Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija sukelia sunkias neigiamas pasekmes ir mažina gyvenimo kokybę. Ši liga visame pasaulyje paveikia kas penktą moterį ir kas dešimtą vyrą. Depresija gali susirgti visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo, socialinio statuso ar finansinės padėties. Slepiama ir negydoma depresija griauna šeimas, blogina santykius, mažina produktyvumą, kenkia studijoms, karjerai, finansinei gerovei.
PSO duomenimis, net pusė žmonių susiduriančių su depresija ar kitomis nerimo būsenomis, lieka negydyti, o visapusišką gydymą tegauna 25 proc. susirgusiųjų. Organizacija taip pat prognozuoja, kad ateityje depresija taps labiausiai pasaulyje paplitusia liga. Skaičiuojama, kad ji jau paveikė apie 350 mln. planetos gyventojų. Sergamumui augant, ši liga gali lemti daug mirčių, mat 45-60 proc. savižudybių įvykdo sergantieji depresija.
Moterys depresija serga dažniau, vyrai – sunkiau
Pasak gydytojos psichiatrės prof. Vestos Steiblienės, Higienos instituto duomenimis, šiuo metu Lietuvoje depresija serga daugiau 65 tūkst. šalies gyventojų. Labiau paplitusi moterų depresija – jos serga 2-3 kartus dažniau nei vyrai.
Tai susiję su didesniu moterų jautrumu aplinkos stresoriams, taip pat jų endokrinine sistema bei tik moterims būdingais organizmo ciklais. Pavyzdžiui, premenstruacinis disforinis sindromas pasižymi depresijos simptomais, taip pat yra menopauzinė depresija, pogimdyminė depresija. Nepaisant tokių skirtumų, abi lytys serga panašiai ‒ panašus ir jų ligų klinikinis vaizdas.
„Moterų depresija dažnai geriau reaguoja į gydymą vaistais, tačiau jų depresija labiau linkusi pasikartoti. Tuo metu vyrų depresija dažnai būna sunkesnė, turinti didesnes savižudiško elgesio rizikas“, – sakė psichiatrė.
Depresijos ir savižudybių bei alkoholizmo mastai tiesiogiai susiję
Pašnekovės nuomone, statistiniai duomenys apie sergančius depresija ne visiškai atspindi ligos paplitimo mastą. Nemažai sergančiųjų iš viso nesikreipia į medikus, kita dalis kreipiasi į privačias gydymo įstaigas. Todėl tikrieji sergamumo skaičiai Lietuvoje turėtų būti žymiai didesni nei fiksuoja statistika.
V.Steiblienė taip pat atkreipia dėmesį į sąsają tarp depresijos ir alkoholio vartojimo.
Dažnai depresija sergantys žmonės, negavę tinkamos pagalbos, pradeda vartoti alkoholį.
„Dažnai depresija sergantys žmonės, negavę tinkamos pagalbos, pradeda vartoti alkoholį. Neretai tai perauga į priklausomybę. Yra ir atvirkštinė sąsaja ‒ nesaikingas alkoholio vartojimas, priklausomybė nuo jo, gali virsti depresiniais sutrikimais“, – teigia gydytoja.
Kitas svarbus ir nerimą keliantis aspektas – depresijos ir savižudybių ryšis. Pasak psichiatrės, depresija sergantys žmonės dažnai turi savižudiškų minčių. Pagal pasaulinę statistiką – apie pusę depresija sergančių žmonių bando žudytis. Nors Lietuvoje pastaraisiais metais pastebima savižudybių mažėjimo tendencija, tačiau, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, mūsų rodikliai vis dar aukšti.
Paveikia tarpasmeninius santykius
Pasak gydytojo psichiatro Edgaro Dlugausko depresija neigiamai veikia visas žmogaus gyvenimo sferas.
„Jei žmogus nusiminęs, neturi jėgų ir noro bendrauti, nelabai tikėtina, kad jis užmegs kažkokius santykius su kitais. Depresijos apimtas žmogus būna taip paskendęs savo išgyvenimuose, kad jam labai sunku empatiškai reaguoti į kitą žmogų, su juo užmegzti artimą ryšį ir jį palaikyti“, – sako gydytojas.
