„Širdies laidžioji sistema – tai kelias, kuriuo plinta elektros impulsai, verčiantys širdį dirbti. Kai žmogus sveikas, jie plinta iš sinusinio į atrioventrikulinį mazgą, o po to – į Hiso pluoštą, taip sukeldami skilvelių susitraukimą, aprūpindami organizmą krauju bei deguonimi ir tuo pačiu palaikydami gyvybę“, – pasakoja A.Mažutavičiūtė.
Tam tikroje laidžiosios sistemos vietoje atsiradus trikdžiams, impulsas sustabdomas arba sutrikdomas vienoje ar keliose srityse, todėl širdies darbas gali sulėtėti ar tapti nereguliarus.
Kas signalizuoja apie širdies laidumo sutrikimus?
Būklė, kai elektros impulsai kyla neįprastoje vietoje ir širdies veikla tampa nepastovi, vadinama širdies ritmo sutrikimais. Dažnai pacientai ir patys gali pajusti simptomus – plakimo sulėtėjimą, pagreitėjimą ar širdies permušimus. Visgi, kartais apie šią būklę gali signalizuoti ir bendresni negalavimai.
„Žmones, sergančius širdies laidumo sutrikimais, dažnai vargina atsiradęs galvos svaigimas, bendras silpnumas ar temimas akyse. Jei širdies veikla yra ypač sulėtėjusi, gali pasireikšti sąmonės netekimas, o, esant nekontroliuojamiems ar neadekvačiai gydomiems ritmo sutrikimams, padidėja trombembolinių įvykių ar insulto rizika bei gali progresuoti širdies nepakankamumas“, – pažymi gydytoja kardiologė.
Įtakos atsirasti širdies laidumo ir ritmo sutrikimams turi išeminė širdies liga, kardiomiopatijos, elektrolitų disbalansas, tam tikrų medikamentų vartojimas, skydliaukės disfunkcija, padidėjęs arterinis kraujospūdis, susidarę krešuliai, Laimo ar kitos ligos. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad ritmo sutrikimai provokuoja širdies ligas, o šios – ritmo sutrikimus.
Žmones, sergančius širdies laidumo sutrikimais, dažnai vargina atsiradęs galvos svaigimas, bendras silpnumas ar temimas akyse.
„Pacientas, anksčiau persirgęs miokardo infarktu, turės ženkliai didesnę riziką tiek ritmo, tiek laidumo sutrikimams, o asmuo, kurio širdies raumens sienos yra sustorėjusios dėl įgimtos kardiomiopatijos, turi ženkliai didesnę riziką gyvybei pavojingoms aritmijoms. Tuo metu vyresni, anksčiau rimtesnių ligų neturėję pacientai, dažniau yra linkę į nepavojingus, specifinio gydymo nereikalaujančius laidumo sutrikimus“, – pasakoja A.Mažutavičiūtė.
Kada verta pasikonsultuoti su gydytoju
Kreiptis į gydytoją dėl pirminės profilaktinės širdies veiklos apžiūros niekada nėra per anksti. Be to, šeimos gydytojo konsultacija, o esant reikalui ir kardiologo, yra tikslinga net tais atvejais, kai pacientas nejaučia konkrečių neritmiškos širdies veiklos simptomų, tačiau pastebi itin padidėjusį ar sumažėjusį pulsą.
„Įtarti neritmišką širdies veiklą galima ir namų sąlygomis – sekant spaudimą, nes dauguma šiuolaikinių kraujospūdžio matavimo aparatų teisingai fiksuoja permušimus. Be to, vis populiarėjantys išmanieji laikrodžiai tikrai neblogai registruoja širdies susitraukimų dažnį, o kai kuriais atvejais – ir ritmo sutrikimą“, – pastebi gydytoja kardiologė.
Pajutus širdies veiklos sutrikimų simptomus, ypač jei jie pasitaiko kasdien, galima atlikti specifinį monitoravimą Holterio aparatu, o kartais aritmijos diagnostikai užtenka ir paprastos elektrokardiogramos, atliktos ramybės būsenoje.
Įtarti neritmišką širdies veiklą galima ir namų sąlygomis – sekant spaudimą.
Svarbu nepamiršti, kad laiku diagnozuotas ritmo ar laidumo sutrikimas ir greitai skirtas tinkamas gydymas dažnai padeda išvengti galimų ligos komplikacijų, pavyzdžiui, insulto.
Gydymas priklauso nuo sutrikimo pobūdžio
Gydytoja kardiologė primena, kad dažniausia ir lengviausiai koreguojama širdies laidumo sutrikimų priežastis – elektrolitų trūkumas, todėl kartais paprasti kalio ir magnio papildai sveikam žmogui – vienintelis reikalingas gydymas. Be to, visada naudingas ir streso mažinimas, o pacientai, anksčiau sirgę širdies ligomis, turėtų nepamiršti apsilankyti pas kardiologą reguliariai.
Kadangi laidžiosios sistemos trikdžius gali sukelti įvairūs veiksniai, nustačius aiškią ritmo sutrikimo priežastį, pirmiausia stengiamasi ją šalinti. Pavyzdžiui, pacientui, kurio ekstrasistolės dažnėja esant žemai kalio koncentracijai, visų pirma reikėtų vartoti papildų, o jei ritmo sutrikimai kyla dėl skydliaukės veiklos suintensyvėjimo, dažnai juos pašalinti pavyksta skyrus hipertirozės gydymą.
Kai širdies ritmo sutrikimo kilmė yra sudėtingesnė, pirmiausia skiriamas gydymas vaistais, o nepasiekus tinkamo rezultato – specifinės intervencinės procedūros, pavyzdžiui, radiodažnuminė abliacija, krioabliacija ar kitos.
„Esant retam širdies darbui, reikšmingų laidumo sutrikimų gydymui dažnai reikia implantuoti elektrokardiostimuliatorių. O kai paciento būklė yra ypač sudėtinga, jam gresia ar jau buvo kilusi aritmija, pavojinga gyvybei, arba, nepaisant skiriamo medikamentinio gydymo, progresuoja širdies nepakankamumas, yra reikalingi dar išmanesni implantuojami prietaisai – kardiodefibriliatoriai, širdį resinchronizuojantys prietaisai“, – pasakoja A.Mažutavičiūtė.
