Tačiau tuo istorija nesibaigia. Kaip 15min GYVENIMUI pasakojo Giedrė, šių metų spalio 15 d. iš Mažeikių ji kartu su dukra atvyko į Kauno vaikų chirurgijos skyrių planuotai operacijai. „Iš pradžių mes kreipėmės į privačią kliniką, nes ant dukros nugaros pastebėjau guzelį. Mūsų chirurgas pasakė, kad reikės operacijos“, – prisimena moteris.
Ją kartu su dukra paguldė į izoliacinę palatą, kad padarytų COVID-19 testus, kad spalio 16 d. būtų galima operuotis. „Tą pačią dieną (spalio 15 d.) į mūsų palatą paguldė kitą mamytę su 2,5 m. vaiku. Buvo keista, bet juk klinikos, atrodo, puikiai žino, kokie įstatymai ir reikalavimai. Jeigu palata izoliacinė, vadinasi, ji skirta vienam žmogui ar vienai šeimai. Tačiau Kauno klinikos aiškino, kad mus sukėlė į vieną palatą, nes laisvų nebuvo, ir nė viena iš mūsų nejautėme koronavirusui būdingų simptomų.
Po tam tikro laiko atėjo padaryti tiek mums, tiek kitai mamytei COVID-19 testų. Buvome visi izoliacinėje palatoje. Beveik po paros laiko buvimo kartu spalio 16 d. mano palatos draugei paskambino iš administracijos ir pasakė, kad jai nustatytas teigiamas koronaviruso testas! Jau vien dėl to atsakymo man buvo šokas, tačiau ir po teigiamo testo mus maždaug valandėlę dar laikė kartu. Gerai, kad visą laiką, išskyrus, kai valgėme, buvome su kaukėmis, bet ne vaikai.
Galiausiai man Kauno klinikos pasiūlė nuotoliniu būdu susiskambinti su daktaru, kad papasakotų, kaip ištraukti 9 mėnesių kūdikiui siūlus.
Operaciją mano dukrai atliko, bet šiuo metu dėl Kauno klinikų Vaikų chirurgijos skyriaus kaltės man ir mano vaikui tenka izoliuotis, be to, dar negaunu pagalbos, kad vaikui ištrauktų siūlus, siuntinėja vienas nuo kito. Galiausiai man Kauno klinikos pasiūlė nuotoliniu būdu susiskambinti su daktaru, kad šis papasakotų, kaip ištraukti 9 mėnesių kūdikiui siūlus!“ – sako Giedrė.
Ji pasakoja, kad nuo pirmadienio, spalio 19 d., skambino visoms įstaigoms, Karštajai linijai, šeimos gydytojui ir bandė surasti būdą, kaip padėti savo dukrai. Kadangi moteris kartu su dukra karantinuojasi, reikia atlikti testą, kurio mobiliuose punktuose neatlieka vaikams iki vienerių metų, o ir izoliacijos vietos Giedrė palikti negali, kad nuvežtų savo dukrą ištraukti siūlų. Vienintelė išeitis – abiem atlikti testus, o tam tektų važiuoti į Telšius.
Ji priduria ir tai, kad dabar dvi savaites – iki spalio 29 d. – ji turi izoliuotis, o jos palatos draugė, kurios besimptomis COVID-19 testas teigiamas, izoliacijos laikas yra trumpesnis – tik 10 dienų.
„Kas man kompensuos mano nedarbo laiką tas dvi savaites? Mano įmonė užsidarė, prekių srautas nebevykdomas“, – klausia Giedrė ir priduria, kad spalio 21 d. ji gavo pakartotinus koronaviruso testo atsakymus ir yra sveika. Nepaisant to, jos izoliacijos laikas vis tiek išlieka toks pats – dvi savaitės: „Esu tikroje velniavoje – nei dirbti, nei nuvežti vaiko pas gydytojus, kad ištrauktų siūlus, aš negaliu.“
LSMUL Kauno klinikos: „Stengiamės sudaryti visas galimybes, kad pacientai tyrimo atsakymo galėtų laukti atskirai nuo kitų“
Kaip teigia LSMUL Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyr. specialistė Eglė Karalienė, šiuo metu Kauno klinikose planinės sveikatos priežiūros paslaugos yra atnaujintos ir teikiamos dideliam skaičių pacientų iš visos Lietuvos.
„Dėl šios priežasties vienviečių izoliacinių palatų tyrimo dėl COVID-19 rezultato laukimui ne visada pakanka, ypač, jeigu tą pačią dieną į ligoninę kreipiasi daugiau pacientų, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba. Tačiau visuomet stengiamės sudaryti visas galimybes, kad pacientai tyrimo atsakymo galėtų laukti atskirai nuo kitų.
