Neaiškios tabletės, vos per 2 mėnesius padėjusios atsikratyti 20 kg, liguistas maisto svėrimas, sukėlęs anoreksiją, – Agnė Litvinienė išbandė vienus baisiausių būdų tam, kad sulieknėtų. Šiandien ji save vadina laimės vaikiu, kad visa tai nepaliko skausmingų pasekmių jos dabartiniam gyvenimui.
Fotografė tik dar kartą pakartoja visiems žinomą tiesą – stebuklingų būdų numesti nereikalingus kilogramus nėra. Sportas, sveika mityba ir aktyvus laisvalaikis – visa tai padėjo jai ne tik įgauti dailias kūno formas, tačiau net ir pačiai atjaunėti. Šiandien, rugsėjo 30-ąją švęsdama savo 34-ąjį gimtadienį, Agnė atrodo geriau nei tada, kai buvo 20-ies.
– Agne, žiūrint senas jūsų nuotraukas net sunku patikėti, kad jose –tas pats žmogus. Pati taip pagalvojate?
– Kai man sesuo atsiuntė šias nuotraukas, dar minutę nesupratau, kas jose yra. Negalėjau patikėti, kad ten esu aš. Nebeatsimenu, kad taip atrodžiau…
– Kokios mintys kyla žiūrint į senąją save?
– Dabar galvoju – kaip buvo įmanoma taip atrodyti. Keista į save tokią žiūrėti. Bet man tuo metu neatrodė, kad kažkas su manimi blogai.
Beje, vyras man pasipiršo būtent tada, kai dar taip atrodžiau. Visi šiandien juokiasi – jei jau mane tokią pamilo, matydamas ne pačios geriausios formos, tai jau tikrai niekada nepabėgs.
– Papasakokite apie senąją save – kokia buvote, ką veikėte, kaip jautėtės tuometiniame savo kūne?
– Niekada negalvojau, kad blogai atrodau, kad man reikėtų keistis. Nors dabar žiūrėdama į nuotraukas suprantu – Agne, reikėjo mažiau kebabų valgyti ir nesilankyti naktimis „McDonalds“. Mano ritmas buvo tragiškas, valgydavau kone tik naktimis.
Visgi fiziškai buvo labai sunku – greitai pavargdavau, kai vasarą būdavo karšta, vidinėje šlaunų pusėje atsiverdavo žaizdos, nes kojos viena į kitą trindavosi…
Puikiai supratau, ką jaučia žmonės, turintys antsvorio. Gal kažkam mano svoris ir neatrodė didžiulis, bet buvau labai neproporcinga – 164 cm, pėdos išvis 35 dydžio, o svėriau per 70 kg.
Bet mane niekas niekada nekritikavo, supo tie patys draugai, mylimasis, veiklos.
– Jūs esate sakiusi: „Žinau, ką reiškia jaustis negražiai, savęs nemylėti.“ Kada tai pradėjote jausti?
– Aš tai suvokiau, kai pradėjau rinktis vestuvinę suknelę. Man tada buvo 23-eji. Kai pamačiau, kad niekas netinka, nėra mano dydžių, suknelė atveria visas kasdieniais drabužiais slepiamas problemiškas vietas, supratau, kad visgi jau yra labai negerai. Negalvojau, kad taip negražiai atrodau, save įsivaizdavau kitaip.
Tada ir mama pasakė, kad laikas kažką daryti, kad užteks picas ėst. Man tarsi atsivėrė akys, ir po truputį atsirado nemeilė sau.
Iki vestuvių per 2 mėnesius numečiau 20 kg.
– Ką dėl to darėte?
– Iki vestuvių per 2 mėnesius numečiau 20 kg. Kai nuėjau paskutiniams primatavimams, siuvėjos išsižiojo, sako – čia kitas žmogus. Prašė, kad daugiau nenumesčiau svorio, nes jau būtų buvę neįmanoma suknelės tiek sumažinti.
– Taip greitai numesti tiek daug svorio? Veikiausiai ėmėtės drastiškų priemonių, ne itin palankių sveikatai...
– Tuo metu man trūko žinių, kas yra sveika mityba, sportas, aktyvumas. O internetiniuose forumuose radau informacijos apie kiniškas tabletes, kurios padeda greitai numesti nereikalingus kilogramus. Negalvojau apie pasekmes, kaip tai kerta per širdį, per miegą, nuotaikas, hormonus. Nepagalvojau ir apie tai, kad taip numetus kilogramus, jie greitai grįš su kaupu.
