„Kasmetė sveikatos patikra yra puiki priemonė organizmo būklei įvertinti ir užkirsti kelią įvairiems susirgimams – aterosklerozei, arterinei hipertenzijai, cukriniam diabetui, įvairios kilmės anemijai – dar nejaučiant jokių simptomų. Dėl šių patikrinimų taip pat galima laiku išvengti vėžinių susirgimų, o diagnozavus – pradėti gydymą. Onkologinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kokį gydymą“, – teigia šeimos gydytoja.
Kraujo tyrimų svarba – nenuginčijama
Šeimos gydytoja sako, kad jaunam žmogui įprastai užtenka kartą per metus atlikti bendrojo kraujo tyrimą, biocheminius kraujo tyrimus ir cholesterolio lipidogramą.
„Vienas iš profilaktinę sveikatos patikrą sudarančių tyrimų – bendras kraujo tyrimas – padeda nustatyti, ar žmogus neserga lėtine liga, ar jo organizme nėra lėtinės infekcijos, anemijos, kraujo ar onkologinių susirgimų. Taip pat leidžia gydytojams stebėti jo fizinę būklę, įvertinti taikomo gydymo efektyvumą ir sekti sveikatos būklės pokyčius jau diagnozavus tam tikras ligas“, – teigia I.Rainienė.
Norint išsiaiškinti, ar žmogus serga mažakraujyste, būtina ištirti ir feritino atsargas – medžiagos, parodančios geležies atsargas organizme.
Profilaktinis sveikatos patikrinimas apima ir biocheminius kraujo tyrimus (gliukozės, inkstų, kepenų, kasos fermentų ir skydliaukės hormonų), kurie padeda įvertinti šių organų ir jų sistemų veiklą bei diagnozuoti pirmuosius sutrikimų simptomus. Vertėtų nepamiršti ir bendrojo šlapimo tyrimo, kuris labai anksti gali parodyti šlapimo takų infekcijas, inkstų ir kepenų ligas.
Šeimos gydytoja primena, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirtingumo priežasčių Europoje ir pasaulyje, o vienas pagrindinių jas sukeliančių veiksnių – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje (dislipidemija). Ji ypač pavojinga 40–45 metų ir vyresniems pacientams, nes didina aterosklerozės, krūtinės anginos, miokardo infarkto ir insulto riziką. Norint užkirsti dislipidemijai kelią, labai svarbu profilaktiškai atlikti ir išsamų cholesterolio tyrimą – lipidogramą.
Sužinokite ir vitaminų atsargas
Kalis, natris ir magnis – organizmui gyvybiškai svarbūs mikroelementai. Pavyzdžiui, dėl kalio ir magnio trūkumo gali sutrikti širdies ritmas, o organizmui pritrūkus kalio – sutrikti medžiagų apykaitos procesai, atsirasti dehidratacija.
„Labai svarbus, tačiau nepelnytai užmirštamas – vitamino D koncentracijos kiekio tyrimas. Jo deficitą lemia nepakankamas pasisavinimas iš saulės, skurdus maisto produktų, kuriuose gausu vitamino D vartojimas, įvairios gretutinės ligos. O ilgalaikis šio mikroelemento trūkumas gali lemti įvairius negalavimus ir sveikatos sutrikimus – onkologines ligas, cukrinį diabetą, depresiją, lėtinį kaulų ir sąnarių skausmą ar net širdies veiklos sutrikimus“, – pasakoja I.Rainienė.
Šeimos gydytoja priduria, kad kitas aktualus tyrimas yra vitamino B12. Jis itin svarbus kraujodaros procesams ir aminorūgščių pernašai. Užsitęsęs trūkumas skatina megaloblastinės anemijos – vitamino B12 stokos mažakraujystės – vystymąsi.
Profilaktinio patikrinimo metu svarbus ir arterinio kraujo spaudimo matavimas. Jis gali mus įspėti apie širdies ir kraujagyslių, smegenų ir inkstų ligų riziką. Tad minėti vitaminų tyrimai ir arterinio kraujo spaudimo matavimas kartą per metus neapsunkins, o galbūt ir atskleis problemas, kurių organizmas akivaizdžiai kol kas dar nesignalizuoja.
Dėl kalio ir magnio trūkumo gali sutrikti širdies ritmas.
Simptomai – kada kreiptis į gydytoją?
