sveikatos priežiūros įstaigos kompetencija“, – teigė pašnekovė.
Medikė pabrėžė, kad jei moteris pasirodo praėjus kelioms dienoms po išprievartavimo akto, ne visada įmanoma nustatyti prievartą.
„Todėl labai skatinu moteris neslėpti ir nesigėdyti, o kuo skubiau apie tai pranešti policijai. Dėl smurto šeimoje jau padrąsinome moteris netylėti, tačiau seksualinė prievarta vis dar nutylima, kadangi jos atžvilgiu, deja, egzistuoja stigma, kad moterys pačios išprovokuoja.
Yra geras pavyzdys. Eina graži mergina, dėvinti atvirą palaidinę ir trumpą sijonėlį. Pribėga du jaunuoliai ir ją išprievartauja. Ir tada visuomenės apklausa pasako, kad kalta mergina, nes ji dėvi atvirą palaidinę ar per trumpą sijoną.
Kitas pavyzdys. Eina iš banko senutė, nešina savo pensija. Pribėga du jaunuoliai ir atima iš jos pinigus. Kas kaltas? Aišku, kad jaunuoliai, sako visuomenė. Kol mes neišgyvendinsime šios stigmos, moterys tylės. O išsklaidyti tylą galime tik skatindami moteris kreiptis į policiją. Jeigu mes, medikai, jas apžiūrėsime be policijos, taip prisidėsime prie slėpimo. Moterys tuomet niekada nepranešinės apie šiuos įvykius. Būtent todėl manau, kad gerai, kad pirmiausiai moteris turi apie įvykį pranešti policijai“, – įsitikinusi K.Mačiulienė.
Jei auka atsiima kaltinimus, tyrimas nutraukiamas
Pasak policijos pareigūnų, išprievartavimą reglamentuoja net du baudžiamojo kodekso straipsniai. Ikiteisminis tyrimas pradedamas nesant raštiško aukos kreipimosi tik tuo atveju, jei nukentėjo nepilnametis arba auka nukentėjo nuo bendrininkų grupės, t. y. išprievartavo daugiau negu vienas asmuo. Jei auka atsiima skundą, ikiteisminis tyrimas yra stabdomas. Net jeigu tuo metu jau būna atlikta medicininė ekspertizė, jos rezultatai tampa niekiniai.
Pareigūnas gali kreiptis į medicinos ekspertus tik tuo atveju, jeigu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Medikai, kurie nėra teismo medicinos ekspertai, ekspertizės, kurios rezultatai galėtų būti naudojami teisme, atlikti negali. Tai reiškia, kad paprastoje ligoninėje medikai jai gali suteikti tik eilinę medicinos paslaugą. Kita vertus, medikai, apžiūros metu pastebėję ant pacientės smurto žymes, apie tai privalo pranešti policijai. Tačiau ir šiuo atveju, jeigu auka teigs, kad nenori rašyti skundo, teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nebus.
Pareigūnai tikina visada raginantys moteris netylėti, pranešti apie smurtą ir ieškoti pagalbos, tačiau jie patys esą negali daryti spaudimo ir versti pakeisti nuomonę, kai nukentėjusioji atsisako kaltinimų. Tačiau nukentėjusios moterys turi žinoti, kad smurtautojai paprastai neapsiriboja viena auka. Jeigu vyras pasijus nebaudžiamas, išprievartavęs moterį, didelė grėsmė kyla ir kitoms moterims.
