Serga kas trečias pasaulio gyventojas
Kraujo spaudimą galima apibūdinti kaip kraujo slėgį į kraujagyslių sieneles. Kad kraujas tekėtų kraujagyslėmis ir pasiektų visus mūsų organus, širdis, veikianti kaip savotiškas siurblys, jį turi išstumti tam tikru spaudimu. Tačiau šis slėgis neturėtų būti per didelis, antraip jis sukelia visą virtinę pažeidimų.
Nors Lietuvoje vis dar daug kas numoja ranka į padidėjusį kraujospūdį, ši liga, įvardinama kaip arterinė hipertenzija, visame pasaulyje sukelia daugiausiai mirčių.
„Pasaulyje dėl hipertenzijos kasmet miršta apie 10 mln. žmonių. Manoma, kad padidėjusį kraujospūdį turi kas trečias pasaulio žmogus ir net 2 proc. vaikų bei paauglių. Lietuvoje padidėjęs kraujospūdis nustatomas net apie 60 proc. šalies gyventojų. Daugelyje šalių į hipertenziją žiūrima labai rimtai, kadangi jos sukeliamos pasekmės iš tiesų yra grėsmingos. Šiuo metu visą pasaulį labai įbauginusi COVID-19 pandemija, kurios metu miršta labai daug žmonių, tačiau šis skaičius neprilygsta mirčių nuo hipertenzijos statistikai. Nuo šios ligos sukeltų komplikacijų pasaulyje kasdien miršta 28 tūkst. žmonių.
Todėl dėl pandemijos atsiradusi tendencija, kad esą šiuo metu yra rimtesnių problemų nei aukštas kraujospūdis, kelia didelį nerimą. Tinkamai negydant hipertenzijos gali labai padaugėti gyvybei pavojingų komplikacijų. Ir tai jau pastebime: lyginant su praėjusiais metais, intensyvios terapijos skyriuose gydoma daug daugiau pacientų su kraujo išsiliejimu į smegenis, o dažniausia jo priežastis – blogai kontroliuojamas kraujospūdis“, - teigė Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas prof. Marius Miglinas.
Kodėl nejaučiame padidėjusio kraujospūdžio
Todėl pašnekovas primena: jau nuo 35 metų amžiaus kiekvienas žmogus turėtų bent kartą per metus pasimatuoti savo kraujospūdį. Pagal dabartines gaires, asmenims iki 65 metų kraujospūdis neturėtų būti didesnis nei 130/80 ir ne mažesnis nei 120/70, o nuo 65 metų – ne didesnis nei 140/90.
„Ilgą laiką vyravo mitas, kad vyresniems žmonėms kraujo spaudimas gali būti ir aukštesnis, nes jis buvo skaičiuojamas pagal formulę: 100 + žmogaus amžius. Tačiau dabar ši nuostata paneigta. Jeigu kraujospūdis didesnis už minėtas vertes, jį būtina gydyti, t. y. koreguoti“, - įspėjo nefrologas.
Matuotis kraujospūdį net ir tada, kai mums atrodo, kad jaučiamės gerai, būtina dar ir todėl, kad dažniausiai mes nejaučiame padidėjusio kraujo spaudimo. Pasak M.Miglino, tai susiję su tam tikrais adaptaciniais pokyčiais organizme, t. y. jis prisitaiko prie padidėjusio kraujospūdžio. Nepaisant to hipertenzija tyliai vykdo savo „juodą darbą“. Aukšto kraujospūdžio simptomus mes galime pajusti tik tokiu atveju, jeigu jis pakyla staigiai. Tuomet jis pasireiškia galvos skausmu, mirgėjimu akyse, širdies plakimu, lengvais tinimais. Iš esmės tai nėra labai išreikšti specifiniai simptomai, todėl dažnai „nurašomi“ nuovargiui, stresui ir pan.
