Koncertmeisteriu, muzikos pedagogu save pristatantis R.Styra gimė ir augo Jonavoje. Jo šeimos namai nuo AB „Achemos“, didžiausios azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintojos šalyje bei didžiausios tokio pobūdžio gamyklos Baltijos šalyse, buvo nutolę vos keletą kilometrų. Ramūnas įsitikinęs, kad būtent gyvenimas vienoje labiausiai Lietuvoje užterštų, anot jo, teritorijų ir davė pradžią sunkiai kontroliuojamai taršos netoleravimo ligai.
Danijoje taip pat yra gamyklų, daug krematoriumų, tačiau jie visi – su katalizatoriais. Pramonės rajonuose – jokio kvapo, investuojama į ekologiją, o štai Jonavoje nuolat jusi prieskonį, – rėžė pašnekovas.
„Turėjau gražią ir laimingą vaikystę. Esu laimingas ir šiandien. Tačiau užaugau prie „Achemos“. Gydytojai, ieškoję mano ligos priežasties ir niekaip jos neatradę, vėliau tą mano gyvenimą prie „Achemos“ ėmė vis dažniau akcentuoti. Sutinku daug žmonių, kurie yra išvykę iš Jonavos dėl šios įmonės. Tik visi bijo apie tai kalbėti. Jonavoje ir kituose Lietuvos miestuose, kuriuose yra gamyklos, pvz., Kėdainiai, Akmenė, Mažeikiai, sergamumas – didžiausias.
Danijoje taip pat yra gamyklų, daug krematoriumų, tačiau jie visi – su katalizatoriais. Pramonės rajonuose – jokio kvapo, investuojama į ekologiją, o štai Jonavoje nuolat jusi prieskonį“, – rėžė pašnekovas, kurio nė vieno iš šeimos narių nekamuoja alergija ar astma.
Dar vaikystėje jis nuolat sirgdavo laringotracheitu. Manyta, kad paauglystės metu ši liga išnyks savaime, tačiau neišnyko. Giluminis kosulys tik stiprėjo. Ramūno mama, būdama farmacininkė, nuolat įtardavo astmą, tačiau pozityvo kupinas Ramūnas į ligos simptomus nekreipdavo dėmesio, kartodavo sau, kad viskas bus gerai. Iki kol neprasidėjo kraujavimas. Teko pradėti vartoti bronchus praplečiančius vaistus, antibiotikus. Kilo problemos su skrandžio veikla.
„Tikriausiai kilogramus tų antibiotikų esu sugėręs“, – patikino Ramūnas.
Tiesą atskleidė kelionė į Daniją
Pašnekovą tyrę didmiesčių gydytojai nustatė, kad Ramūnas alergiškas katės plaukui, namų erkutėms bei pelėsiui. Tačiau labiausiai ligos simptomus sukelia tie alergenai, kurių poveikio nustatymui nėra numatyta metodologijos – tai automobilių išmetamosios dujos bei cigarečių dūmai.
„Jie man kelia itin ūmius simptomus. Kai baigęs muzikos akademiją 2007 metais pirmą kartą nuvykau padirbėti į Danijos ūkį, per 1,5 mėnesio nepasireiškė joks kosulys. Laukiau, bet nesulaukiau. Rodos, kojos nuolat drėgnos, skersvėjai pučia, o astmos priepuolio nėra. Kodėl?
Lietuvoje tas drėgnas kosulys, krūtinės spaudimas, dusulys, bendras diskomfortas visame organizme kamuodavo kone kiekvieną dieną. Pakildavo temperatūra – iki 38 laipsnių. Po didesnio atkritimo tekdavo gydytis 3 savaites. 2008 metais antrą kartą išvykau dirbti į Daniją ir vėl įsitikinau, kad ten kitaip. 2009 metais teko dirbti Danijos pilyje: dažai, kvapai, skersvėjai – vėl nieko.
Beje, cigarečių dūmus užuodžiu ir būdamas už 200 metrų nuo jų. Pradeda kartu darytis burnoje. Kartą vaikščiojau su draugais, sakau, kažkas kažkur rūko. Tie nieko neužuodė. Paėjome kokius 100 metrų, pasukome už kampo – rūko.