Jūsų minėta pacientė, jos artimoji bei kiti palatoje buvę pacientai neturėjo jokių COVID-19 būdingų simptomų, taip pat neatitiko epidemiologinių kriterijų, todėl tyrimo atsakymų prieš planines procedūras laukė vienoje palatoje. Klinikos personalas, vos gavęs vieno iš paciento ir jo artimojo teigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą, nedelsiant pacientus ir jų artimuosius perkėlė į skirtingas palatas.
Pacientė, jos artimoji bei kiti palatoje buvę pacientai neturėjo jokių COVID-19 būdingų simptomų, taip pat neatitiko epidemiologinių kriterijų, todėl tyrimo atsakymų laukė vienoje palatoje.
Tą pačią dieną minėtai pacientei atlikta būtina išvaržos operacija, dėl kurios ir kreiptasi į ligoninę. Operacija praėjo sėkmingai, todėl pacientė išleista į namus gydytis ambulatoriškai. Tai reiškia, kad pacientei siūlai po operacijos gali būti išimti bet kurioje pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje, kuri yra arčiau šeimos gyvenamosios vietos.
Apgailestaujame, kad pacientės ir jos artimosios patirtis Kauno klinikose sukėlė papildomų rūpesčių, dėl kurių šeimai būtina saviizoliacija. Suprantame, kad COVID-19 infekcija koreguoja šeimos gyvenimą. Tačiau tikime, kad tiek ligoninėje dirbantys, tiek visa visuomenė, vieningai laikydamasi infekcijos kontrolės reikalavimų ir supratingai reaguodama į visą pasaulį palietusią sveikatos krizę, galės greičiau grįžti į mums visiems įprastą gyvenimą“, – sakė E.Karalienė.
Ji priduria, kad Kauno klinikos buvo vienos pirmųjų gydymo įstaigų, kurios atnaujino planines sveikatos priežiūros paslaugas šalyje po karantino. „Ligoninėje dirbančių specialistų dėka pasivijome iki prieš karantino buvusius paslaugų suteikimo rodiklius ir darome viską, ką galime, jog tiek skubi, tiek ir planinė pagalba būtų suteikta kuo daugiau pacientų.
Pagal dabar galiojančią Sveikatos apsaugos ministerijos tvarką, atvykę dėl planinių paslaugų ir stacionarizuojami pacientai, nejaučiantys COVID-19 būdingų simptomų ir neatitinkantys epidemiologinių infekcijos kriterijų, tyrimo dėl COVID-19 atsakymų gali laukti toje pačioje palatoje. Tai ypač aktualu tiems pacientams, kurie į Kauno klinikas procedūroms atvyksta iš kitų miestų ir atsakymo dėl COVID-19 pasilieka laukti ligoninėje.
Žinoma, įprastai izoliacinėse palatose pacientai atsakymų dėl COVID-19 laukia atskirai nuo kitų. Tačiau planinių procedūrų poreikis yra itin išaugęs – vien Vaikų chirurgijos klinikoje kasdien planinėms procedūroms atlikti atvyksta 6–7 pacientai kartu su jų artimaisiais. Tai reiškia, kad vien šios klinikos viename skyriuje reikėtų bent 7 izoliacinių palatų ir dar daugiau įprastų palatų pacientams po atliktų intervencijų.
Deja, bet prasidėjus pandemijai dėl COVID-19, visos pasaulio ligoninės susiduria su laisvų lovų trūkumu.
Deja, bet prasidėjus pandemijai dėl COVID-19, visos pasaulio ligoninės susiduria su laisvų lovų trūkumu. Šiandien ir Lietuvoje sparčiai užpildomos COVID-19 infekcija sergantiems pacientams skirtos lovos, jų poreikis nuolat didėja.
Šiuo metu vienas didžiausių iššūkių sveikatos apsaugos sistemai ir joje dirbantiems žmonėms – suderinti šia infekcija sergančiųjų ir kitų pacientų, kuriems reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, poreikius taip, jog nė vieni neliktų be pagalbos.
Tai reiškia, kad COVID-19 pacientai, kuriems reikalingos stacionarinės paslaugos, jas gautų be apribojimų, tuo pačiu metu užtikrinant, kad ligoninėje neišplistų infekcijos židinys ir kitiems pacientams taip pat būtų suteikta reikiama pagalba.
Atsižvelgdami į kasdien blogėjančią situaciją šalyje, stengdamiesi užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą kuo ilgesnį laiką, gydytojai renkasi priimti kuo daugiau pacientų, kuriems reikalingos būtinos medicininės intervencijos, ir tai atlieka kaip galima greičiau“, – teigė specialistė.
