„International Journal of Yoga“ paskelbė, kad 60 proc. amerikiečių, praktikuojančių aštanga jogą, susidūrė su įvairiais sužeidimais, kurių pasekmes jautė mėnesį ir ilgiau. Tokių problemų ne taip ir retai pasitaiko net ir tarp patyrusių, fiziškai stiprių ir lanksčių jogos praktikuotojų.
Apatinė nugaros dalis, kaklas, keliai, pečiai, klubai – dažniausios sritys, kurias galima pažeisti.
Kvėpavimas
Kai raumenys kvėpuojant atsipalaiduoja, sumažėja rizika patirti sužeidimų.
Absoliučiai bet kokio sporto problema gali tapti netaisyklingas kvėpavimas arba nesąmoningas kvėpavimo sulaikymas (užsigalvojus ar bandant atlikti ką nors sudėtingo). Kvėpavimas yra neįtikėtinai svarbus, ypač praktikuojant jogą. Taisyklingas kvėpavimas atpalaiduoja nervus ir raumenis, ir kiekvieną mūsų kūno ląstelę pripildo deguonimi. Kai raumenys atsipalaiduoja, sumažėja rizika patirti sužeidimų – pavyzdžiui, raumenų patempimų.
Įkvėpti reikėtų per nosį, iškvėpti pro burną, iškvėpimas turėtų būti šiek tiek ilgesnis nei įkvėpimas.
Dėmesio nekoncentravimas
Nors joga turėtų būti skirta proto ir kūno atpalaidavimui ir kartu – sustiprinimui, atpalaiduoti protą, būnant šiuolaikinės visuomenės dalimi, yra sunki užduotis. Sportuojant, kankina begalė minčių, klausimų, nepadarytų užduočių, ir kartais net užsimirštama, kad esama ant jogos kilimėlio.
Nenuostabu, kad galite netaisyklingai kvėpuoti ar bet kaip atlikti pratimus ir to net nepastebėti, nes esate išsiblaškę ir nepaisote kūno signalų.
Jei to neišmokė joga, būti „čia ir dabar“ gali išmokyti meditacija.
Per stiprus spaudimas
Kaip knygos „The Science of Yoga“ autoriui Williamui J. Broadui paaiškino ilgametis jogos mokytojas Glennas Blackas, žmonės lanko jogą, kad sustiprintų silpnas kūno dalis ir pagerintų emocinę savijautą. Jie dirba sėdimą darbą ir eina du tris kartus per savaitę į jogos pamokas tikėdamiesi viską sutvarkyti. Kūnas, nepratęs prie judėjimo, sustingęs ir nelankstus, staiga patenka į ekstremalią padėtį ir patiria daugiau žalos negu naudos.
„Jogos esmė yra atsikratyti ego, o nemažai žmonių atlieka sudėtingiausias asanas tam, kad padidintų savivertę, – teigia G. Blackas. – Asana nėra panacėja ir vaistas nuo visų ligų. Jeigu atlieki ją tarsi apsėstas, galiausiai turėsi problemų.“
Skausmo nepaisymas
Tai susiję su aukščiau minėtu punktu – kai nepatyrę ir fiziškai pasyvūs žmonės užsibrėžia atlikti pozas, kurios skirtos daug labiau fiziškai pasirengusiems žmonėms. Žmonės galvoja, kad jei save spaus ir jaus didelį skausmą, vadinasi, viską daro teisingai. Iš skausmo perkreiptais veidais, sulaikę kvėpavimą, drebančiais raumenimis, jogos praktikuotojai patys save kankina. O juk sunkiau ir sudėtingiau dar nereiškia, kad geriau jūsų kūnui.
Turite suvokti, kad jei poza jums per sudėtinga / skausminga, reikia ieškoti jai alternatyvų. Jų parodyti gali jogos mokytojai. Konkurencijos jogos pamokose neturėtų būti, nes jas lanko skirtingo lankstumo, ištvermės, amžiaus ir patirties žmonės.
Pozų pasirinkimas
Yra pozų, kurios kai kuriems žmonėms netinka. Arba kurios dažnai atliekamos netaisyklingai ir dėl to ilgainiui pakenkia kūnui. Tarkime, daug kas nori išmokti stovėti ant galvos, nors medikų ir jogos mokytojų pastebėta, kad tai gali pakenkti kaklui. O „plūgo“ poza, turint stuburo problemų, nerekomenduojama.
Svarbiausia – paisykite savijautos. Joga turi padėti, o ne pakenkti.
Stebėkite savo kūną. Jei jaučiate, kad atliekant pozą ar po kiekvienos treniruotės nuo tam tikrų pozų skauda tą pačią vietą, daugiau tų pozų nebedarykite arba pasikonsultuokite su jogos specialistu – gal kažką darote neteisingai.
Svarbiausia – paisykite savijautos. Joga turi padėti, o ne pakenkti.
