Apklausa parodė, kad itin daug respondentų darbo dienos pabaigoje jaučia akių skausmą arba nuovargį – šį atsakymo variantą pasirinko net 29,2 proc. respondentų. Taip pat 15,9 proc. lietuvių jaučia nugaros skausmus, 14,9 proc. – kaklo skausmus, o 12,3 proc. – galvos skausmą.
„Akių nuovargį ir skausmą lemia prastos kokybės, netinkamame aukštyje esantys ar netinkamu kampu pasvirę kompiuterių ekranai bei darbas be pertraukų, skirtų pailsinti akis. Dažniausia nugaros ir kaklo skausmų priežastis yra netaisyklinga laikysena: dažniausiai darbe sėdima ta pačia nejudama poza, ir dėl netaisyklingo ilgalaikio sėdėjimo atsiranda skausmai.
Dažniausia nugaros ir kaklo skausmų priežastis yra netaisyklinga laikysena: dažniausiai darbe sėdima ta pačia nejudama poza, ir dėl netaisyklingo ilgalaikio sėdėjimo atsiranda skausmai.
Be to, toks sėdėjimas lemia natūralių stuburo linkių kitimą, nugaros raumenų pertempimą ir silpnėjimą. Tuo tarpu galvos skausmas kyla dėl darbe patiriamo streso, nuovargio, netinkamai paruoštos darbo vietos ir dėl tos pačios netaisyklingos laikysenos“, – sako šeimos gydytoja Aušra Urbutienė.
Siekiant išvengti akių skausmo, gydytoja pataria dažniau leisti pailsėti akims ir pertraukėlių metu atlikti keletą pratimų: žiūrėti į lubas, o po to į grindis ir į šonus, tada pakaitomis pažiūrėti pro langą į toli ir į arti esantį tašką.
Su kaklo ir nugaros skausmais, pasak jos, kovoti padeda ergonomiškas darbo vietos sutvarkymas, reguliarus mankštinimasis ir atsikėlimas pasivaikščioti bent kelioms minutėms, taisyklinga sėdėsena ir dažnas kūno padėties keitimas.
Išvengti galvos skausmo padeda tinkamas darbo vietos apšvietimas, geras patalpų vėdinimas bei dažnai daromos pertraukėlės su trumpa mankšta.
Baldai patogūs, bet stalai nereguliuojami
Su teiginiu, kad darbovietės baldai yra funkcionalūs ir patogūs, visiškai arba greičiau sutinkantys teigė 57,1 proc. apklausos respondentų, bet tik 7,9 proc. respondentų nurodė dirbantys prie stalų, kurių aukštis yra reguliuojamas.
Tuo metu net 68,3 proc. apklausos dalyvių kėdės yra multifunkcionalios – galima reguliuoti jų aukštį ir kitas funkcijas.
„Darbo kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimo padėtį. Kėdės aukštis nuo grindų iki sėdimo paviršiaus turi siekti 35–52,5 cm, priklausomai nuo žmogaus ūgio.
Be to, labai svarbu, kad atkaltė gerai priglustų ir palaikytų tiek viršutinę, tiek apatinę nugaros dalį bei atitiktų natūralų nugaros išlinkį, primenantį „S“ raidę.
Be to, labai svarbu, kad atkaltė gerai priglustų ir palaikytų tiek viršutinę, tiek apatinę nugaros dalį bei atitiktų natūralų nugaros išlinkį, primenantį „S“ raidę“, – sako A.Urbutienė.
Kompiuterio ekranas – akių lygyje
Dirbantiems kompiuteriu neužtenka pasirūpinti geros kokybės ekranu. Norint išvengti neigiamų padarinių sveikatai labai svarbu pasirinkti tinkamą kompiuterio ekrano padėtį.
„Kompiuterio ekrano viršus turi būti akių lygyje arba vos žemiau ir palenktas taip, kad žiūrėtume truputį žemyn, kitaip netrukus pradės skaudėti sprandą. Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti 45–75 cm, priklausomai nuo monitoriaus įstrižainės“, – sako A.Urbutienė.
Daugiau nei pusė (63,5 proc.) internetinėje apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad kompiuterio, su kuriuo jie dirba, ekranas yra žemiau jų akių lygio, 11 proc. – kad ekranas aukščiau akių lygio, ketvirtadalis (25,4 proc.) – kad tame pačiame aukštyje.
Darbdaviai žino per mažai
Apklausą inicijavusios biuro baldų projektavimo ir gamybos įmonės „Ergolain“ Dizaino skyriaus vadovė Vaida Kandratavičiūtė pažymi, kad tarp Lietuvos darbdavių suvokimo, kokią reikšmę jų darbuotojų gerai savijautai ir produktyvumui turi jų darbo vieta, vis dar stinga.
„Apie ergonomikos svarbą darbo vietoje beveik nekalbama, o apklausa įrodo, kad kalbėti būtina: nežinojimas atneša žalingų pasekmių sveikatai. Daug darbdavių vis dar mano, kad patogus stalas, kėdė, geras apšvietimas ar kompiuterio ekrano įrengimas tinkamame aukštyje yra geri, bet toli gražu nebūtini dalykai. Taip nėra: darbuotojams nesudarant tinkamų darbo sąlygų, ilgainiui atsiranda fizinių problemų ir produktyvumas krenta, o tai galiausiai atsiliepia papildomomis išlaidomis“, – teigia V.Kandratavičiūtė.
Darbuotojams nesudarant tinkamų darbo sąlygų, ilgainiui atsiranda fizinių problemų ir produktyvumas krenta, o tai galiausiai atsiliepia papildomomis išlaidomis.
Gydytoja A.Urbutienė taip pat pažymi, kad Lietuvos higienos normos įpareigoja darbdavius rūpintis darbuotojų fizine sveikata, įskaitant ir nepertraukiamo darbo sėdint prie kompiuterio ribojimą, sąlygų pertraukoms sudarymą.
Todėl ji pataria darbuotojams, jeigu šie jaučia, kad jų darbo vieta neergonomiška, kreiptis į darbdavius iš karto, nelaukiant, kol atsiras negalavimai. Tačiau ji priduria, kad svarbu ir pačių darbuotojų iniciatyva – pertraukų metu netinginiauti, mankštintis, pietų metu išeiti pasivaikščioti, sąžiningai daryti akims skirtus pratimus.
Apklausoje, kuri buvo atlikta internetu 2014 m. spalio 6-15 d., iš viso dalyvavo 225 biurų darbuotojai (23–65 metų).