Svarbus depresijos simptomas – libido sumažėjimas.
Psichiatras taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbus depresijos simptomas – libido sumažėjimas. Seksas turėtų artinti žmones ir teikti malonumą, tačiau sergant depresija jis tampa nebeįdomus, nebeteikia nei džiaugsmo, nei pasitenkinimo.
Susirgus depresija iškrentama iš darbo rinkos
Skaudi problema su kuria susiduria depresija susirgęs asmuo – iškritimas iš darbo rinkos ir karjeros griūtis.
„Sunkiai įsivaizduotume depresija sergantį žmogų, kad jis produktyviai darbuosis, jeigu yra apimtas apatijos, rytą nenori keltis, praustis, niekam neturi jėgų, jam sudėtinga susikoncentruoti, apskritai susigaudyti darbe.
Kai kada sergantiesiems sutrinka atminintis, nes žmogui taip sunku išbūti su savo būsena, jis taip susitelkęs į save, kad neturi nei galimybių, nei jėgų įsisavinti naują informaciją, prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos“, – sako E.Dlugauskas.
Anot psichiatro, žmogus dažnai apskritai tampa nedarbingu, todėl kalbėti apie sėkmingą karjerą sergant depresija yra nerealu.
Įveikiamos net atsparios depresijos formos
„Viena iš dažnesnių depresijos pasikartojimo priežasčių ‒ gydymo nutraukimas. Pradėjus gydymą žmogus pasijaučia geriau ir nusprendžia, kad vaistų nebereikia vartoti. Tačiau depresija pasikartoja ir žmogus vėl ir vėl iškrenta iš darbo rinkos, jam kuo toliau, tuo sunkiau tampa prisitaikyti prie darbe keliamų reikalavimų“, – sako gydytojas.
Nors sergant depresija žmogus praranda motyvaciją dirbti, siekti karjeros, tačiau, tikina E.Dlugauskas, ši liga yra pagydoma. Ne visada pavyksta iš pirmo karto parinkti tinkamą gydymą, tačiau šiuo metu jau sukurta vaistų, kurie teikia daug vilties, kad žmogus pasveiks, net jei serga atsparia depresijos forma.
Patiria trečdalis žmonių, tačiau pasveikę sėkmingai gyvena
Anot E.Dlugausko, depresija – nėra stigma. Tai – gana dažna liga.
„Trečdalis žmonių per savo gyvenimą patiria vienokius ar kitokius depresijos simptomus. Tačiau pasveikę jie sėkmingai gyvena. Beje, šeimyninis gyvenimas yra svarbus veiksnys, kad depresija nesikartotų – tai įrodyta moksliniais tyrimais“, – teigia gydytojas psichiatras.
Prof. V.Steiblienės nuomone, depresijos diagnozavimas ir gydymas Lietuvoje gerėja, nes gerėja gydymo prieinamumas.
Trečdalis žmonių per savo gyvenimą patiria vienokius ar kitokius depresijos simptomus.
„Daugėja psichologų pirminiuose sveikatos centruose, daugiau visuomenės sveikatos specialistų įsitraukia į pagalbą. Plečiamos psichoterapinės paslaugos, tai pat Lietuvoje labai geras gydymo vaistais prieinamumas. Tiek šeimos gydytojai, tiek psichiatrai turi galimybę paskirti gydymą ligonių kasų kompensuojamais vaistais.
Tai gerina kokybiško gydymo prieinamumą nepaisant pacientų socialinio statuso ir finansinių galimybių“, – teigia gydytoja.
Profesorę ypač džiugina, kad greta prieinamos medikamentinės pagalbos, antidepresantų kompensavimo, galima pasiūlyti psichologų, psichoterapeutų ilgalaikę pagalbą, kurios teikimą taip pat kompensuoja ligonių kasos. „Todėl žmonės Lietuvoje gali gauti tokią pat efektyvią pagalbą kaip ir daugelyje kitų išsivysčiusių valstybių“, – apibendrina prof. V.Steiblienė.