Apskritai dehidratacija pasireiškia, kai organizmas netenka daugiau skysčių, nei jų gauna, rašoma JAV nacionalinės medicinos bibliotekos šaltinyje MedlinePlus.
Dehidratacija gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių:
- viduriuojant,
- vemiant,
- gausiai prakaituojant,
- dažnai ir gausiai šlapinantis,
- karščiuojant,
- tiesiog nepakankamai kasdien vartojant vandens. Dehidratacijos riba laikoma, kai netenkama 1,5 proc. organizme esančio vandens.
Nors dehidratacija dažnai pasireiškia įprastu troškulio pojūčiu, vėlesnėse šios būklės stadijose asmuo gali netekti ir sąmonės, Health teigė Klivlando klinikos ligoninių medicinos gydytoja Jazmine Sutton-Oliver. Sužinokite, kokie yra pagrindiniai dehidratacijos požymiai.
Blogas burnos kvapas
Jei pajutote prastą kvapą iš burnos, viena iš to priežasčių gali būti ta, jog pastaruoju metu negėrėte pakankamai vandens, svarstė gydytojas odontologas Marshallas Youngas iš Kalifornijos: „Seilės turi antibakterinių savybių. Kai burnoje jų sumažėja, dėl dehidratacijos joje gali daugintis bakterijos, dėl kurių ir atsiranda blogas burnos kvapas.“
Potraukis cukrui
Dehidratacija gali būti „pasislėpusi“ po alkiu, t. y. galite jausti padidėjusį potraukį cukrui. Tai dažniau nutinka, jei sportuojate, teigė sporto dietologė Amy Goodson. „Kai mankštinatės, o jūsų kūnui tuo metu trūksta skysčių, greičiau naudojamas glikogenas arba sukaupti angliavandeniai. Todėl po sporto, tikėtina, jums labiau norėsis angliavandenių (dar vadinamų cukrumi), kad galėtumėte papildyti glikogeno atsargas“.
Sausa oda
Jūsų oda jums praneš, jei geriate per mažai vandens, teigė gydytoja dermatologė Anne Marie Tremaine, dirbanti klinikoje Neapolyje ir Floridoje. Dehidratuota oda atrodo it matinė. Joje galite pastebėti labiau išryškėjusias raukšles ar tamsesnius ratilus po akimis. Norint, jog oda būtų lygi ir praturtinta drėgme, nesimaudykite ilgai vonioje ar po dušu, taip pat patariama naudoti tik drungną vandenį, mat karštas labiau išsausina odą.
Nuovargis
Dažnai jaučiatės pavargę, ypač vidurdienį? Tai gali būti susiję su skysčių trūkumu jūsų organizme. Dehidratacija gali sukelti mieguistumą, teigė sporto medicinos specialistas dr. Luga Podesta iš Neapolio (Floridos valstijos). Pasak jo, atlikti fizinius pratimus ar įvairias fizinės jėgos reikalaujančias užduotis taip pat gali būti sunkiau, greičiau pavargstate, nes raumenims trūksta vandens, kuris būtinas jų funkcionavimui.
Dirglumas
Jei jaučiatės irzlūs, dirglūs, išgerkite stiklinę vandens ir jūsų nuotaika pasikeis. Pasak dr. L.Podesta, neurologinis dehidratacijos poveikis gali sukelti dirglumą. 2014 m. žurnale „PLoS ONE“ paskelbtame tyrime, kuriame dalyvavo 52 suaugusieji, buvo nagrinėjama hidratacijos įtaka žmonių nuotaikai. Mažai vandens suvartojančių asmenų nuotaika pagerėjo, ypač miego ir prabudimo metu, pradėjus daugiau jo gerti. Tie asmenys, kurių suvartojamo vandens kiekis buvo didelis, nurodė neigiamą poveikį nuotaikai, kai vandens suvartojimas buvo sumažintas; šis poveikis labiausiai pasireiškė ramybės, miego ir pabudimo metu.
