Norėjo padaryti gerą darbą – gavo bėdą
Kaip pasakojo moters draugas, prie namų jie rado gulintį katiną lūžusiu stuburu. Žmonės panaršė internete ir rado, kad tokius gyvūnus paima „Grinda“. Jos internetiniame tinklalapyje rašoma: „Vilniaus gyvūnų globos namai surenka benamius gyvūnus miesto viešosiose teritorijose, suteikia jiems laikiną prieglaudą ir pirmąją veterinarinę pagalbą. Skubiai atvažiuojame pagal iškvietimą, jei gyvūnai kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, arba jei kyla grėsmė gyvūno gyvybei.“
Kažkas gauna algą, bet nedirba savo darbo. Tada tu pats imiesi iniciatyvos ir patenki į nelaimę. O toliau – dar gražiau: kitas žmogus deramai neatlieka savo darbo, ir nelaimė tampa dar didesnė.
Tačiau telefonu atsiliepęs darbuotojas pareiškė, kad tai ne jų darbas, atvejis nėra skubus ir pan. Kitaip tariant, jie atvykti atsisakė.
„Nieko nepešę, nusprendėme patys tą katinuką jiems atvežti. Kai dėjome jį į dėžę, katinukas gindamasis įdrėskė ir įkando mano draugei. Kadangi žinome, kad benamis gyvūnas gali sirgti pasiutlige, sunerimome. Tai juk mirtina liga. Tikrai nemaloni situacija – kažkas gauna algą, bet nedirba savo darbo.
Tada tu pats imiesi iniciatyvos, darai tvarką, galiausiai žmogiškumas neleidžia pasielgti kitaip – negi paliksi kentėti sužeistą gyvūną gatvėje. Ir dėl tų žmonių, kurie nedirba savo darbo, patenki į nelaimę. O toliau – dar gražiau: kitas žmogus deramai neatlieka savo darbo, ir nelaimė tampa dar didesnė“, – pasakojo pašnekovas.
Tiesa, „Grindos“ atstovai paaiškino, kad žmonių pateikta informacija nėra tiksli. Mat savaitgaliais bendrovės „Grinda“ veterinarijos gydytojos nedirba, todėl skambinusieji buvo nukreipti į gyvūnus globojančią visuomeninę organizaciją. Vilniaus gyvūnų globos namuose šiais metais buvo užmigdyti tik 2 beviltiškai sirgę šunys, užmigdytų kačių per pastaruosius 3 metus visai nebuvo.
Pradžia nuteikė viltingai
Moteris prisiregistravusi medicinos centre „Neuromeda“. Taigi ir kreipėsi į savo šeimos gydytoją jame. Kadangi įstaiga vakcinos nuo pasiutligės neturėjo, gydytoja pasirūpino, kad ji būtų gauta, ir moteris buvo paskiepyta. Taigi ji tikrai parodė rūpestingumą pacientei. Tačiau tai, kas įvyko toliau, sunku paaiškinti.
„Nuo pasiutligės skiepijama penkiais skiepais, kurių pirmąjį reikia atlikti iš karto po įkandimo, o kitus – pagal labai griežtą schemą, nė dienos nevėluojant. Viena klaida lems, kad žmogus mirs, jei užsikrėtęs. Gydytoja pasakė, kad antrą skiepą mums reikės atlikti septintą dieną po pirmojo.
Kadangi tai sekmadienis, ji patikino, kad suderino su Vilniaus miesto klinikine ligonine Antakalnyje, kad mus paskiepys ten, kadangi „Neuromeda“ sekmadienį nedirba. Tačiau kai vakar, sekmadienį, atvykome į ligoninę, personalas nesuprato, ką ten veikiame. Kadangi jie neturi vakcinos ir apskritai neskiepija. Nusiuntė mus kitu adresu, tačiau ten nuvykę radome tik veterinarijos kliniką.
