„Ankstyvoje vaikystėje teko sirgti labai smarkiais ausų uždegimais, kurie kartojasi ir suaugus, bet įdomiausia, kad vasarą. Taip pat angina, kuria vasarą sirgti yra ypač bjauru – karšta, o savijauta neapsakomai bloga. Gal galėtumėt paaiškinti priežastis ir gal galima kaip nors to išvengti? Imtis kažkokių prevencinių priemonių? Ačiū, Rasa.“
Į skaitytojos klausimą paprašėme atsakyti Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Ausų, nosies ir gerklės (LOR) centro gydytojos otorinolaringologės Irinos Mackevičienės.
– Kas sukelia anginą? Ar ja susergama peršalus?
– Žmonės klaidingai mano, kad kiekvienas gerklės skausmas yra angina. Tikroji angina yra ūminis virusinės ar bakterinės kilmės ryklės migdolų limfoidinio audinio uždegimas – tonzilitas. Faringito arba ryklės uždegimo terminas vartojamas, kai pažeidimas apima visą ryklės gleivinę ir migdolus. Virusinio tonzilito eiga dažniausiai yra lengva, praeina savaime. Bakterinę anginą dažniausiai sukelia A grupės Beta-hemolizinis streptokokas, rečiau – kitos bakterijos. Ši angina pagal eigą sunkesnė, dažnai su intoksikacija, būdingu pūlingu gerklės apnašu, labai stipriu gerklės skausmu ir aukšta temperatūra. Ji turi būti gydoma antibiotikais, kuriuos skiria gydytojas.
– O kas yra paprastas gerklės skausmas?
– Tai dažniausiai ryklės ar jos užpakalinės sienelės uždegimas, nebūtinai siekiantis tonziles. Dažniausiai šį uždegimą sukelia virusai, todėl, jeigu skauda gerklę, bet nėra labai aukštos temperatūros, pas gydytoją iš karto bėgti nereikėtų. Reikėtų tris dienas pastebėti, pasigydyti namuose paprasčiausiomis priemonėmis, nes virusinis gerklės skausmas negydomas antibiotikais. Dažniausiai pakanka lovos režimo ir šiltų arbatų, nebent įvyksta komplikacijos, kai būna pažeidžiama gleivinė, bakterijos ima daugintis ir atsiranda bakterinis uždegimas. Literatūros duomenimis, apie 80 proc. gerklės skausmo sukelia virusai. Praktiškai visi pirminiai susirgimai, kai mes sloguojame, skauda gerklę, dažniausiai yra virusinės kilmės ir pasveikstama savaime.
– Kada dažniau sergama – vasarą ar žiemą? Skaitytoja laiške mini, kad dažnai serga vasarą.
– Dažniau sergama šaltuoju metų laiku, nes susidaro didesnis skirtumas tarp patalpų ir lauko temperatūros. Ligą paskatina peršalimas. Susirgti gali bet kokio amžiaus asmenys. Vasarą gali dažniau skaudėti gerklę dėl to, kad žmonės piktnaudžiauja šaltais gėrimais, netgi su ledukais, be saiko valgo ledus. Kai labai karšta, atrodo, kad tokiu būdu atsivėsinsi, tačiau toks temperatūrų skirtumas organizmą veikia kaip stresas. Kodėl daugiau sergama, kai tik orai ima vėsti ir po žiemos, kai pradeda šilti? Todėl, kad organizmas nespėja adaptuotis prie staigių temperatūrų pokyčių. Kaip jau minėjau, peršalimas arba perkaitimas paskatina ligą. Organizmas gauna savotišką šoką nuo šaltų gėrimų ir ledų, kai oras yra karštas, todėl tikrai nerekomenduoju taip drastiškai elgtis.
Skaitytojai, kuri dažniau serga vasarą, rekomenduočiau mažiau gerti šaltų gėrimų, vėsintis šiltomis arbatomis.
– Kokia gali būti pirmoji pagalba skaudančiai gerklei?
– Patarčiau gerti daug šiltų arbatų, vartoti vitamino C. Jeigu gerklės skausmą sunku ištverti, galima išgerti paracetamolio arba ibuprofeno. Kartu su skausmu greičiau praeina ir uždegimas. Vaistinėse galima rasti įvairių nereceptinių purškalų ir čiulpiamųjų pastilių. Žmonės mėgsta skalauti gerklę su jūros druskos, jodo, sodos tirpalu – tokios priemonės puikiai tinka.
– Tiesa ar mitas, kad skaudančiai gerklei labai padeda viena kita porcija ledų?
– Šaldymas, arba krioterapija, buvo vienas iš gydymo būdų tiems žmonėms, kuriems dažnai skauda gerklę. Šaltis sukelia gleivinei šoką, kraujagyslės susitraukia, pagerėja mikrocirkuliacija ir gleivinės būklė. Tačiau pastaruoju metu šis metodas naudojamas retai. Taip veikia ir ledai, bet tai nėra visiems tinkama šimtu procentų – vienam padės, o kitas susirgs.
