Portalas theearthchild.co.za. išskiria 8 tokio tipo alkoholikų požymius. Tuo metu Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės toksikologijos gydytoja bei Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Dragelytė teigia, jog nereikia ieškoti jokių naujų požymių – bet kurios priklausomybės požymiai yra užrašyti Tarptautinėje ligų klasifikacijoje bei Psichinių ligų klasifikacijoje. Gydytoja neskirsto alkoholikų į „užslėptus“ ir „neužslėptus“.
„Didžiausias mitas, jog alkoholikai – tai tie, kurie šlitinėja apie konteinerius, renka butelius pridavimui. Didžioji dauguma priklausomų asmenų yra apsirengę brangiais kostiumais, turi aukštą socialinę padėtį, užima aukštas pareigas, turi šeimas ir augina vaikus. Taip, jie nepasisako darbe ir niekas neįtaria, jog jie yra priklausomi“, – sakė G. Dragelytė.
Didžioji dauguma priklausomų asmenų yra apsirengę brangiais kostiumais, turi aukštą socialinę padėtį, užima aukštas pareigas, turi šeimas ir augina vaikus.
Tačiau verta pasitikrinti, ar savo arba artimųjų elgesyje pastebite bent vieną iš šių požymių:
1. Jie negali sustoti. Pirmasis Tarptautinėje ligų klasifikacijoje įvardytas priklausomybės požymis: jog žmogui sudėtinga kontroliuoti medžiagos (šiuo atveju – alkoholio) vartojimą – pradžią, pabaigą, išgertą kiekį. Antrasis požymis – kompulsyvus vartojimas, t.y. pradėję jie tiesiog negali liautis.
Užsienio portale rašoma, jog tai lengva pastebėti, kai, pavyzdžiui, draugai vakarėlyje arba šeimos nariai susibūrime pasitenkina viena vyno taure ar keliais bokalais kol kepa kepsniai, o alkoholikas visuomet randa priežastį „dar vienam“.
Papildomas požymis – tai pačiai gerai savijautai pasiekti tolydžio reikia vis didesnio ir didesnio alkoholio kiekio. Gydytojai tai įvardija kaip didėjančia tolerancija alkoholiui.
2. Jie alkoholį vartoja vietoj maisto. Alkoholikai neretai praleidžia pietavimui skirtą laiką ir verčiau renkasi šiek tiek išgerti.
Gydytoja Gabija Dragelytė sako, jog pagal vieną iš įvardytų požymių, alkoholikas vis mažiau laiko skiria alternatyviems malonumams – o maistas yra vienas iš jų. Taip pat alkoholis palengva pakeičia iki tol svarbia buvusią darbinę, socialinę ar poilsio veiklą.
3. Vis daugiau laiko – butelio paieškoms. Dar vienas požymis – kai alkoholio įsigijimas, vartojimas, „sveikimas“ po vartojimo užtrunka vis ilgiau ir ilgiau.
„Darbą pabaigus vienintelė galvoje besisukanti mintis – ne nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti pieno ar duonos – o alkoholio“, – pateikia pavyzdį G. Dragelytė.
4. Nepavartoję kenčia nuo siaubingos savijautos. Tarptautinėje ligų klasifikacijos lentelėje ši būsena įvardyta kaip abstinencija. Jei alkoholikas įstringa situacijoje, kurioje negali išgerti, jis ne tik pradeda nervintis – organizmas reikalauja alkoholio gausiai prakaituodamas, kūną krečia drebulys, sparčiai didėja širdies ritmas.
Dar vienas požymis – kai alkoholio įsigijimas, vartojimas, „sveikimas“ po vartojimo užtrunka vis ilgiau ir ilgiau.
Taigi alkoholikas turi kažkiek išgerti iš pat ryto, kad galėtų išeiti į darbą, dirbti ir normaliai jaustis.
5. Jie neatsimena, kur buvo ir ką veikė. Galite rėkti ant alkoholiko, dėl to, ką jis vakar pridirbo bare ar įmonės vakarėlyje, tačiau dažnais atvejais toks žmogus iš tiesų neprisimena, ką veikė.