Šaltkrėtis
Taip, dehidratacija gali sukelti ir šaltkrėtį. „Taip atsitinka, nes organizmas pradeda riboti kraujo tekėjimą į odą, – sakė dr. L.Podesta. – Be to, vanduo sulaiko šilumą, todėl netekus skysčių gali būti sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą, tad jaučiate šaltkrėtį net ir šiltoje aplinkoje“.
Raumenų mėšlungis
Kai organizmas negauna pakankamai vandens, sulėtėja kraujo apytaka, todėl raumenis gali sutraukti mėšlungis, paaiškino gydytojas pulmonologas Ray Casciari iš Kalifornijos. „Kūnas saugo gyvybiškai svarbius organus, todėl skysčius nukreipia ten, kur yra gyvybiškai svarbu. Natrio ir kalio pokyčiai dėl prakaitavimo taip pat gali prisidėti prie mėšlungio“, – sakė gydytojas.
Galvos svaigimas / skausmas
Pasak pulmonologo dr. R.Casciari, kai trūksta vandens, smegenys taip pat gali būti mažiau aprūpinamos krauju, todėl gali svaigti galva, tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Dehidratavusio paciento organizmą medikai stengiasi kuo skubiau pamaitinti reikiamais skysčiais, todėl neretai per valandą jam sulašinamas litras reikiamų medžiagų, paaiškino medicinos gydytoja J.Sutton-Oliver.
Dehidratacija gali sukelti galvos skausmą dėl kelių priežasčių. „Vandens trūkumas turi įtakos serotonino kiekiui organizme, todėl gali skaudėti galvą. Be to, smulkios smegenų kraujagyslės greitai reaguoja į hidratacijos lygį, todėl atsiranda bukas skausmas ar net migrena“, – sakė pulmonologas dr. R.Casciari ir patarė pabandyti išgerti stiklinę vandens, vos pajutus galvos skausmą. Taip pat galite valgyti ir vaisius, kuriuose yra daug vandens.
Vidurių užkietėjimas
Organizmui reikia pakankamai vandens, kad visas turinys lengvai judėtų per gaubtinę žarną. Kai jo negaunate pakankamai, organizmas tai kompensuoja, iš išmatų pašalindamas daugiau skysčio, todėl jos sunkiau pasišalina. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į tai, jog didesnis vandens kiekio vartojimas, kai nesate dehidratuoti, nebūtinai sumažins vidurių užkietėjimą, nes jį sukelti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, vartojami vaistai, lėtinės ligos ar skaidulų trūkumas mityboje.
Tamsesnis šlapimas
Vienas iš dehidratacijos požymių yra tamsiai geltonas šlapimas. „Kai esate dehidratuoti, jūsų inkstai, kurie filtruoja atliekas, duoda komandą organizmui sulaikyti vandenį. Tai reiškia, kad šlapime bus mažiau vandens, todėl jis taps labiau koncentruotas ir dėl to tamsesnis“, – kalbėjo gydytoja J.Sutton-Oliver.
Stiprus troškulys
Troškulys yra esminis signalas, kad jūsų organizmas stokoja skysčių, tačiau nereikia laukti, kol jį pajusite – stenkitės kasdien gerti pakankamai vandens, neleisdami organizmui dehidratuoti.
Žemas kraujospūdis
Tai dar vienas galimas dehidratacijos požymis, kuris gali būti pavojingas sveikatai, sakė Niujorko universiteto Langone vidaus ligų gydytojas Ericas Goldbergas. Žemas kraujospūdis gali pasireikšti pykinimu, galvos svaigimu ir neryškiu matymu, todėl būtina namie turėti kraujospūdžio matuoklį, kad visuomet žinotumėte savo sveikatos būklę. Per žemas kraujospūdis reiškia, kad jūsų kraujas nepakankama jėga išstumiamas į svarbiausius organus, įskaitant smegenis, sakė gydytojas.
Kai kurie vaistai nuo kraujospūdžio veikia kaip diuretikai, dėl kurių organizmas daug greičiau šlapinasi ir iš jo pasišalina skysčiai. Dr. Goldbergo teigimu, šiuos vaistus vartojantys žmonės yra labiau linkę į dehidrataciją. Kaip sau padėti? „Tiesiog nuolat gurkšnokite vandenį“, – pridūrė gydytojas..
Parengta pagal: Health.com
