Mitas Nr. 1: vartodami vitaminus esame sveikesni
Pasak specialistų, maisto papildai gali būti ne tik neveiksmingi, bet ir pavojingi. Pavyzdžiui, šiemet paskelbtas tyrimas teigia, kad vyresnio amžiaus moterims, kurios vartoja kalcio papildus, padidėja demencijos rizika. Taip pat pernai buvo paskelbta 20 metų vykdyta studija, kurioje pateikta įrodymų, kad didelių maisto papildų dozių vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia rizika susirgti vėžiu.
Net trumpai vartojami papildai gali pakenkti, jeigu jie nėra saugūs ar nepaisoma rekomenduojamų dozių. Ši problema kyla dėl to, kad maisto papildų sudėtis nėra taip griežtai kontroliuojama kaip vaistų. 2016 m. gautas pranešimas, kad vienas iš Ajurvedos žolinių papildų užterštas švinu, kuris labai toksiškas mūsų organizmui. Taip pat gautas atvejis, kai natūraliais papildais apsinuodijo ketverių metų berniukas: buvo perdozuota vitamino D.
Jeigu žmogus valgo visavertį maistą, yra sveikas, papildomai vartojami vitaminai gali kauptis organizme ir jį apnuodyti (pavyzdžiui, tirpstantys riebaluose D, A, E).
Specialistų teigimu, užuot valgę saujomis tabletes, turėtume pasirūpinti, kad visų mums reikalingų medžiagų gautume kartu su maistu.
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius taip pat pritaria šiam teiginiui.
„Vitaminai yra statybinė medžiaga, kuri reikalinga organizmui. Esant tam tikroms ligoms, kai maistas blogai įsisavinamas arba negalima valgyti tam tikro maisto, tarkime, po skrandžio operacijos, ima trūkti vitamino B. Tokiu atveju pakaitinė vitaminų terapija reikalinga. Tačiau jeigu žmogus valgo visavertį maistą, yra sveikas, neturi alinančių lėtinių ligų, vitaminai, jeigu jie vartojami dar ir papildomai, gali kauptis organizme ir jį apnuodyti (pavyzdžiui, tirpstantys riebaluose D, A, E).
Kiti (pavyzdžiui, vitaminas C) paprasčiausiai pasišalina su šlapimu per inkstus. Tačiau jeigu jų yra per daug ilgą laiką, dėl vitamino C pertekliaus inkstuose gali susidaryti akmenys. Taigi iš principo papildomai vitaminų mums nereikia, nebent yra kokios nors ligos ar organizmo defektai“, – sakė pašnekovas.
Mitas Nr. 2: mes peršąlame sušalę
Šis mitas labai paplitęs, bet tai nėra tiesa, teigia medikai. Tyrimai parodė, kad dėl šalčio iš tiesų galime labiau jausti peršalimo simptomus (tikrus ar tariamus), tačiau iš tiesų dėl šalčio mes nesusergame.
Mokslininkai atliko tokį tyrimą. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieni tam tikrą laiką išbuvo šaltoje patalpoje ir sušalo, kitų sąlygos buvo komfortiškos. Visiems jiems buvo duota įkvėpti viruso, kuris sukelia peršalimo simptomus. Pasirodė, kad susirgimų mastai abiejose grupėse nesiskyrė.
Kita vertus, kol kas ne iki galo aišku, kaip šaltis veikia pačius mikrobus. Nustatyta, kad pagrindinės jų atmainos, sukeliančius peršalimą (rinovirusai ir koronavirusai), geriau dauginasi esant žemesnei temperatūrai, taip pat ir gripo virusas labiau plinta šaltuoju metų laiku. Kita vertus, vyrauja nuomonė, kad peršalimai šaltuoju metų laiku dažnesni todėl, kad žmonės ilgiau būna uždarose patalpose ir artimiau vieni su kitais kontaktuoja, taip sudarydami sąlygas plisti virusams.