Gydytoja G. Dragelytė priduria, jog alkoholis veikia tuos pačius receptorius smegenyse, kaip ir migdomieji vaistai. Priklausomai nuo išgerto kiekio receptoriai gali būti užslopinti iki sąmonės netekimo.
6. Jie neigia turintys problemų. Kai alkoholikas sulaukia klausimų arba artimieji išreiškia susirūpinimą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, jis supyksta ir pakeičia pokalbio temą. Gydytoja priduria, jog priklausomas žmogus tęsia vartojimą, nepaisydamas aiškių fizinių ir psichologinių sutrikimų, depresijos.
7. Jie visuomet turi pasiteisinimą. Dauguma alkoholikų randa kuo pagrįsti savo išgėrinėjimus. „Buvo tokia sunki savaitė, visas tas stresas darbe, na kaip negersi?“ Arba – „aš komunikabilus žmogus, man patinka susitikti ir pasilinksminti su draugais.“
„Tai būdinga visoms priklausomybėms. Nepaisant to, kad jie tarsi supranta savo padėtį, jam reikia tos psichoaktyvios medžiagos. Todėl visi nuo alkoholio ar kitos medžiagos priklausomi žmonės yra puikūs manipuliatoriai. Jiems atrodo, kad tik ta medžiaga gali padėti, todėl manipuliuoja artimaisiais, kad tik jos gautų“, – teigė gydytoja.
Ji perspėjo, jog jei leidžiatės manipuliuojami ir nešate tokiam žmogui alkoholio – jį tiesiog lėtai žudote. Jei pastebėjote šį požymį, artimajam būtinas ne butelis (kaip jis rėkia tysodamas lovoje), o medikų pagalba.
8. Jie pradeda slėpti alkoholį. Alkoholikai visai nesigėdija gerti vieni patys. Todėl jie gali slėpti gėrimus automobilyje arba netgi darbinio stalo stalčiuje.
G. Dragelytė prisimena mačiusi tyrimų duomenis – šie atskleidė, jog alkoholikas iš tiesų išgeria 50 proc. daugiau, nei tvirtina išgėręs.
Užsienio šaltinyje taip pat įvardyta, jog priklausomų žmonių nekankina pagirios – nes nuolat vartojant alkoholį jis tiesiog nebepasišalina iš organizmo.
Alkoholikai visai nesigėdija gerti vieni patys. Todėl jie gali slėpti gėrimus automobilyje arba netgi darbinio stalo stalčiuje.
Tačiau G. Dragelytė teigia, jog tai – mitas. Alkoholikus pagirios gali kankinti ir turint 4 promiles alkoholio kraujyje – jei jie pripratę gyventi su 6 promilių kiekiu. Pagirios ir abstinencija – dvi labai skirtingos būsenos.
„Pagirios yra būsena po vienkartinio alkoholio vartojimo. Tuo metu abstinencija – tiesiog liga. Ir ją reikia gydyti. Abstinencija pasireiškia, nes jau yra pakenkta visoms organizmo sistemoms: širdžiai, kepenims. Alkoholikai taip išbalansuoja savo organizmą, kalio, natrio, chloro kiekį, kad iš tiesų jų širdis gali sustoti, jei jis staigiai nutrauks vartojimą. Tiesą sakant, nemaža dalis žmonių taip ir miršta namuose ir niekas net nepagalvoja, kad tai įvyko dėl abstinencijos“, – sakė G. Dragelytė.
Todėl gydytoja toksikologė patarė alkoholizmo priklausomybę gydytis ligoninėje, o ne namuose.
Vilniuje nuo alkoholio priklausomi žmonės gali kreiptis į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centrą, visoje Lietuvoje veikia Priklausomybės ligų centrai, taip pat nuo alkoholizmo gydo dauguma psichiatrijos ligoninių.
Jei arti nežinote nė vienos tokios įstaigos, kreipkitės į savo šeimos gydytoją – jis nurodys, kur galite gauti profesionalią pagalbą.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
