„Iš tiesų veiksnių, darančių įtaką pavasarinei nuotaikų kaitai, yra keletas. Vienas dažniausiai pasitaikančių – šviesa, kuri išderina mūsų biologinius, taip vadinamus cirkadinius, ritmus“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas A.Mockus.
Pasak jo, palyginti su rudenį vyraujančios sezoninės depresijos simptomais, kurie pasireiškia mieguistumu, padidėjusiu apetitu, suprastėjusia nuotaika, kūno masės padidėjimu, pavasarį depresija siunčia kiek kitokius signalus – atsiranda nemiga, padidėję nerimas, dingsta apetitas.
„Esminiai depresijos simptomai gali būti liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ar aktyvumas. Tačiau dar vienas labai svarbus dalykas – anhedonija – kai žmogus nebepatiria malonumo, sako, kad jo niekas nebedžiugina, kad veikla, anksčiau teikusi džiaugsmą, nebėra įdomi.
Svarbūs ir fiziniai simptomai, tokie kaip susirūpinimas savo sveikata, nuovargis, miego ir apetito sutrikimai, seksualinio potraukio sumažėjimas“, – sako A.Mockus.
Liūdesys – dar ne depresija
Bloga, liūdna nuotaika yra tik vienas iš daugelio ligos simptomų. Svarbu atskirti, kad depresijos atveju, tokia būsena mažai kinta, jos neveikia aplinkybės, ji trunka ilgesnį laiką. O štai paprastas liūdesys yra normali kiekvieno iš mūsų emocinė reakcija į kasdienes situacijas, tam tikras atspindys mūsų santykio su aplinka.
Pasak psichologo, liūdesys gali praeiti gana greitai, pavyzdžiui, pasikeitus situacijai, sulaukus palaikymo iš artimųjų, užsiėmus malonia veikla.
„Eurovaistinės“ farmacininkė Laura Vanagaitė antrina A.Mockui ir pastebi, kad Lietuvoje sergamumas depresija – nemažas. Anot jos, kasdien vaistinėje tenka sulaukti pacientų, perkančių receptinius vaistus, skirtus depresijai gydyti.
„Ypatingai klientų srautas juntamas keičiantis metų laikams. Sulaukiame ir tokių žmonių, kurie tiesiog ateina pasikonsultuoti. Stengiamės kiekvienam žmogui padėti individualiai ir tokiems nesiūlome iš karto griebtis stipresnių vaistų. Pirmiausia rekomenduojame išbandyti maisto papildus ar žolelių pagrindo preparatus tiesiog nerimui numalšinti“, – sako vaistininkė.
Pasak jos, kartais yra sudėtinga nustatyti, ar žmogui depresija, ar paprastas nerimas. „Visuomet paklausiame kliento, kiek jis laiko taip jaučiasi. Jeigu jis sako, kad daugiau nei dvi savaites ir jau išbandė lengvesnius preparatus nuotaikai gerintis, iš karto patariame pagalbos ieškoti pas specialistus“, – teigia L.Vanagaitė.
Ligą atpažįsta ne visi
Psichologas A. Mockus teigia, kad depresijos gydymas turėtų būti kompleksinis. „Gydant depresiją žmogus turėtų gauti tiek medikamentinį, tiek psichoterapinį gydymą. Kai kuriuose tyrimuose teigiama, kad jeigu būsena yra lengvesnės, galbūt medikamentinio gydymo iš vis nereikėtų“,– dėmesį atkreipia specialistas.
Depresija ne visada yra aiškiai matoma būsena. Ji gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu, susidomėjimo stoka, irzlumu.
Medikamentinis gydymas yra skiriamas tada, kuomet žmogus jaučia visus simptomus ir jo būklė išties yra sunki, pavyzdžiui, kalbėdamas ima verkia, negali susikaupti ar dirbti. Tokioje situacijoje gydymas vaistais padeda palaikyti geresnę žmogaus būklę.
Tiesa, pasak specialisto, ne visi iš karto pastebi ir supranta turintys problemų. „Būna pacientų, kurie delsia ir pagalbos kreipiasi po 8 ar 10 metų, nes jie nesuvokia, kad jiems yra depresija.
Pavyzdžiui, vyras nebereaguoja į žmoną, nebenori bendrauti, atsiribojo ir mano, kad jos tiesiog nebemyli. Jaučiant tokius simptomus, jis net nepagalvoja apie kažkokią ligą. Ir toks delsimas dažniausiai ne tik pakenkia santykiams, bet ir atveda iki skyrybų“, – sako A.Mockus. Negydomos depresijos pasekmės gali būti ir itin skaudžios, viena iš jų – savižudybė, paliečianti ir aplinkinius.
Padėti artimui
Depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Ji gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu, susidomėjimo stoka, pykčiu ir irzlumu. Tačiau jei jau ši liga jau užklupo, gebėti atpažinti ją svarbu ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems.
„Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypač jei liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti: mokytis, dirbti, bendrauti. Tačiau visa tai jiems pavyksta tik dėl labai didelių pastangų, ir tai ištverti yra sudėtinga.
Todėl draugams ir mylimiesiems labai svarbu pastebėti esminius ženklus, kurie padeda atpažinti ligą ir pasiūlyti kreiptis pagalbos kiek įmanoma anksčiau“, – pataria klinikinis psichologas.
Svarbiausi požymiai:
- Jūsų artimasis prarado susidomėjimą dalykais, kurie jam anksčiau patiko ir teikė džiaugsmą.
- Jūsų artimasis prarado viltį ir pasitikėjimą savimi.
- Jūs artimasis kalba pesimistiškai, jam būdingos neigiamos mintys: „Nieko gero iš to nebus“, „Nieko čia nepakeisi“.
- Jūsų artimasis tapo dirglus ir piktas.
- Negali susikaupti (skaityti knygų, žiūrėti televizijos).
- Jūsų artimasis perdėtai save kaltina dėl įvairiausių dalykų, dažnai ne itin reikšmingų.
- Jūsų artimasis pradėjo skųstis miego sutrikimais, apetito stoka ar padidėjimu, pastebėjote, jog per trumpą laiką sulyso ar gerokai papilnėjo, skundžiasi nuolatiniu nuovargiu ir energijos stoka.
- Jūsų artimasis pradėjo vartoti daug alkoholio, kitų narkotinių medžiagų, įniko į lošimus (būdinga ypač vyrams).
- Jūsų artimasis tiesiogiai ar netiesiogiai užsimena apie savižudybę. „Norėčiau užmigti ir nebeatsikelti“. Emocinė pagalba: kur kreiptisEmocinė pagalba vaikams
„Vaikų linija“Emocinė pagalba jaunimui
„Jaunimo linija“Emocinė pagalba suaugusiems
„Vilties linija“Emocinė pagalba moterims
„Pagalbos moterims linija“Emocinė pagalba rusakalbiams
„Linija Doverija“Darbo dienomis (16-20 val.):
Tel.: 8 800 77 277Krizių įveikimo centrasPsichologinė pagalba emigrantams