Tos tabletės buvo pagamintos iš neaiškių medžiagų. Kaip įtariu, galėjo būti ir smegenis veikiančių ingredientų… Išgėrus tabletes, po 20 minučių užplūsdavo beprotiškai didelis energijos antplūdis – jau 7 val. ryte siurbdavau kambarius, valydavau dulkes, o iki vakaro jėgų nebelikdavo. Dabar man atrodo, kad jos veikė kaip kokie narkotikai, nes vakare prasidėdavo vos ne kaip lomkės... Matyt, poveikis baigdavosi, organizmui vėl trūkdavo tų medžiagų, ir aš laukdavau ryto, kada vėl bus laikas gerti tas tabletes.
Tuo pat metu greitai krito svoris, valgyti visiškai nesinorėjo, alkis buvo tarsi užblokuotas. Kartu dar permušinėjo širdį, naktį nemiegodavau – visą laiką jaučiausi budėjimo režime. Bet kol lieknėjau, visa kita man buvo nesvarbu. O dar kaip aplinkiniai girdavo! Klausdavo, kaip man taip pavyksta, o aš meluodavau, kad tiesiog prisižiūriu mitybą.
Išgėrus tabletes, po 20 minučių užplūsdavo beprotiškai didelis energijos antplūdis – jau 7 val. ryte siurbdavau kambarius, valydavau dulkes.
– Susituokėte pasiekusi savo tikslo ir numetusi svorio, o kas toliau?
– Nustojau gerti tas tabletes. Be to, su vyru pradėjome planuoti vaikutį. Tačiau nėštumo metu svoris labai greitai grįžo – priaugau 30 kg. Kilogramai grįžo su kaupu taip pat, kaip būna, kai žmonės badauja.
– Pripratus prie lieknesnių formų, norėjosi prie jų sugrįžti?
– Taip, kai nustojau maitinti, vėl pradėjau gerti tas pačias tabletes, bet po 5–6 dienų nustojau, nes jos ėmė veikti baisiau nei pirmą kartą vartojant. Širdis nežmoniškai daužėsi, jaučiausi labai blogai.
Tada sugalvojau pradėti valgyti sveikai – kadangi žinių neturėjau, pati sugalvojau, kaip tai maždaug turėtų atrodyti. Atsisakiau vakarinio maisto ir naktinių valgymų, taip pat ėmiau vis svertis ir žiūrėti, nuo kokių produktų daugiausiai priaugu.
Taip grįžau į priešvestuvinį svorį, bet kartu man išsivystė noras ištisai svertis. Palaipsniui tai tapo valgymo sutrikimais - tai mane atvedė prie anoreksijos, kol galiausiai tesvėriau 40 kg. Tuo metu buvau beveik išvis atsisakiusi maisto. Per dieną suvartodavau iki 600 kilokalorijų, beveik negerdavau vandens, nes išgėrus stiklinę pasisverdavau, pamatydavau 200 gramų didesnį svorį ir galvodavau, kad sustorėjau.
Prie viso to turėjau didelį fizinį aktyvumą, su metų vaiku tikrai buvo ką veikti. Nykau akyse.
– Negi aplinkiai nematė, kas vyksta, nebandė sustabdyti?
– Mano vyras tuo metu labai daug dirbo, grįždavo vėlai namo. O ir šiaip, kai nori, visada sugebėsi rasti būdą apgauti kitą. Tikrąjį vaizdą, koks mano kūnas tapo, slėpdavau ir po drabužiais.
– Tai kada buvo riba, kai nusprendėte, kad toliau taip vykti nebegali?
– Su manimi apie tai ėmė kalbėti vyras, mama, draugės. Bet galiausiai ir aš pati suvokiau, kad taip nebegali tęstis. Gulėdama vakare lovoje pajaučiau, kad pasiekiau dugną, kad sergu, kad sveikata eina tik žemyn, svaigsta galva, alpstu. Man paprasčiausiai trūko maisto medžiagų.
Pradėjau ieškoti informacijos, ar gali būti, kad man – valgymo sutrikimai. Rankinuke visada turėdavau šokolado, kad jei kas nors paklaustų, ar valgau, galėčiau parodyti ir pasakyti – va, aišku, kad valgau. Nors jo niekada nevalgydavau. Man jis buvo dar kaip valios sau įrodymas – turiu čia pat, bet nevalgau. Tai tą akimirką aš tiesiog susiradau tą šokoladą, suvalgiau ir apsiverkiau.
