Remiantis naujausiais ECDC duomenimis, Aedes albopictus rūšies uodai, žinomi čikungunijos ir Dengės virusų pernešėjai, Europoje vis labiau plinta į Šiaurę ir Vakarus. Be to, Aedes aegypti uodai, kurie perneša ne tik Dengės, bet ir geltonosios karštligės, čikungunijos, zikos ir Vakarų Nilo virusus, nuo 2022 m. jau įsitvirtino Kipre ir gali toliau plisti į kitas Europos šalis.
Europoje pastebima klimato šiltėjimo tendencija, kai karščio bangos ir potvyniai tampa dažnesni bei smarkesni, o vasaros vis ilgesnės ir šiltesnės. Dėl to, anot ekspertų, susidaro palankesnės sąlygos invazinėms uodų rūšims, tokioms kaip Aedes albopictus ir Aedes aegypti. Prieš dešimt metų, 2013 m., Aedes albopictus uodai buvo aptikti 8 Europos Sąjungos (ES) ir / arba Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, o jų poveikis pasireiškė 114 regionų. 2023 m. šių uodų rūšys jau yra įsitvirtinę 13 šalių ir 337 regionuose.
„Pastaraisiais metais stebime geografinį invazinių uodų rūšių plitimą į anksčiau nepaliestas ES / EEE teritorijas, – sakė ECDC direktorė Andrea Ammon. – Jei tai tęsis ir toliau, galime tikėtis, kad padaugės tokių ligų, kaip Dengė, čikungunija ir Vakarų Nilo karštligė, atvejų ir galbūt mirčių. Reikia sutelkti pastangas į uodų populiacijos kontrolės būdus, stiprinti priežiūrą ir užtikrinti asmenines apsaugos priemones“.
2022 m. žemyninėje ES / EEE dalyje užregistruotas 71 vietiniu būdu įgytos Dengės atvejis, o tai atitinka bendrą 2010–2021 m. užregistruotų atvejų skaičių. Apie vietiniu būdu įgytos Dengė atvejus pranešė Prancūzija (65 atvejai) ir Ispanija (6 atvejai). Lietuvoje nuo 2017 m. taip pat yra užregistruoti keli šios ligos atvejai.
Kuo pasižymi Dengės karštligė
Tai ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia Dengės virusas, priklausantis Flaviviridae šeimai, Flavivirus genčiai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje 2008 m. oficialiai buvo užregistruota 1,2 mln. ligos atvejų, 2016 m. – 3,34 mln. atvejų. Dengės virusu užsikrečiama per infekuotų uodų įgėlimus. Pagrindiniai viruso pernešėjai yra Aedes aegypti uodai.
Pagrindiniai simptomai
Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), apie 40–80 proc. infekcijų neturi jokių simptomų. Susirgus Dengės karštlige gali pasireikšti visi arba kai kurie iš šių požymių:
- karščiavimas,
- galvos, akiduobių, sąnarių ir raumenų skausmai,
- makulopapulinis bėrimas,
- vėmimas,
- pykinimas.
Retais atvejais ligoniams gali išsivystyti sunkesnė ligos forma – Dengės hemoraginė karštligė (DHK)/ Dengės šoko sindromas (DŠS). Įspėjamieji to požymiai: stiprūs pilvo skausmai, vėmimas, kraujavimai iš gleivinių, apsunkintas kvėpavimas, nuovargis, irzlumas. Sunkesnės ligos formos dažnesnės tarp vaikų ir paauglių.
Specifinio gydymo nėra. Ligos simptomai mašinami didesniu skysčių vartojimu bei temperatūrą malšinančiais vaistais.
Patarimai, kaip apsisaugoti
- Šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose, aplinkoje, šiukšles, vazonus, įvairias dėžes, kuriose gali susikaupti lietaus vanduo.
- Naikinti uodus purškiant insekticidais ir kt.
- Naudoti repelentus pagal instrukcijas.
- Vilkėti marškinius ilgomis rankovėmis ir mūvėti ilgas kelnes, ypač dienos metu, kai virusą nešiojantys uodai (Aedes) yra aktyviausi.
- Miegoti nuo uodų apsaugotuose ar kondicionuojamuose kambariuose, kitu atveju naudoti tinklelius nuo uodų dienos ir nakties metu.
- Grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir 3–14 dienų laikotarpyje pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų ir galvos skausmams, kraujavimui ir kt., būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.
Parengta pagal ECDC ir NVSC informaciją
