Pasak centro, šiuo metu nėra duomenų apie požeminio vandens užterštumą dėl įvykusios avarijos.
Visuomenės sveikatos specialistai netoliese upės įsikūrusiems ir šulinių vandenį maistui naudojantiems gyventojams pataria kilus įtarimams dėl vandens kokybės (atsiradus kvapui, neįprastam skoniui, spalvai) maistui vartoti vandenį iš patikimo šaltinio, pavyzdžiui, rinktis fasuotą vandenį.
Ypač budrios turėtų būti šeimos, auginančios kūdikius iki pusės metų amžiaus, taip pat nėščios moterys – jiems užterštas šulinio vanduo ypač kenksmingas.
Kol Neries upės vandens užterštumas grįš į įprastinį lygį, gyventojams rekomenduojama stebėti savo šulinių vandenį ir gerti jį tik įsitikinus, kad jis saugus. Tuo įsitikinti galima atlikus vandens tyrimus. Dėl vandens tyrimų galima kreiptis į akredituotą laboratoriją, atliekančią vandens užterštumo tyrimus, pavyzdžiui, į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją ar į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą.
Oro sąlygos nepalankios užkratams plisti
Buitinėmis nuotekomis užterštu vandeniu gali plisti bakterijos, sukeliančios tokias ligas kaip šigeliozė, kampilobakteriozė, vidurių šiltinė ir kt., virusai (adenovirusai, enterovirusai, hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.), pirmuonys, sukeliantys šias ligas: kriptosporidiazė, amebiazė, giardiazė (liambliazė), helmintai (mažasis kaspinuotis).
Į žmogaus organizmą patekus dideliam šių sukėlėjų kiekiui, jis gali susirgti minėtomis ligomis, gali atsirasti odos alerginių bėrimų. Tačiau sergamumas daugeliu šių ligų pastaruoju metu yra labai žemas – pasitaiko tik pavieniai atvejai. Sergamumas virusinėmis žarnyno infekcijomis yra didesnis, tačiau virusai yra neatsparūs aplinkai. Šaltas oras ir žema vandens temperatūra yra nepalankios sąlygos jiems išlikti. Todėl vertinama, kad rizika žmonių sveikatai yra maža.
