„Turėjau pacientą, kuriam diagnozuota išplitusi liga, tačiau taikant keletą gydymų (nes po kiekvieno sisteminio gydymo keičiasi ir pačio naviko biologija) jis šiandien jaučiasi gerai, yra socialiai aktyvus. Kitam vyriškiui dėl ligos pašalinta sėklidė, chemoterapijos nereikėjo. Pacientas aktyviai stebimas, ruošiasi sėklidės implanto operacijai. Jis ne tik kad puikiai jaučiasi, bet ir užsiima aktyvia sportine veikla“, – džiaugiasi Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas urologas Aušvydas Patašius.
Reikalingas daugiadisciplinis požiūris
Sėklidės vėžio gydymas paprastai būna labai sėkmingas, dauguma vyrų visiškai pagydomi, net jeigu vėžys ir peržengęs sėklidės ribas. Visgi Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse didžiausia problema išlieka palyginus žemas išgyvenamumas.
5 metų visų stadijų sėklidės vėžio išgyvenamumas Baltijos šalyse yra 85–87 proc.
„5 metų visų stadijų sėklidės vėžio išgyvenamumas Baltijos šalyse yra 85–87 proc., kai tuo tarpu Vakarų Europos rodikliai siekia 99 proc. Skandinavai sukūrė mokslinį konsorciumą „Swenoteca“ ir išgyvenamumo rodiklius nuo tokių kaip mūsų pagerino iki 98 proc. Tai suponuoja, kad nemaža dalis pacientų kreipiasi į gydytojus pavėluotai“, – kalbėjo A.Patašius.
Praėjusiais metais publikuotame straipsnyje jis su kitais moksliniais kolegomis atliko sėklidžių vėžiu sergančių pacientų mirštamumo ir išgyvenamumo analizę Lietuvoje.
Tyrimo išvadose teigiama, jog, remiantis skirtingais laikotarpio įvertinimais, santykinis penkerių metų išgyvenamumas šalyje padidėjo, tačiau nesiekia aukščiausių Šiaurės Europos šalių balų. Autoriai dėstė, jog, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, sėklidžių vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumą galima būtų pagerinti taikant daugiadisciplinį požiūrį į diagnostiką ir gydymą tam skirtuose centruose.
„Mano – urologo ir epidemiologo – pozicija yra tokia, kad daugelis mano, jog mes gerai tvarkomės su šia onkologine liga, nes jos kitokia biologija. Tačiau dėl šios ligos mirštama ir taip neturėtų būti, juolab, kad kalbame apie jaunus, socialius, darbingus vyrus. Urologų bendruomenės garbės reikalas yra pasiekti, kad taip nebūtų. Bet prie to turi prisidėti ir patys pacientai“, – akcentavo gydytojas urologas.
Sėklidžių savityra
Atlikti sėklidžių savityrą turėtų būti įprantama jau nuo pat paauglystės. Tai kelias minutes užtrunkanti procedūra, kurią atlikti pakanka vieną kartą per mėnesį. Geriausiai, pasirinkti pirmą mėnesio dieną ar kitą, lengviau įsimenama.
Atlikti sėklidžių savityrą turėtų būti įprantama jau nuo pat paauglystės.
Reguliariai atlikdamas sėklidžių savityrą, jaunuolis ar vyras žino, kaip atrodo sveikos sėklidės, todėl lengvai supras, jei atsiras kokių nors pokyčių jose.
Geriausia savityrą atlikti iškart po vonios ar dušo, kai kapšelis nuo šilumos atsipalaidavęs – tada lengva pajusti sėklides. Rekomenduojama abi sėklides apčiuopti vienu metu, švelniai ridinėjant jas tarp nykščio ir kitų rankos pirštų – sveikų sėklidžių konsistencija standi, paviršius slidus, lygus. Normalu, jei viena sėklidė šiek tiek didesnė už kitą ir guli šiek tiek žemiau nei kita.
Kaip tirti?
Paimkite sėklides į rankas taip, kad nykštys ir pirštai gerai jaustų visas sėklidės puses.
Lengvai paspausdami apčiuopkite kapšelyje esančius organus.