Aš netraktuoju to kaip ligos. Tai – modernus gyvenimo stilius. Jeigu sirgčiau, tai ir Danijoje būčiau ligonis. Negalėčiau koncertuoti“, – šyptelėjo R.Styra.
Iš Jonavos pabėgo į Tauragę
Ramūnas ne iškart išvyko į užsienį. Širdies pulsui nuolat pakylant iki 140 dūžių per minutę (gydytojai spėjo, kad tai – dėl alergenų, nes, ne visiškai įkvepiant, mažai deguonies pasiekia širdį, tad ši vargsta), jis nusprendė išsikraustyti iš Jonavos. Juk nuvykus į šalia esantį Šveicarijos kaimą, pulsas imdavo retėti.
Gavęs tinkamą darbą, 2011 m. pašnekovas persikėlė gyventi į Tauragę. Kurį laiką simptomai buvo sumažėję, tačiau gretai ir vėl ėmė kamuoti siaubingas kosulys, pasibaigdavęs kraujavimu iš nosies, burnos. Prasidėjo problemos su ranka – nebegalėjo išgroti klavišiniais kūrinių. Gydytojai manė, jog visa tai – dėl streso.
Aš netraktuoju to kaip ligos. Tai – modernus gyvenimo stilius. Jeigu sirgčiau, tai ir Danijoje būčiau ligonis. Negalėčiau koncertuoti, – šyptelėjo R.Styra.
„Net kaimynai Tauragėje ėmė klausinėti, kiek aš galiu kosėti. Galvojau, kad jie išprotės. Kaip užvestas mašinos variklis. Kartą vos neuždusau dėl to – kelios naktys buvo bemiegės. Baisus, kaip iš kubilo, kosulys.
Kuo modifikuota alerginė astma, kurią man nustatė gal 2005 metais, skiriasi nuo įprastos? Nežinau. Galiu išdainuoti sudėtingiausias operines frazes – užtenka oro. Tad nėra taip, kaip paprastiems astmininkams.
Man dėl alergenų net buvo užaugusi nosiaryklė – siuntė praplėsti su kažkokiu elektrošoku. Ir dabar, jei pastovėčiau šalia gatvės, kur išmetamosios dujos, dulkės, po 1–2 valandos jau kvėpuočiau tik per burną“, – patikino Ramūnas, prisipažinęs, kad niekuomet nebuvo sutikęs asmens, kuriam diagnozuota tokios pat formos alerginė astma.
Paklaustas, o ar pats vairuoja mašiną, pašnekovas šyptelėjo: vairuoja ir net garažą remontams buvo įsirengęs. Bevažinėdamas po Lietuvos didmiesčius jis buvo pradėjęs dėvėti respiratorių, kuriuo aplinkiniams keldavo juoką.
Danijoje daug mažesnė oro tarša
Pagyvenęs dvejus metus Tauragėje, 2013 metais jis vėl išvyko į Daniją. Teigė iš Tauragės gydytojų net sulaukęs pasiūlymo vykti į Mėnulį, tačiau atkirtęs, jog užteks jam ir Europos.
„Kodėl Danija? Nes šalis maža, savu kraštovaizdžiu primena Lietuvą. Be to, gydytojai kartojo, kad mano tokia astma, kuriai reikia nuolatinės drėgmės, o Danijoje jos ir vėjų – apstu. Kai dar gyvenau Jonavoje, nuolat oro drėkintuvą laikydavau įjungęs, tai teko daryti remontus greit – neatlaikė tapetai.
Apsilankęs ne pirmą kartą Danijoje suvokiau, kad viskas – dėl oro taršos. Tiesiog ta tarša mūsų šalyje yra daug didesnė. 90 proc. automobilių – be katalizatorių. Techninės apžiūros metu paduoda 100 eurų, ir laisvas. O Danijoje – 100 proc. automobilių būna su katalizatoriais. Sergantiems tokia liga, kaip aš, tai iškart pasijaučia. Beje, Danijoje nėra ir tokių stresų, kaip Lietuvoje. Vaistų ten būdamas nevartoju“, – šyptelėjo pašnekovas.