– Ar tiesa, kad dažna angina kenkia širdžiai? Jei taip, kaip tai susiję?
– Tikroji pūlinga angina, kurią sukelia streptokokas, gali pakenkti ne tik širdžiai, bet ir sąnariams. Organizme prieš šią bakteriją gaminasi antikūniai ir streptokokų aktyvuoti organizmo limfocitai reaguoja ne tik su streptokoko išskirtais antigenais, bet ir su šeimininko audiniais, sukeldami uždegimą.
– Jeigu dažnai kamuoja angina, ar reikia ją operuoti?
– Operaciniam gydymui yra griežtos indikacijos. Dėl operacijos tikslingumo gali nuspręsti tik gydytojas, įvertinęs įvairius veiksnius: paciento amžių, susirgimų dažnį, gretutines ligas.
– Skaitytoja laiške mini, kad jai kartojasi ne tik angina, bet ir ausų uždegimas. Ar šios dvi ligos gali būti tarpusavyje susijusios?
– Ta pati bakterija gali sukelti ir ausų uždegimą, ir ryklės uždegimą bei anginą. Ausų uždegimai dažnesni tiems, kam nuolat kartojasi viršutinių kvėpavimo takų ligos.
– Ar dėl pasikartojančio ausų uždegimo kaltas nusilpęs imunitetas?
– Kiekvieno žmogaus imunitetas priklauso nuo daugelio faktorių. Pasikartojančio ausų uždegimo rizikos veiksniai yra ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymas, amžius (iki 5 metų), genetinė predespozicija, adenoidai, alergija, rūkymas aplinkoje, trumpas kūdikio maitinimas krūtimi, sezoniškumas (ruduo, žiema).
– Ar dažnai sergant ausų uždegimu nėra pavojaus prarasti klausą?
– Taip, toks pavojus yra, nes gali sutrikti ausies funkcija. Ausyje yra klausos kauliukai, kurie perduoda garsą. Jeigu uždegimas dažnai kartojasi, kauliukai gali būti pažeisti arba pažeistas būgnelis.
– Ar tiesa, kad ausų uždegimu galima susirgti nuo skersvėjo ar jei besimaudant į ausį pateko vandens?
– Į ausį patekęs vanduo neturėtų sukelti bėdų, nebent ausies būgnelis yra kiauras. Ausų uždegimus sukelia virusai arba bakterijos. Kadangi ausys susijusios su kvėpavimo takais, dažnai sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimu galima susirgti ir ausų uždegimu.
– Kokias klaidas žmonės daro bandydami gydyti skaudančias ausis patys? Liaudies medicina rekomenduoja įvairių būdų.
– Medikai tikrai nesiūlo lašinti į ausį svogūnų sulčių ar kišti zuikio taukų, kaip eksperimentuoja liaudies medicinos mėgėjai. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs apžiūrą.
– Ar ausies skausmas jau reiškia ausies uždegimą?
– Tikrai ne. Skausmą gali sukelti ir nervo uždegimas. Reikia stebėti, kiek laiko trunka skausmas, jeigu jis užsitęsė – kreiptis į gydytoją, nes tik gydytojas gali įvertinti ausies būklę. Vaistinėje taip pat šiuo klausimu nepasitarsi – turi apžiūrėti ir įvertinti specialistas.
– Kokia pirmoji pagalba, jeigu pradėjo skaudėti ausį? Juk pas gydytoją ne iš karto pateksi.
– Patarčiau išgerti ibuprofeno arba paracetamolio ir stebėti, ar nekyla temperatūra, ar neteka sekretas iš ausies. Bet jeigu antrą ir trečią dieną ausį dar skauda, patarčiau kreiptis į gydytoją.
Žmonės turėtų žinoti, kad susirgus pirmąsias tris dienas galima bandyti gydytis pačiam, geriant šiltas arbatas, padėtų lovos režimas, vitaminas C. Bet jeigu kyla labai aukšta temperatūra ir simptomai nepraeina per 2-3 dienas, reikia susirūpinti.
– Kokie yra pagrindiniai peršalimo ligų vasarą faktoriai?
– Vasarą, ypač karštomis dienomis, labai kenkia kondicionieriai. Susidaro didelis temperatūrų skirtumas, organizmui sukeliamas stresas. Patalpoje turėtų būti optimali 22 laipsnių temperatūra. Negali būti 16 laipsnių, kaip labai mėgsta kai kurie žmonės. Be to, ne visi kondicionieriai, veikiantys patalpose, tinkamai išvalo orą. Jei vienas žmogus serga, gali greitai užsikrėsti ir kiti.
Karštą dieną patariama gerti pakankamai skysčių. Perdžiūvusios gleivinės yra mažiau atsparios aplinkos faktoriams.