Anot šeimos gydytojos I.Rainienės, nuolatinis nuovargis, energijos stoka, užsitęsęs bendras silpnumas ir prasta miego kokybė – vieni dažniausių šiandien girdimų nusiskundimų. Nors minėti simptomai dažnai rodo tam tikrų mikroelementų ir vitaminų trūkumą, jie gali būti ir depresijos ar kitų rimtų sutrikimų ženklai.
„Šiandien kas antras mūsų patiriame daug streso ir emocinės įtampos. Skausmas, ypač lėtinis, esant ir kitiems simptomams, tokiems kaip staigus svorio netekimas, sutrikusi virškinamojo trakto veikla, kraujas išmatose, diskomfortas krūtinėje, apsunkintas kvėpavimas, gali byloti apie rimtą sveikatos sutrikimą. Tad pajutus tokius negalavimus, būtina nedelsiant kreiptis į medikus“, – aiškina šeimos gydytoja.
I.Rainienė priduria, kad delsdami apsilankyti pas gydytoją, pacientai sudaro palankias sąlygas ligai ar sutrikimui įsisenėti, neretai ir komplikuotis.
„Pandemijos metu dažnas pacientas vengė kreiptis į gydytojus ir užsiimdavo savigyda. Vis tik savarankiškas ligų diagnozavimas ir gydymasis yra labai rizikingas: pirmiausia, pacientas gali netinkamai pasirinkti medikamentus, jų dozę ir kurso trukmę, taip pat savigydos tikslais vartojami vaistai gali užmaskuoti sunkesnę ligą ar sutrikimą, kurį po to bus sunku pašalinti. Tačiau laiku pradėjus gydymą su mediko priežiūra, užkertamas kelias pavojingoms komplikacijoms, o sveikimo procesas yra daug lengvesnis ir efektyvesnis“, – sako šeimos gydytoja.
Pacientų ir medikų duetas
Gydytoja pasakoja, kad atlikus profilaktinius tyrimus, dažniausiai pakanka rekomenduoti nemedikamentines gydymo priemones, tokias kaip gyvensenos ir mitybos korekcija, svorio kontrolė, žalingų įpročių atsisakymas. Tačiau radus nerimą keliančių pakitimų tenka atlikti papildomų laboratorinių ir instrumentinių, vizualinių tyrimų arba siųsti gydytojo specialisto konsultacijai.
„Sėkmingo gydymo atvejai mūsų praktikoje galimi tik esant geriems paciento ir gydytojo tarpusavio santykiams, bendradarbiavimui, kai pats pacientas yra aktyvus veikėjas, dalyvaujantis priimant sprendimus dėl sveikatos problemų. Tai lemia efektyvesnius gydymo rezultatus, gerina fizinę ir emocinę būklę, sumažina sveikatos priežiūros išlaidas“, – teigia I.Rainienė.
Kaip stiprintis?
Gydytoja sako, kad užkirsti kelią įvairiems susirgimams galima ir stiprinant imunitetą ištisus metus, ne tik prasidėjus šaltajam sezonui. Žinoma, labai svarbu tam pasirinkti tinkamas priemones.
Dažna pacientų klaida – per gausus įvairių papildų vartojimas.
„Dažna pacientų klaida – per gausus įvairių papildų vartojimas. Vienos stebuklingos tabletės, stiprinančios imunitetą, nuvilsiu, nėra. Reguliarus sveikatos patikrinimas ir išsamių tyrimų atlikimas, ankstyva sutrikimų ir ligų diagnostika, savalaikis gydymas bei korekcijos priemonių taikymas padėtų išvengti ligų komplikacijų“, – aiškina I.Rainienė.
Gydytoja priduria, kad norint tinkamai pasiruošti artėjančiai žiemai, ištisus metus vertėtų daugiau dėmesio skirti aktyviai gyvensenai, daugiau laiko praleisti gryname ore, net ir šaltuoju sezonu. Taip pat laikytis subalansuotos visavertės mitybos: valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių, atsisakyti cukraus, rafinuotų miltų, mėsą dažniau pakeisti žuvimi. Ne mažiau svarbus darbo ir poilsio režimas, kokybiškas miegas bei laisvalaikio leidimas su maloniais žmonėmis – tai suteikia energijos ir skatina geresnę nuotaiką.