Paklaustas, ar kaip itin tikintis asmuo surado sau paaiškinimą, kodėl būtent jį ėmė kamuoti tokia reta liga, Ramūnas atsakė: „Tai pamokos man. Sakiau, niekad neišvyksiu iš Lietuvos, tai privertė. Nemėgdavau alkoholikų bei narkomanų, tai atsidūriau šalia tokių kaimynų. Dievas siunčia tai, kad išmokčiau tolerancijos, mylėt viską ir visus. Rodo, kad mes visi lygūs. Kad neliktų neapykantos.“
Ne emigrantas, o pabėgėlis
Šiuo metu Ramūnas įsikūręs 1 900 gyventojų turinčiame Jelso miestelyje, nuo Vokietijos nutolusiame 70 km. Groja vargonais evangelikų liuteronų bažnyčioje, vadovauja bažnyčios bei jam priklausančios mokyklos chorams, yra koncertmeisteris. Jonaviškis teigia besijaučiantis bendruomenės dalimi, puikiai kalba daniškai. Tiesa, kultūrinių skirtumų svečioje šalyje netrūksta.
„Visi vienas į kitą kreipiasi „tu“. Pradedant nuo valytojo, baigiant universiteto dėstytoju, vyskupu – į visus kreipiamasi „tu“ ir vardu. Visi lygūs. Tik į karalienę kreipiamasi „Jūsų Didenybe“. Man buvo labai keista iš pradžių.
Taip pat labai stiprus moters kultas. Pvz., negali padėti kažko panešti – įžeisi. Moterys net prie betono plokščių dirba. Matriarchatinis feminizmas“, – Danijos įdomybes atskleidė Ramūnas.
Jo teigimu, danai itin uždari – prie to priprasti yra sunkiausia. Jonaviškis ilgą laiką jautėsi tikrinamas, pvz., ar, kaip svetimšalis, nevagia degalų.
„Kai tik išras vaistus, grįšiu į Lietuvą. Myliu savo šalį. Ir, pabrėšiu, nesu emigrantas, esu pabėgėlis. Emigruojama tik dėl pinigų, o man jų Lietuvoje netrūko“, – patikino pašnekovas.
Užslėpta didelių mokesčių priežastis
Ramūnas atskleidė, kiek kainuoja gyventi Danijoje. Pasak jo, dirbdamas 7 val. per savaitę ir uždirbdamas 1 800 eurų per mėnesį, jis gali sutaupyti po 400 eurų. Daug pajamų suvalgo mokesčiai.
„Taip, Danijoje sumoki didžiulius mokesčius, viskas apmokestinta, gal tik barzdaskutė dar ne. Bet supranti, kam tai daroma – garantuoti komfortabilesnį gyvenimą. Keliai – nuostabūs, važiuoklės nereikia tvarkyti.
Dideli elektros abonemento mokesčiai – skatina mažiau jos vartoti. Moki ir vadinamą media mokestį – apie 70 eurų: už namuose turimus kompiuterį, telefoną, televizorių. Už nuomą pakloju apie 700 eurų. Įeina į tą sumą visi mokesčiai, išskyrus elektrą, už kurią atseikėju apie 100 eurų.
O dar už automobilį – po 1 600 eurų kasmet. Moki už komfortą. Beje, kuo senesnė mašina, tuo mažiau moki ją registruodamas. Įsivežiau baisutėlę „Audi“, ir tai sumokėjau 4 600 eurų importo mokestį. Benzino litras Danijoje taip pat kainuoja brangiau – apie 1,6 euro“, – paskaičiavo Ramūnas, į gimtinę mašina, nes negali skristi lėktuvu dėl ligos, grįžtantis 5 kartus per metus.
Pasak jo, lietuvaičiai labai daug dėmesio skiria mašinai, kuri apibūdina statusą visuomenėje. Pats pastebėjo, kad, vairuojant prastesnę, visi pypins, signalizuos, mirksės, kad praleistum, jei BMW – važiuosi kaip važiavęs. O juk prie vairo sėdi tas pats asmuo!
„Juokas ima, kai Lietuvoje važinėjasi su BMW X6, „Land Rover“. Kam to reikia, jei važiuosi 130 km/val. greičiu? Dėl akių? Štai Vokietijoje leidžiama spausti tiek, kiek variklis išneša. Tai suprantama“, – šyptelėjo Ramūnas.
