Karštą vasaros dieną norisi pasinerti į gaivią jūrą. Poilsiautojai Palangos, Neringos, Šventosios, Klaipėdos paplūdimiuose taip ir daro, neretai nepaisydami nei gelbėtojų įspėjimų apie bangas, nei maudynes draudžiančių ženklų.
Maudynių traumos
Būtent neatsargios maudynės daugiausia atostogautojų ir atveda pas Palangos medikus. Palangos savivaldybės gydytojos Mildos Gedvilienės pateikti duomenys rodo, kad neatsargus elgesys maudantis yra pagrindinė priežastis, kodėl poilsiautojams tenka ieškoti medikų pagalbos – įvairios traumos, įpjovimai, sužalojimai, patempimai atveda juos pas gydytojus.
„Neatsargus poilsiautojų maudymasis jūroje sukelia daug rūpesčių tiek medikams, tiek ir paplūdimyje budintiems gelbėtojams“, – sakė M.Gedvilienė ir priminė dar kartą, kad poilsiautojai nuolat raginami nepamiršti saugoti savo didžiausią turtą – sveikatą, būti sąmoningesni ir pastebėjus nukentėjusį kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Saugus poilsis paplūdimyje
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kiekvienais metais Palangos miesto poilsiautojams organizuoja akciją „Saugus poilsis paplūdimyje“. Tokiu būdu skatinama informuoti visuomenę apie saugų ir sveiką poilsį paplūdimiuose. Šiemet biuro specialistai Palangos svečiams apie saugų elgesį vandenyje ir saulėkaitoje primins keturias dienas Palangoje ir vieną Šventojoje.
Akcijos metu specialistės kvies poilsiautojus nemokamai pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą ir pulsą, pakonsultuos, o atsisveikinimui kiekvienam įteiks po buteliuką šaltinio vandens bei akcijos laikraštuką, kuriame poilsiautojai ras informacijos tiek apie maudyklų vandens kokybę, pajūrio smėlį, asmens higieną, tiek apie skiepus, iškylas gamtoje, saugų elgesį prie vandens, kondicionierius bei įkaitusio automobilio spąstus.
Pavojų atostogaujant – daugiau, nei galima įsivaizduoti. Ir jie neretai sumišę su nauda, kurią gauname būdami saulėje ar maudydamiesi jūroje.
Taisyklių paiso ne visi
Per karščius daugelis atostogaujančių žmonių laiką leidžia prie vandens, neatsargiai elgiantis vandenyje galima susižaloti ar net paskęsti. Taisyklės, užtikrinančios, kad nelaimių būtų išvengta, paprastos: negalima palikti mažamečių vaikų be priežiūros, nerekomenduojama maudytis nežinomose, nuošaliose vietose, geriau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai.
Deja, jų paiso ne visi. Kaip ir paprastų patarimų, kad geriau nesimaudyti iškart pavalgius, nereikėtų šokti į vandenį stipriai įkaitus saulėje, pučiant stipriam vėjui ir esant didelėms bangoms. Alkoholis irgi neprideda pliusų saugumui.
Dar vienas pavojus – užkrečiamos ligos
Kaip ir gamtoje, taip ir paplūdimio smėlyje, vandenyje egzistuoja pavojingų sveikatai mikroorganizmų. Nesilaikant asmens higienos, valgant paplūdimyje ar besimaudant vandenyje į organizmą gali patekti įvairiausių žarnyno bakterijų – salmonelių, streptokokų, stafilokokų, jersinijų, kampilobakterijų, listerijų, ir kt.
Nenorite susirgti? Tada eidami į paplūdimį privalu pasirūpinti geriamuoju vandeniu, priemonėmis rankų priežiūrai ir asmens higienai palaikyti – drėgnomis servetėlėmis, dezinfekciniu geliu. Prieš valgį rekomenduojama plauti rankas švariu vandeniu, o ne jūros ar ežero vandeniu. Maudantis reikėtų stengtis negurkštelėti atviro telkinio vandens, o grįžus iš paplūdimio patariama išsimaudyti duše.
Norint džiaugtis saule, kurios būtinybe kiekvienam žmogui niekas neabejoja, reikia nepamiršti ir apie žalingą saulės poveikį žmogaus organizmui: oro temperatūros svyravimai gali lemti lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies kraujagyslių ligų paūmėjimą, o ultravioletiniai (UV) saulės spinduliai skatina ne tik pigmento melanino gamybą, bet sukelia ir odos pažeidimus, gali skatinti odos vėžio susirgimą.
Pavojinga vaikams ir seneliams
Žalingą karščio poveikį dažniau patiria kūdikiai, maži vaikai iki 6 metų amžiaus, nėščios moterys, vyresni žmonės (vyresni nei 65 m.) taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, vilklige, psoriaze, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Karščius sunkiai pakelia asmenys, kurie turi viršsvorio, vartojantys kai kuriuos vaistus, pvz., antibiotikus (tetraciklinus), chinolonus, sulfonamidus, tiazidinius diuretikus, triciklius antidepresantus ir kt., taip pat aktyviai sportuojantys, dirbantys sunkų fizinį darbą ir geriantys mažai skysčių.
Ilgai būnant saulėje poilsiautojai rizikuoja patirti perkaitimą, šilumos (saulės) smūgį, kadangi veikiant karščiui žmogaus organizmas sunkiai dirba, kad kūno temperatūra būtų normali. Perkaitimo negalavimai: gausus prakaitavimas, raumenų mėšlungis, silpnumas, pykinimas, galvos skausmas, dažnas pulsas, mieguistumas. Jei šie požymiai tęsiasi ilgiau nei valandą, pagalbos reikia kreiptis į gydytoją. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali nualpti ir jį gali ištikti šiluminis smūgis.
Perkaitimas dažniausiai ištinka vyresnio amžiaus žmones, kuriuos vargina aukštas kraujospūdis (požymiai gali pasireikšti net po kelių dienų). Žmogaus kūnas prakaituodamas vėsinasi, tačiau kai nebesugeba išgarinti šilumos, ima kilti temperatūra ir gali ištikti gyvybei pavojingi šiluminis ar saulės smūgis.
Saulės smūgis sukelia varginančius galvos skausmus, svaigimą, aukštą temperatūrą, silpnumą, pykinimą, vėmimą, zvimbimą ausyse, mirgėjimą akyse, oda išbąla, pila prakaitas, žmogus gsli netekti sąmonės. Pastebėjus tokius simptomus būtina kviesti medikus, o nukentėjusįjį paguldyti vėsioje vietoje, vėsinti drėgnais rankšluosčiais, jeigu sąmoningas – duoti gerti daug vandens.
Karštą vasaros dieną rekomenduojama gerti vandenį nors ir nejaučiamas troškulys. Svarbu saugoti odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio naudojant apsauginius kremus, rengtis lengvais, natūralaus pluošto drabužiais, naudoti galvos apdangalus. Lietuvoje tinkamiausias laikas poilsiui saulėje iki 11 valandos ryto, po pietų – nuo 16 val.