-
Pirmiausia užčiuopiamas sėklidės priedėlis, kuris yra sėklidės viršuje. Jis jaučiamas kaip pailga slidi kremzlė.
-
Toliau surandamas sėklinis virželis, kuris kyla aukštyn nuo sėklidės ir jaučiamas kaip standus, tolygus vamzdelis.
-
Galiausiai užčiuopiama pati sėklidė, kuri yra vidutinio kietumo, lygiu paviršiumi, kiaušinio formos.
Tokiu būdu ištiriamos abi sėklidės. Suradę kokius nors pakitimus (mazgelius, sukietėjimus, sėklidės padidėjimą ar kt.) arba ką nors įtardami – būtinai kreipkitės į gydytoją, geriausiai – urologą.
Įprastai piktybinis navikas apima vieną sėklidę, tačiau kai kuriais atvejais dėl piktybiškumo tenka tirti ar net pašalinti ir kitą sėklidę. Visgi NVI urologas A.Patašius pabrėžia, kad sėklidė šalinama išskirtiniais atvejais, įsitikinus, kad taip bus nepažeistas sėklidėje esančio naviko vientisumas.
„Dėl to būtina kreiptis į specializuotą įstaigą kaip NVI, kuri turi kompetenciją tai atlikti“, – kalbėjo gydytojas.
Sėklidės vėžys turi įtakos vaisingumui, nes po sėklidės pašalinimo sumažėja spermatozoidų koncentracija, po chemoterapijos – koncentracija ir jų judrumas. Visgi ilgainiui tai atsistato. Dar daugiau – NVI vykdoma „Onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo programa“, kurios dėka yra užšaldomos pacientų lytinės ląstelės ir paliekama galimybė jas panaudoti užbaigus gydymą.
Statistika: sėklidės vėžys Lietuvoje ir pasaulyje
Kaip pabrėžia NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė, sėklidės vėžys yra retas onkologinis susirgimas ir sudaro apie 1 proc. visų naujai diagnozuojamų vyrų onkologinių susirgimų pasaulyje. Tačiau, nepaisant to, kad tai reta onkologinė liga, sėklidės vėžys yra dažniausiai nustatomas jauniems vyrams ir didžiausi sergamumo rodikliai stebimi 15–44 m. amžiaus grupėje.
Didžiausiais sergamumo rodikliais išsiskiria Šiaurės Europos šalys, kuriose sergamumo rodikliai siekia apie 10 atvejų 100 000 gyventojų, tuo tarpu mažiausi rodikliai stebimi Azijos ir Afrikos populiacijose, kuriose rodikliai nesiekia ir 1 atvejo 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumas šiuo onkologiniu susirgimu nėra didelis. Kasmet nustatoma mažiau nei 40 naujų šio vėžio atvejų ir Lietuvoje standartizuotas sergamumo sėklidžių vėžiu rodiklis yra 2,7 atvejai 100 000 gyventojų.
Pasak Vėžio registro vedėjos, sergamumo rodikliai sėklidės vėžiu didėja daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje sergamumas irgi didėja, tačiau vis tiek išlieka žymiai mažesnis, palyginti su kitomis Šiaurės šalimis.
„Mirtingumo nuo sėklidės vėžio rodikliai irgi varijuoja priklausomai nuo regiono, tačiau, žiūrint bendrai, šis vėžys pasižymi gera prognoze ir išgyvenamumo tikimybė susirgus šiuo vėžiu yra tikrai gera. Aukšto ekonominio lygio šalyse penkerių metų išgyvenamumo rodikliai siekia 95 proc. Lietuvoje, nors mirtingumo rodikliai nuolatos mažėja, tačiau, palyginti su kitomis Šiaurės Europos šalimis, išlieka tikrai aukšti, o penkerių metų išgyvenamumo rodiklis Lietuvoje yra tik 83 proc., nors 76 proc. visų šio vėžio atvejų nustatomi pirmos stadijos.
Tad reiktų detalesnių tyrimų, kodėl Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse išlieka gan žemi išgyvenamumo rodikliai ir ką, gydydami šį vėžį, mes galėtume padaryti kitaip, kad pasiektume kitų šalių išgyvenamumo lygį“, – kalbėjo I.Vincerževskienė.
