Daiva su 15min pasidalino savo mamos patirtimi ligoninėje, kaip pati teigia, norėdama paskatinti žmones, net ir COVID-19 akivaizdoje, kai fiziškai artimųjų lankyti negalima, atidžiai stebėti jų būklę gydymo įstaigose.
Ji pasakoja, kad liepos mėnesį jos mamai pradėjo skaudėti kojas. Vieną dieną, jai būnant darbe paskambino sūnus ir pasakė, kad močiutei negerėja, todėl šeima nusprendė kviesti greitąją pagalbą. Ji moterį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL), kitaip dar vadinamą Lazdynų. Šeima manė, kad močiutei galėjo trombais užsikimšti kraujagyslės, tačiau RVUL to nenustatė.
„Patikrinę jie pamatė, kad viskas yra tvarkoje ir reikia vežti tirti bei gydyti toliau, bet Lazdynuose vietų nebuvo, todėl visai vakare, apie pusę dešimtos, ją išvežė į Marcinkevičiaus (Mykolo Marcinkevičiaus – red.) ligoninę Kauno gatvėje“, – pasakoja moteris. Tai buvo – liepos 27 diena.
Tą dieną dukra sako su mama kalbėjusi telefonu ir viskas atrodė gerai, tačiau jau kitą dieną pastebėjo, kad mama „kažkokia ne tokia“. O dar kitą – liepos 29-ąją po pietų, prisiskambinti mamai nepavyko, todėl Daiva sako sunerimusi.
„Galvojau, kaip yra, jeigu žmogus yra savam prote, kaip telefono nepakelti. Ji 29 dieną po pietų nebekėlė nei man, nei seserei. Visą liepos 30 dieną skambinam telefonu su sese, nieks nekelia, tai nenormalu, mamai tai nebūdinga. Kol galų gale telefonas išsikrovė.
Paskambinau gydytojai, gydytoja pasakė, kad jai [pacientei – red.] dideli skausmai ir perkėlėme ją vieną į kitą palatą. Klausiu, ar jūs kartais kokių vaistų jai neduodate? Jai griežtai negalima jokių raminamųjų. Ne ne, nieko neduodam, sako“, – prisimena Daiva, tačiau ji suabejojo gydytojos nuoširdumu ir nusprendė nuvykti į ligoninę pati, nors pacientų lankymas dėl COVID-19 buvo draudžiamas.
Rado mėlyną nuo sumušimų, nesiorientuojančią erdvėje
„Aš pradėjau reikalauti, pasakiau, kad jeigu manęs neįleis, užeisiu kitu būdu“, – pasakoja moteris. Ligoninės personalas Daivą į ligoninę įleido, tačiau atėjusi į palatą ji sako savo mamos negalėjusi pažinti, nes, Daivos žodžiais, ji buvo „visa mėlyna, kaip sumušta, nesiorientavo erdvėje“.
„Ranka ištinusi, kaklas, veidas, visa juoda, neatpažįstama. Ji mojuoja rankomis, o kur aš priliečiu, verkia, jai viską skauda. <...> Mama guli, su savim šnekasi, ji su akinukais, tai be akinukų. Greitai padariau nuotrauką.
Kaip per dvi paras galima tokios būklės būti?“ – retoriškai klausia ji.
Tuomet Daiva paskambino daktarei ir paklausė, „kas dabar?“ O ši, pasak Daivos, atsakė, kad laukia tik durnynas.
RVUL nustatyti lūžiai
Kaip vėliau Daiva sužinojo, jos mama eidama į tualetą nugriuvo ir susimušė ranką bei galvą. Tačiau jai tinkama pagalba nebuvo suteikta, įsitikinus dukra.
Liepos 27 dieną į M.Marcinkevičiaus ligoninę patekusi pacientė gydymo įstaigoje buvo iki rugpjūčio 7 dienos. Daiva pastebi, kad jos mama susižalojo liepos 30 dieną, tačiau sutinusios rankos rentgenas ligoninėje buvo atliktas tik po savaitės, o lūžiai nustatyti net ne šioje, o Lazdynų ligoninėje, į kurią pacientė buvo nusiųsta prieš vykstant į Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę Trakuose.
Noriu pasakyti dėl to, kad žmonės vis dėlto, kad ir per tą koronavirusą, stebėtų, reikalautų.
Į pastarąją gydymo įstaigą Daiva sako paskambinusi pati ir paprašiusi priimti jos mamą tolesniam gydymui, nes nenorėjo dar ilgiau palikti mamos M.Marcinkevičiaus ligoninėje.
Rugpjūčio 7 d., prieš atvykstant į Trakų slaugos ligoninę, Daivos mama buvo dar kartą nuvežta į RVUL tyrimams, kurie parodė didžiojo rodomojo piršto lūžį bei skilusį riešo kaulą.
„Nesuprantu, kiek ji, vargšė, turėjo griuvinėti, kad tokie lūžiai įvyktų“, – sako moteris.
