Plintanti problema – akių sausumas
Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė dr. Edita Puodžiuvienė patvirtino, kad visi monitoriai tikrai turi poveikį mūsų akims. Pirmiausiai todėl, kad į juos ilgą laiko tarpą žiūrima artimu atstumu. Kai tai tęsiasi ilgai, akys dėl įtampos pavargsta, pablogėja regėjimas.
Antra, ne mažiau svarbi problema, kurią sukelia elektroninių prietaisų ekranai, susijusi su akių sausumu.
„Kai mes žiūrime į ekraną artimu atstumu, mirksime rečiau. Normaliai mūsų akys mirkteli 20–24 kartus per minutę, skaitant knygą mirksima du kartus rečiau, o žiūrint į monitorių – tris kartus rečiau. Jeigu mirksime rečiau, akies paviršius tris kartus ilgiau nei įprastai būna atviras ir nesudrėkinamas ašaromis.
Todėl akies paviršius sausėja. Dar prisiminkime, kad ilgiau nei pusmetį gyvename ir dirbame šildomose patalpose, kurių santykinė oro drėgmė yra maža, todėl akys dar labiau išsausėja“, – aiškino dr. E.Puodžiuvienė.
Trumparegystės mastai auga
Dar viena itin svarbi problema, susijusi su mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimu, pasak gydytojos, yra trumparegystės, kuri pasauliniu mastu nustatoma vis mažesniems vaikams, atsiradimas ir progresavimas. Deja, trumparegystės paplitimo mastai sparčiai auga.
„Kolegos vaikų oftalmologai pastebėjo, kad trumparegystė gali pasireikšti jau 3 metų vaikams, o progresuoti net ir vyresniems nei dvidešimties metų jaunuoliams. Pastebėtas trumparegystės progresavimas tarp teisės ir medicinos studentų, nes jie daug laiko praleidžia skaitydami ir žiūrėdami į monitorius. Kaip rodo šiuolaikiniai tyrimai, ilgas laiko tarpas, praleistas žiūrint į skaitmeninius prietaisus, skatina trumparegystės progresavimą.
Mokslininkai nustatė, kad buvimas lauke šviesiu paros metu lėtina trumparegystės progresavimą.
Mokslininkai nustatė, kad buvimas lauke šviesiu paros metu lėtina trumparegystės progresavimą, nes sulėtėja akies obuolio augimas bei akies ašies ilgėjimas, todėl rekomenduoja vaikams ir paaugliams šviesiu paros metu ne mažiau kaip dvi valandas praleisti lauke. Trumparegystės progresavimo mechanizmas yra sudėtingas procesas ir jo valdymas yra didelis iššūkis pasaulio oftalmologams ir mokslininkams, tai susiję ir priemonėmis, skatinančiomis sveiko gyvenimo būdą tarp vaikų“, – svarstė pašnekovė.
Ką verta žinoti dirbant kompiuteriu
Dr. E.Puodžiuvienė pabrėžė, kad savo akių sveikata privalome pasirūpinti patys.
„Anksčiau buvo rekomenduojama, kad dirbant kompiuteriu kas valandą reikėtų padaryti bent 10 minučių pertraukėlę, atsitraukti nuo monitoriaus, pajudėti, pažiūrėti į tolį. Šiuo metu labai populiari 20/20/20 taisyklė. Ji reiškia, kad kas 20 minučių reikia 20-čiai sekundžių atsitraukti nuo ekrano ir padaryti bent 20 žingsnių.
Tai vertinga taisyklė. Akys atsipalaiduoja, kai žiūrima į tolį ne mažesniu kaip penkių metrų atstumu, o geriausia yra pažiūrėti pro langą. Tuo tarpu pajudėti sveika ne tik akims, bet ir visam kūnui, nes atsipalaiduoja sprando bei nugaros raumenys“, – teigė oftalmologė
Pasak pašnekovės, užsisakant korekcinius akinius optikos salonuose pravartu pasiteirauti apie lęšių dangas, padedančias apsisaugoti nuo monitorių skleidžiamų spindulių. Pavyzdžiui, akinių lęšio paviršius gali būti padengtas specialia danga, kuri sulaiko dalį mėlynos spektro palvos spindulių, kuriuos skleidžia visi monitoriai. Manoma, kad su tokia danga mažiau vargsta akys.
„Daug dirbantiems kompiuteriu kontaktinių lęšių pastoviai dėvėti nepatarčiau, nes akys sausės dar labiau. Prie kompiuterio praleidžiantiems visą darbo dieną geriau pasirinkti akinius“, – patarė gydytoja.
Kaip pasirinkti drėkinamuosius lašus
Akių sausumo požymiai gali būti pakankamai nemalonūs. Pacientai dažniausiai skundžiasi akių skausmu, perštėjimu, dūrimu, svetimkūnio pojūčiu akyse. Kai kurie jų teigia, kad sunku rytais atmerkti akis.
Visą darbo dieną kompiuteriais dirbantiems žmonėms, pajutus pirmuosius akių sausumo simptomus, būtina vartoti drėkinančius akių lašus, kitaip dar vadinamus dirbtinėmis ašaromis. Jų pasiūla šiuo metu tikrai didelė. Kaip nepasiklysti renkantis?
„Pasirenkant drėkinančius akių lašus visuomet rekomenduočiau pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Verta skaityti informacinius lapelius, nes ne visi drėkinantys akių lašai tinka, pavyzdžiui, nešiojantiesiems kontaktinius lęšius ir pan.“, – teigė oftalmologė.
Dalis drėkinančių akių lašų savo sudėtyje turi konservanto, o dalis gaminama be jo. Pagrindinė konservantų funkcija – kova su mikrobais, kurie gali daugintis akių lašų buteliuke, sukeldami grėsmingą akių infekciją, tačiau pastaruoju metu daug kalbama apie žalingą konservantų poveikį akies paviršiaus audiniams.
„Jeigu yra galimybė pasirinkti drėkinančius akių lašus be konservanto, visada rekomenduočiau būtent tokius. Informaciją apie drėkinančių akių lašų sudėtį visada jums turėtų suteikti vaistininkas“, – patarė dr. E.Puodžiuvienė.
Straipsnį apie regėjimą inicijavo „Polpharma“.