Atvykę skiepytis patyrė šoką – pavėlavo
Beklaidžiodami po Vilniaus ligonines ir gadindami gydytojams nervus, kurie ir be mūsų turėjo ką veikti, galiausiai vakciną radome sekmadienį dirbančioje Centro poliklinikoje. Joje taip pat pavyko ne iš karto gauti paslaugą, kadangi čia vakcinuojami tik poliklinikoje registruoti pacientai, o mes buvome iš gatvės. Tai irgi keista situacija: jie net skambino vadovybei, ar gali skiepyti žmogų nuo pasiutligės. Tačiau kai padavėme seselei skiepų lapą, iš jos išraiškos supratome, kad kažkas labai ne taip. Tuomet ir sužinojome, kad skiepytis turėjome jau prieš keletą dienų“, – toliau dėstė pašnekovas.
Vilniaus klinikinės ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Sarma Rečinskaitė nusistebėjo, kad šeimos gydytoja nežinojo, į kokią įstaigą nukreipti pacientę skiepytis. „Pagal ministro įsakymą tokia paslauga teikiama tose ligoninėse, kuriose teikiama skubi pagalba traumų atveju. Mūsų ligoninė tokių paslaugų neteikia, taigi ir vakcinos mes neturime. Net ir negalėtume skiepyti, nes neturime tam licencijos. Tokias paslaugas teigia Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, turbūt taip pat Santaro klinikos ir, aišku, poliklinika, kurioje pacientas registruotas“, – vardijo medikė.
Užmigdžius katiną neliko jokio siūlo galo
Pati moteris teigė besivilianti, kad katinas nebuvo pasiutęs, juolab kad ir veterinarai „Grindoje“ teigė, bet beveik nulinė tikimybė, kad senamiestyje rastas katinas galėtų turėti pasiutligės užkratą, nors pats įkandimas buvo stiprus, moteris atvyko su vis dar kraujuojančia žaizda. Be to, jis nebuvo agresyvus, o kando tik gindamasis, iš baimės. Tačiau visada lieka „o jeigu“.
„Vis dėlto situacija nemaloni: pradedant nuo „Grindos“ neatvykimo, baigiant nesuvokiama gydytojos, dėl kurios iki šiol neturėjau jokių skundų, klaida. Ji mums paminėjo, kad tą katiną būtų gerai stebėti. Deja, kai paskambinome į „Grindą“, jis jau buvo užmigdytas. Taigi nuo pasiutligės, jei apsikrėčiau, jau neapsaugota, taip pat jau nebesužinosiu, ar katinukas buvo apsikrėtęs. Visgi manau, kad nebuvo“, – teigė vilnietė.
Po klaidos tęsti vakcinaciją beprasmiška
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė patikino, kad pasiutligė – pavojinga ir kol kas nepagydoma liga. Pasaulyje nėra išgelbėtas nė vienas ja susirgęs žmogus. Vienintelė apsauga – nedelsiant po įkandimo pradėta vakcinacija; kuo situacija rimtesnė, tuo greičiau turi būti pradėti skiepai. Mat, ar žmogus užsikrėtė ir kaip greitai jis susirgs, priklauso nuo gyvūno, įkandimo lokalizacijos, žmogaus organizmo ir kitų veiksnių, kuriuos gydytojas turi įvertinti.
Nors Europos veterinarų direktyvos siūlo stebėti gyvūną 15 dienų, tačiau mažas gyvūnėlis krenta per 5–7 dienas, jei būna pasiutęs.
„Pirmiausiai labai svarbu surinkti informaciją, kokiomis aplinkybėmis įkando gyvūnas – ar jis pats buvo agresyvus, ar gynėsi, buvo išprovokuotas. Tik įdrėskė ar įkando, kaip giliai, per odą ar per drabužius, pagaliau –kur tai įvyko ir pan. Visa ši informacija labai svarbi nustatant riziką. Jei gyvūną įmanoma stebėti, rizika tampa dar aiškesnė.