Šiuos lūžius patvirtina ir medicinos dokumentų išrašas iš RVUL, kurį redakcija turi.
Daiva papildo, kad jos mama laiką ligoninėje apskritai sunkiai prisimena. O namuose ji visada buvo šneki, bendraujanti, galėjo savimi pasirūpinti, vaikščioti.
„Turiu nuotrauką, darytą per Jonines, kokia ji inteligentė, sėdi su gėlėmis prie stalo, šypsosi, ir po pusantro mėnesio – kaip ji guli neadekvati. Tai yra klaiku. Noriu pasakyti dėl to, kad žmonės vis dėlto, kad ir per tą koronavirusą, stebėtų, reikalautų. Jeigu aš būčiau palikus mamą dar dvi-tris paras, aš jos būčiau neturėjusi“, – tikina moteris. Šią aprašytą nuotrauką ir vėliau darytą ligoninėje redakcija taip pat matė.
Nesuprantu, kiek ji, vargšė, turėjo griuvinėti, kad tokie lūžiai įvyktų.
Dėl šios situacijos 15min kreipėsi į gydymo įstaigą. M.Marcinkevičiaus ligoninės atstovai atsakymus pateikė raštu.
Nugriuvo keldamasi iš lovos
Į klausimą, kas galėjo nutikti, kad pacientė, besikreipusi dėl kojų skausmų, pradėjo nesiorientuoti erdvėje, pacientę gydžiusi gydytoja nurodė, kad „gydymosi Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės Neurologijos skyriuje metu pacientė visa laiką buvo sąmoninga, orientuota, tačiau buvo stebėtini trumpalaikiai epizodai, kai staiga šaukdavo, kad labai skauda visą dešinę koją, lipo iš lovos, kartais verkdavo ir taip pat staiga nurimdavo užkalbinus.
Liepos 31 dieną kalbant telefonu pacientės dukra pasakė, kad: „Pacientė netoleravo narkotinių analgetikų ir vaistų „miegui“, t.y. tapdavo sujaudinta. <...>.“ Gydymosi Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės Neurologijos skyriuje metu narkotinis analgetikas buvo paskirtas tik esant labai intensyviam skausmui, vienkartinai“, – rašoma ligoninės atsakyme.
Kaip teigiama ligoninės išraše, liepos 30 dieną „ligonė kėlėsi iš lovos, susmuko ant grindų, galvą sutrenkė į lovą, į med. personalą nesikreipė“. Tačiau pacientės dukra Daiva nesupranta, kaip jos mama galėjo kreiptis dėl sumušimų, jeigu nesigaudė aplinkoje. Pasak jos, mama labai mažai ką teprisimena.
Redakcijai atsiųstame ligoninės atsakyme teigiama, kad „Liepos 30 d. 7.10 val. apžiūros metu gydytoja pastebėjo poodines kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje ir dešinio viršutinio voko srityje, plaštakose. Pacientė buvo sąmoninga, pilnai orientuota ir pati paaiškino, kad ėjo į tualetą ir griuvo palatoje.
Atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas – kaukolės lūžių, intracerberinių pakraujavimų nerasta. Sumušimų vietoje uždėtas šaltis. Rankų plaštakų, kojų judesiai buvo pilnos amplitudės, skausmų pacientė nenurodė, todėl plaštakų rentgenograma nebuvo atlikta.“
Plaštakos rentgenas atliktas buvo po 8 dienų, išleidžiant moterį iš ligoninės. „Rugpjūčio 7 dieną, ruošiant pacientę išrašymui ir perkėlimui į slaugos ligoninę, pacientė pasiskundė, kad vaikštant ir remiantis lazdele paskauda dešinį riešą. Buvo atlikta rentgenograma, įtartas lūžis be dislokacijos, ir pacientė nukreipta į RVUL traumatologo konsultacijai“, – teigiama atsakyme.
Kaip minėta anksčiau, būtent RVUL ligoninėje ir buvo nustatyti lūžiai.
Taip pat M.Marcinkevičiaus ligoninės atsakyme rašoma, kad pacientę gydžiusi gydytoja neigia sakiusi žodžius apie durnyną.
Atliekamas neplaninis vidaus auditas
Daiva pabrėžia, kad vėliau Trakų slaugos ligoninėje gydyta mama atsigavo ir pasveikusi sugrįžo namo. Tačiau moteris įsitikinusi, kad jos mamai M.Marcinkevičiaus ligoninėje nebuvo suteikta pagalba.
„Aš atvežiau vaikščiojančią, o ji per dvi dienas jau buvo pampersuose“, – teigia moteris. Ir sako norėjusi šia istorija paskatinti žmones atidžiai stebėti, kaip jų artimieji laikosi ligoninėse, kuriose šių dažniausiai negalima aplankyti ir pamatyti dėl plintančio koronaviruso.
Savo ruožtu M.Marcinkevičiaus ligoninė 15min informavo, kad ligoninės direktoriaus įsakymu dėl pacientei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo atliekamas neplaninis vidaus medicinos auditas.