Paskambinau mamai, draugei, pripažinau, kad situacija labai bloga ir man reikia pagalbos. Ryte grįžęs vyras išmetė svarstykles. Atrodo, kad su tomis svarstyklėmis išmetė velnią iš namų.
Grįžęs vyras išmetė svarstykles. Atrodo, kad su tomis svarstyklėmis išmetė velnią iš namų.
– Ir viskas tuo pasibaigė?
– Žinokite, išsikapsčiau pati. Tuo metu pradėjome planuoti antrą vaiką, kuris tapo mano gelbėtoju. Manau, nebūčiau buvusi tokia stipri, pati nebūčiau sugebėjusi išbristi, bet kadangi pastojau, viską dariau tik dėl vaikelio.
Aišku, buvo ir pasekmių. Pavyzdžiui, kurį laiką reikėjo prieš valgant išgerti virškinimo fermentus, nes kepenys nesuprasdavo, kas darosi, nebemokėjo įprastai funkcionuoti. Organizmas buvo ilgai negavęs normalaus maisto, inkstai – skysčių.
Šita liga niekada gyvenime nesibaigia, aš su ja ir dabar kariauju. Vasarą buvo paūmėjimas, karantinas, stresas tai išprovokavo, bet jau moku tai atpažinti ir su savimi susitvarkyti.
– Kaip atradote tą teisingiausią kelią siekti sveikesnio, aktyvesnio gyvenimo?
– Po antro vaiko gimimo, jau dabar praėjo penkeri metai, kai nė karto nebandžiau mesti svorio badaudama ar gerdama vaistus. Aš susiradau žmogų, kuris man padėjo sportuoti, suderinti mitybą. Maistą iš pradžių ir toliau svėriau, bet tik dėl to, kad suprasčiau, kad man reikia valgyti didesnes porcijas.
Bet pati aš beveik nebesisveriu. Net anksčiau sporto klube ant svarstyklių lipdavau nusisukusi, skaičius matydavo tik treneris. Jei aš žiūrėčiau, bijau, kad galėtų viskas sugrįžti, galėčiau išsigąsti, kad priaugau svorio.
– Būdavo dienų, kai trūkdavo motyvacijos, kai pagalvodavote: na, su tabletėmis buvo tikrai lengviau svorį mesti?
– Aišku, visko buvo. Man ir dabar kartais būna labai sunku prisiversti nueiti į sporto salę. Vasarą eidavau keturis kartus per savaitę, o dabar man reikia dar save įkalbėti, kad ten atsidurčiau.
Viskas vyksta bangomis – sportuoju, sveikai valgau, vėl apleidžiu kuriam laikui… Aš negalėčiau visą gyvenimą tik taip gyventi ir valgyti. O ir šiaip, kai jau esu pasiekusi neblogų rezultatų, galiu dažniau leisti sau pasidaryti „cheat day“. Vis dar būna, kad ir kebabų nuvažiuoju. Leidžiu sau daryti tai, ką noriu.
– Šiandien turbūt jaučiatės nepalyginamai geriau nei tada, kai buvote 20-ies?
– 100-tus kartų geriau – tiek sveikata, pasitikėjimas savimi atsirado. Aš esu tas pavyzdys, kad svorio galima atsikratyti įvairiais būdais, bet ilgalaikių rezultatų pasieksi tik su sveika mityba, sportu, disciplina, aktyviu laisvalaikiu.
– Spėju, kad net ir pačiai turėtų būti keista, kai šiandien esate įkvėpimas kitoms moterims, motyvuojate sekti savu pavyzdžiu – instagrame turite dešimtis tūkstančių sekėjų?
– Man tai yra taip malonu. Aš niekada negalvojau, kad man instagramas kažką duos, kad galėsiu duoti kažką kitoms moterims, kad galėsiu įkvėpti sveikiau valgyti, sportuoti.
Aš džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių supranta, kad sveika mityba, sportas ir aktyvus laisvalaikis, visų pirma, duoda pliusų organizmui, nuotaikai, lėtina senėjimo procesą.
Kai visa tai pradedi daryti dėl savęs, dėl savijautos, graži figūra anksčiau ar vėliau taip pat ateina, svarbu, tik į ją nenukreipti pagrindinio dėmesio ir nepadaryti pagrindiniu tikslu.