„Kai ką nors skauda, simptomas labai aiškus. Mes jaučiame stiprų skausmą ir ieškome pagalbos. O padidėjusio kraujospūdžio atveju dažnai žmogus jokių simptomų nejaučia, nes ilgainiui organizmas prie jo pripranta. Tačiau reikia žinoti: nors organizmas prisitaiko, slėgis į kraujagyslių sieneles ir krūvis širdžiai išlieka padidėjęs. Jei žmogaus kraujospūdis normalus, naktį visi vidaus organai ilsisi, bet kai kraujospūdis padidėjęs, net ir miegant krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai toks, tarsi dirbtume fizinį darbą. Natūralu, kad galiausiai vidaus organai neatlaiko“, - aiškino gydytojas.
Turintys padidėjusį kraujospūdį nežino net Seimo nariai
Siekiant priminti, kad padidėjęs kraujospūdis nėra toks nekaltas sutrikimas, kaip daug kas vis dar mano, gegužės 17 d. minima pasaulinė hipertenzijos diena. Šiemet jos šūkis skamba taip: „Matuok savo kraujo spaudimą, kontroliuok jį ir gyvenk ilgiau!“ Tai pozityvus kvietimas, kalbantis ne apie mirtis, bet apie gyvenimo prailginimą.
„Suvienytų nacijų organizacija iškėlė tikslą iki 2025 m. 25 proc. sumažinti nekontroliuojamų kraujospūdžio atvejų statistiką. Tai pasiekti gali padėti dvi strategijos. Pirmoji susijusi su visame pasaulyje organizuojamomis kraujospūdžio matavimo kampanijomis, kurių tikslas – pasiekti tuos žmones, kurie nežino turintys padidėjusį kraujospūdį.
Prieš keletą metų mes rengėme tokią akciją Seime ir ne vienam Seimo nariui nustatėme padidėjusį kraujospūdį. Dalis parlamentarų mielai priėjo pasimatuoti, o kiti replikavo neturintys šios problemos, tačiau, kai galiausiai ryžosi pasimatuoti, kai kurių iš jų spaudimas siekė 170/100. Ir jiems tai buvo didžiulis netikėtumas!
Antroji strategija skelbia, kad padidėjusį kraujospūdį būtina tinkamai gydyti, nes netinkamai gydomo kraujospūdžio poveikis organizmui – toks pats, kaip ir negydomo. Būtina vaistus vartoti reguliariai ir tokiomis dozėmis, kokiomis jie paskirti. Jeigu vienais vaistais nepavyksta pasiekti nepavojingos savo amžiui kraujospūdžio ribos, būtina ieškoti kitokių sprendimų“, - pasakojo M. Miglinas.
Grėsmingos hipertenzijos komplikacijos
Padidėjęs kraujo spaudimas – pagrindinė insulto, infarkto, širdies nepakankamumo, širdies ritmo sutrikimų bei kitų ligų, galinčių baigtis neįgalumu ir net mirtimi, priežastis. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė komplikacijų tikimybė.
Yra duomenų, kad padidėjęs kraujo spaudimas iki 30 proc. padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, 7 kartus dažniau pasireiškia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (pavyzdžiui, insultas), 4 kartus dažniau sergama širdies išemine liga, 2 kartus dažniau pažeidžiamos kojų kraujagyslės.
Padidėjęs kraujospūdis ypač pagreitina aterosklerozės vystymąsi tiems žmonėms, kurių kraujyje yra per daug lipidų, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Todėl padidėjęs kraujospūdis turi būti nuolat kontroliuojamas, gydomas vaistais ir kitomis priemonėmis. Negydomas ilgainiui jis pažeidžia širdį, smegenis, akis, o taip pat inkstus.
„Net jei hipertenzijos komplikacijos nėra mirtinos, dažnai jos sukelia lėtines ligas, kurios yra baisiausia šių laikų rykštė. Jomis serga iki 20 proc. žmonijos, tačiau joms gydyti sunaudojama beveik 80 proc. sveikatos priežiūros resursų. Pavyzdžiui, man, kaip nefrologui, svarbu, kad dėl daug metų negydomos arba prastai koreguojamos hipertenzijos labai pablogėja inkstų veikla. Tačiau inkstų pažeidimas vystosi lėčiau nei insultas ar infarktas.