Žmones sargdina virusai ir mikrobai, o ne temperatūros kaita.
Pasak L.Valiaus, tiek šaltas, tiek karštas, tiek drėgnas oras yra ekstremali situacija organizmui, kuri gali silpninti vadinamuosius mūsų išorinius barjerus. Vienas iš tokių išorinių barjerų yra, pavyzdžiui, tonzilės.
„Jos nėra sterilios – jose pilna visokių mikroorganizmų. Ir jei šis barjeras susilpnėja, čia glūdintys mikroorganizmai praeina gilyn ir gali sukelti organizmo atsakomąją reakciją bei uždegimą. Tačiau patys savaime virusai ir bakterijos nebūtinai sukelia ligas.
Virusai, kuriuos esame įkvėpę, pavyzdžiui, kokiame nors prekybos centre, gali patekti vidun ir sukelti uždegimą, kai susilpnėja išoriniai barjerai – išsausėjo ar susitraukė gleivinė, išsiplėtė kraujagyslės ir pan. Savaime sušalimas nei slogos, nei gerklės skausmo tikrai nesukelia“, – tikino šeimos gydytojas.
Mitas Nr. 3: išėję į lauką šlapiais plaukais susirgsime
Neturite laiko gerai išdžiovinti plaukų prieš išeidami iš namų? Nesirūpinkite dėl to, sako šiuolaikinis mokslas, nors daugelis jums pasakytų, kad šlapia galva plius šaltas oras lygu sloga ar kiti peršalimo simptomai.
Žmones sargdina virusai ir mikrobai, o ne temperatūros kaita. Taigi išėję šlapia galva visai nebūtinai susirgsite.
Kaip ir ką tik aptartame mite, šaltas oras pats savaime nesargdina, jis tik gali susilpninti mūsų išorinius barjerus.
„Jei šlapia galva sėdėsime sunkvežimyje ir pravažiuosi žiemą tam tikrą atstumą, kedenami vėjo, tuomet atšals smegenys ir įvyks pažeidimų, susijusių su šalčio poveikiu. Tačiau iš esmės šlapiais plaukais kažkur perbėgti – ne bėda“, – sutiko L.Valius.
Mitas Nr. 4: cukrus vaikus paverčia mažaisiais monstrais
Turbūt nėra tėvų, kurie nemanytų, kad cukrus jų vaikui kenkia. Gan paplitusi nuostata, kad saldumynai susiję su mažų vaikų hiperaktyvumu. Tačiau ją paneigė įdomus tyrimas, kurio metu vaikai buvo suskirstyti į dvi grupes. Abiem grupėms buvo duodama saldumynų su cukraus pakaitalu aspartamu, tačiau vienos grupės tėvams buvo pasakyta tiesa, o kitos – kad saldumynai yra su cukrumi.
Pasirodė, kad tėvai, kurie tikėjo, kad vaikai gauna saldumynų su cukrumi, dažniau teigė, kad jų vaikai nekontroliuojami ir hiperaktyvūs, nors jutiklis ant mažylių riešų, kuris matavo aktyvumo lygį, rodė visai kitokią situaciją: jų aktyvumas buvo netgi šiek tiek prislopęs.
Mitas Nr. 5: skaitymas tamsoje ir žiūrėjimas į televizorių iš arti gadina akis
Blanki šviesa arba, atvirkščiai, žiūrėjimas į mirguliuojantį ekraną, iš tiesų gali nuvarginti akis ir sukelti skausmą. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai sukelia ilgalaikes pasekmes. Mitas, susijęs su tuo, kad televizorius gadina regėjimą, kilo 7-ame dešimtmetyje ir tuomet tai buvo tiesa. Mat senieji televizoriai iš tiesų skleidė stiprias bangas, kurios galėjo pakenkti akims. Šiuo metu ši problema pašalinta, elektronikos prietaisai daug saugesni.
