Ryšys tarp klausos sutrikimų ir demencijos rizikos buvo įtartas seniai, o prieš dvejus metus tyrėjai patvirtino, kad būtent pastarieji yra dažniau demenciją lemiantis faktorius nei išsilavinimas ar gyvenimo būdas.
Remiantis tyrimo išvadomis, 65 proc. demencijos rizikos veiksnių arba nėra žinomi, arba jų negalime pakeisti, tačiau likusius 35 proc. galime kontroliuoti: klausos sutrikimas (9 proc.), prastas išsilavinimas (7 proc.), rūkymas (6 proc.), depresija (4 proc.), fizinis nejudrumas (3 proc.), socialinė izoliacija (2 proc.), aukštas kraujospūdis (2 proc.), diabetas (1 proc.) ir antsvoris (1 proc.).
Negydomas klausos silpnėjimas lemia ir socialines bei psichologines problemas
„Negydomas klausos susilpnėjimas gali lemti tokias problemas kaip galvos skausmas, raumenų įtampa, kraujospūdžio padidėjimas, taip pat ir fizinį bei, dažnu atveju, emocinį nuovargį, socialinę atskirtį, depresiją“, – pasakoja klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistas Andrius Sabukas.
Ignoruojami klausos sutrikimai neretai turi ir kitų pasekmių: jie apsunkina kasdienybę, gali nulemti žmogaus izoliaciją, protinių gebėjimų silpimą ir net silpnaprotystės požymių atsiradimą. Kai žmogus negirdi, kas vyksta aplink, jis jaučiasi pasimetęs, o laikui bėgant, sumažėjusi klausos stimuliacija susilpnina smegenų gebėjimą apdoroti informaciją ir net bendrame garsų fone atpažinti balsą.
Klausos sutrikimų ir demencijos ryšys
Patvirtinta, jog prastai girdintis žmogus turi didesnę riziką susirgti demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai.
„Labai svarbus demencijos atsiradimo faktorius yra socialinė atskirtis, žmonių, bendravimo, tam tikrų garsinių aplinkų vengimas, kuriose žmogus su pablogėjusia klausa jaučiasi nejaukiai, nesaugiai, nesuprastai, – pasakoja specialistas. – Tokiu atveju tyrimai rodo dalies smegenų sričių, atsakingų už atmintį ir pažintines funkcijas, nykimą.“
Dėl šios priežasties, pasak specialisto, demencija yra dažnesnė tarp žmonių su negydomu klausos pablogėjimu, jie dažniau skundžiasi dėl prastėjančios atminties.
Kad pablogėjo klausa pastebi artimieji
Specialisto teigimu, klausos sutrikimų priežastys būna įvairios. Juos dažniausiai lemia tam tikrų medikamentų vartojimas, ausų infekcijos, būgnelio perforacija, genetinės ligos, o taip pat akustinės traumos bei su amžiumi ateinantys pakitimai.
Anot jo, pirmiausia signalizuoti, jog nebegirdite taip gerai, kaip anksčiau, gali artimųjų pastabos.
„Dažniausiai pirmieji silpstančios klausos požymiai yra artimųjų pastabos apie prašymus pakartoti žodžius, stipriai pagarsinti televizorių ar radijo imtuvą, pastabos apie neišgirstus prašymus ar pasakojimus“, – apie tai, kada derėtų sunerimti, kalba A. Sabukas.
Klausos aparatai grąžina saugumo, savivertės jausmą.
Klausos aparatai grąžina saugumo, savivertės jausmą.
Pats neprigirdintis žmogus pradeda jausti padidėjusį nuovargį, kuris atsiranda įtemptai klausantis pašnekovų. Taip pat žmogus pastebi, kad aplinkiniai kalba nerišliai – lyg murmėdami, prašo jų kalbėti lėčiau, labiau stengtis ištarti žodžius.
Pradėkite nuo nemokamos konsultacijos
Ilgiau išsaugoti garsų ir aplinkos suvokimą galite kreipęsi pagalbos ir pradėję klausos sutrikimų kompensavimą, naudodami klausos aparatus.
„Klausos aparatai grąžina saugumo, savivertės jausmą. Jų pagalba atgimsta bendravimas su artimaisiais, grįžtama prie anksčiau dominusios ar naujos veiklos, spartinančios naujų įgūdžių ir atminties lavinimą“, – klausos aparatų naudą komentuoja klausos protezavimo specialistas A. Sabukas.
Klausos aparatą galite gauti nemokamai
Visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir specialistui nustačius klausos sutrikimus, turi teisę gauti klausos aparatą nemokamai, o norint įsigyti aukštesnės klasės įrenginį, galima gauti ir dalinę kompensaciją.
Registruotis konsultacijai pas „Audiomedika“ klausos centruose dirbančius specialistus, kurie atliks audiologinį klausos patikrinimą, esant poreikiui, pritaikys klausos aparatus bei atsakys visus rūpimus klausimus, galite telefonu +370 685 20 149.