Net kai inkstai pažeidžiami, žmogus dar nejaučia jokių simptomų, tik vėliau gali atsirasti apetito sumažėjimas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, nuovargis, niežulys. Todėl hipertenzijos sukeltas inkstų uždegimas nustatomas pakankamai vėlai. Be to, hipertenzija gali sukelti ir galutinės stadijos inkstų ligą, kuri šalia onkologinių susirgimų laikoma viena sudėtingiausių lėtinių ligų – pacientui reikia dializių arba inkstų transplantacijos. Todėl labai svarbu ne tik matuoti kraujospūdį, jį gydyti, bet ir tirti, ar nėra vadinamųjų organų-taikinių pažeidimų“, - įspėjo pašnekovas.
Kaip apsisaugoti nuo hipertenzijos?
Nors vis dar gajus mitas, kad hipertenzija – tik senjorų liga, pasak mediko, ši liga jaunėja.
„Lietuvoje vyrauja nuostata, kad pradėti rūpintis savo sveikata reikia tik sulaukus senatvės, bet, norint išvengti priešlaikinio senėjimo, lėtinių ligų ar net staigios mirties, tai daryti būtina jau nuo 30 metų, nes ši liga tikrai jaunėja. Net ir vaikams dažniau nustatomas aukštas kraujospūdis. Tai susiję su nejudrumu, nutukimu, plintančiu cukriniu diabetu. Taigi nuo 30 iki 50 metų – pats svarbiausias laikas, kai reikia žinoti, sekti ir kontroliuoti savo kraujospūdį“, - teigė M. Miglinas.
Nors dalis su hipertenzija susijusių atvejų yra nulemti genetikos, dažniausiai ją galima priskirti prie išvengiamų ligų, kadangi didele dalimi – tai kaina, kurią sumokame už šiuolaikinius patogumus ir civilizaciją.
„Nejudrumas, padidėjusi kūno masė, diabetas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, padidėjęs druskos vartojimas, stresas – visa tai hipertenzijos rizikos veiksniai. Todėl tinkamiausia prevencija, norint apsisaugoti nuo hipertenzijos, - atsisakyti žalingų įpročių, vartoti mažiau druskos, valgyti daugiau daržovių, ypač žalių lapinių, kuriose gausu kalio, mažinančio kraujospūdį, vengti sočiųjų riebalų, juos keisti nesočiaisiais, ir vartoti kuo daugiau produktų, kuriuose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. Kuo didesnę mitybos raciono dalį turėtų sudaryti žuvis, paukštiena, riešutai, ir kuo mažesnę – riebus maistas, saldumynai, saldūs gėrimai.
Fizinis aktyvumas gali sumažinti kraujospūdį tik tuo atveju, jeigu jis reguliarus ir pakankamo intensyvumo bei trukmės. Reikia pajudėti 30 minučių kasdien ir tai turėtų būti vidutinio sunkumo fizinė veikla. Lėto ėjimo neužtenka, tai turėtų būti greitesnis ėjimas, važiavimas dviračiu, darbas sode“, - patarė medikas.
Pasak jo, vieno stebuklingo recepto nėra, tačiau kuo daugiau prevencinių priemonių taikysime, tuo labiau sau padėsime: „Šią situaciją tikrai galima suvaldyti – nėra normalu, kad daugiau negu pusė šalies gyventojų turi padidėjusį kraujospūdį. Kita vertus, ir šiais laikais tam tikrose Ramiojo vandenyno salose bei Amazonės džiunglėse yra populiacijų, kuriose net 70-mečių kraujospūdis yra 120/70. Ir tai susiję tik su fiziniu aktyvumu bei mityba. Taigi šios priemonės tikrai veikia.“