Tačiau specialistai įspėja: jeigu jums ar jūsų vaikui patogiau žiūrėti į televizorių ar kompiuterio ekraną iš labai arti, reikėtų pasitikrinti regėjimą. Tačiau pats savaime žiūrėjimas į ekraną iš arti trumparegystės nesukelia.
Vis dėlto L.Valius linkęs laikytis senosios nuostatos. „Mąstant fiziologiškai, tai vargina raumenį, vartantį mūsų akies lęšiuką, todėl gali vystytis šio raumens išsekimas. Tuomet žmogus negali adaptuoti savo žvilgsnio, pavyzdžiui, nebemato iš arti arba nebegali matyti į tolį, nes raumuo nefunkcionuoja. Yra specialūs pratimai, lavinantys šį raumenį, bet iš principo nelabai ką jau padarysi“, – įsitikinęs medikas.
Mitas Nr. 6: per parą reikia išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens
Šis mitas greičiausiai atsirado 1945 m., kai specialistai paskelbė, kad per parą žmogui reikia 2,5 litro vandens. Tiesa, jie pridėjo, kad didžiąją dalį reikalingo vandens kiekio žmogus gauna su maistu, tačiau plačiai paskelbta buvo tik pirmoji teiginio dalis. Taigi mums iš tiesų reikia 2,5 litro vandens, bet tikrai ne tik gryno vandens ir net ne vien skysčio pavidalu.
„Iš tiesų, mūsų organizmui per parą reikia įvairiais pavidalais apie 2 litrų. Mat per parą beveik litro skysčių netenkame su iškvepiamu oru, dar tiek pat pasišalina su šlapimu. Tačiau tai neturi būti vien tik vanduo – sriuba taip pat yra skystis. Gerti per daug skysčių taip pat nėra gerai. Aišku, sveikam žmogui vandens perteklius pasišalins su šlapimu, bet yra būklių, pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, inkstų funkcijos sutrikimas, dėl kurių vanduo ima kauptis organizme. Pradeda tinti kojos, atsiranda dusulys, prasideda širdies problemos“, – įspėjo L.Valius.
Mitas Nr. 7: nėštumas trunka devynis mėnesius
Nors vyrauja neginčijama nuostata, kad normalus nėštumas turi tęstis devynis mėnesius, kai kurie akušeriai teigia, kad iš tiesų šis moters tarpsnis yra ilgesnis – bent jau devyni mėnesiai su puse. Mat tradiciškai nėštumas skaičiuojamas nuo pirmos paskutinio moteriško ciklo dienos, tačiau moterys paprastai tampa vaisingos nuo 10-to ar 16-tos naujo periodo dienos, o nustatyti tiksliai, kada įvyko apvaisinimas, beveik neįmanoma.
Dar daugiau – kai kurie mokslininkai teigia, kad normalus nėštumas gali užsitęsti ilgiau net penkiomis savaitėmis.
„Papildomos dvi nėštumo savaitės– visiškai normalus dalykas. Skaičiavimas iš tiesų yra sutartinis dalykas, nebent moteris gali tiksliai pasakyti, kada ji turėjo lytinius santykius. Jeigu jie buvo tik vieną kartą per mėnesį, iš tiesų galima žinoti, kada įvyko pastojimas, bet normalios poros santykių paprastai turi dažniau“, – teigė L.Valius.
Mitas Nr. 8: psichikos ligos paūmėja per pilnatį
Dažnai teigiama, kad mūsų psichikos būseną labai veikia Mėnulio fazės. Dar labiau esą nuo Mėnulio priklausomi psichikos sutrikimų turintys žmonės. Tačiau dar 2005 m. paskelbtas tyrimas paneigė šią nuostatą.
Tyrimo autoriai keletą metų fiksavo pacientų, kuriems reikia skubios psichiatrinės pagalbos, skaičių per įvairias Mėnulio fazes. Tyrėjai nepastebėjo statistiškai reikšmingo pacientų skaičiaus skirtumo tarp trijų pilnaties parų ir visų likusių Mėnulio ciklo dienų.