Pavyzdžiui, jei šis katinas po savaitės vis dar būtų gyvas, tai reikštų, kad jis įkandimo metu tikrai nesirgo. Nors Europos veterinarų direktyvos siūlo stebėti gyvūną 15 dienų, tačiau mažas gyvūnėlis krenta per 5–7 dienas, jei būna pasiutęs. Tuomet net nereikia tęsti pradėtos skiepų schemos. Tuo tarpu jeigu rizika užsikrėsti ypač didelė, gyvūnas labai įtartinas, kartu su pirmu skiepu suleidžiamas imunoglobulinas, kuris imunitetą pasiutligei suformuoja per parą“, – aiškino specialistė.
Per metus dėl pasiutligės pavojaus kreipiasi 5 tūkst. žmonių
Per metus medikai sulaukia apie 5 tūkst. pacientų, besikreipiančių dėl pasiutligės rizikos. 3,5 tūkst. iš jų vakcinuojami. Žmogus per mėnesį turi būti paskiepytas penkiomis vakcinos dozėmis. Šiuo atveju, kai buvo praleistas vienas skiepas, viską reikėtų pradėti nuo pradžių, nes pirmas skiepas jau nebeveikia. Tačiau tai daryti, pašnekovės manymu, jau nėra prasmės, kadangi imunitetas iki ligos pasireiškimo nespės susiformuoti. Taigi belieka laukti?
D.Razmuvienė pasinaudojo proga paminėti dar vieną su pasiutlige susijusį pavojų: tai oralinės vakcinos laukinių gyvūnų vakcinacijai nuo pasiutligės, kurios mėtomos iš lėktuvų ir gali pakliūti bet kur – į dirbamus laukus, pievas.
„Tai gyva vakcina ir ji nenešiojama konkrečiai prie lapių olų, o gali patekti žmogui į rankas. Kartais žmonės jas randa, susidomi, atplėšia, perlaužia ar tiesiog ant jų užlipa. Ypač jos gali būti įdomios vaikams. Jei vakcina patenka žmogui ant odos, būtina iš karto skiepytis, antraip gali baigtis labai liūdnai. Tai juk gyvas virusas“, – įspėjo specialistė.
Ligos simptomai
ULAC duomenimis, šalyje paskutinis mirties atvejis nuo pasiutligės registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo. 1964–2007 m. Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Ligos inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), nuo į žaizdą patekusio užkrato kiekio, įkandimo vietos įnervavimo ypatumų, apkandžiotojo imuninės sistemos.
Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Ligai progresuojant atsiranda kitų simptomų. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos. Encefalitas su sujaudinimu yra klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, paskui pereina į komą ir baigiasi mirtimi.
Įstaigos vadovė tikisi geriausios baigties
Gydymo įstaigos „Neuromeda“ direktorė Ramunė Mazaliauskienė teigė jau gavusi pacientės skundą ir patikino, kad šį įvykį aiškinsis. Pašnekovė atviravo, kad taip pat nerimautų, jeigu taip būtų nutikę jai pačiai.
„Pasikelsiu kortelę, pasižiūrėsiu, kas buvo daryta, lauksime gydytojos pasiaiškinimo, patikrinsime, kokia yra vakcinacijos metodika. Analizuosime situaciją. Iš tiesų ši gydytoja gera, rūpestinga, taigi reikės aiškintis, kas gi čia nutiko: ar pritrūko kompetencijos, ar susimaišė ir suklydo.
Manau, viskas išsispręs gerai, bet reikia užtikrinti, kad panašių dalykų nesikartotų. Manau, kad šiais laikais bet kuriuo atveju žmogų ištrauktų su šiuolaikine medicina, bet, apsaugok Dieve, tikrai nenorėčiau, kad tokie dalykai įvyktų realiame gyvenime“, – teigė R.Mazaliauskienė.
Pasak įstaigos vadovės, sprendimas bus priimamas atsižvelgiant į pasekmes. Kita vertus, nuobaudą skirti esą lengviausia, bet ar kas nuo to pasikeis?
„Jei gydytojas ko nors nežino, gal jis gali nuvykti į keletą konferencijų ir patobulinti savo žinias tam tikroje srityje. Kitas dalykas, kad būtų naudinga šią situaciją aptarti su visais šeimos gydytojais, kad tokie dalykai nesikartotų. Visa tai ir padarysime“, – žadėjo medikė.
