Planuoja gyvenimą
„Nuo vaikystės buvau melancholiška. Mama domėjosi budizmu, kalbėdavo apie likimą, karmą, mokydavo, jog, kad ir kas nutiktų, yra ne veltui. Per vieną kelionę į Indiją aplankėme Motinos Teresės muziejų, ir aš pagalvojau, kad Dievas man šiuos išmėginimus duoda todėl, kad galiu juos ištverti, gal išgyvenu sunkumus, kad padėčiau kitiems žmonėms, kad mano misija kentėti. Tai padėjo lengviau žvelgti į situaciją.
Jeigu būčiau galvojusi, kodėl man, kodėl mane taip baudžia, gal būčiau dar labiau pasinėrusi į skausmą. Nors buvo periodas, kai nusprendžiau pasiduoti, įsileisti vidun tamsą ir nenorėjau sveikti, nenorėjau matyti pasaulio kitomis akimis (nes nežinia, kokia tuomet būsiu, ar neprarasiu savęs), nes liūdesys man atnešė kitokį gyvenimo spalvų, aplinkos vertinimą. Liga padarė didelę įtaką tam, kaip žiūriu į žmones, kaip su jais bendrauju“, – pasakoja vilnietė Laura.
25-erių mergina beveik pusę savo gyvenimo serga depresija, nors oficialiai ši liga jai nustatyta, kai buvo devyniolikos. Laura buvo gydoma ne tik psichoterapija, ji išbandė daug vaistų, net buvo laikas, kai vienu metu vartojo kelis skirtingus medikamentus, tačiau jos būklė negerėjo. Galiausiai gydytojai jai pasiūlė gultis į ligoninę, kad parinktų tinkamiausią gydymą. Po pusės metų jie pasiūlė gydytis nauju vaistu.
Jeigu būčiau galvojusi: kodėl man, kodėl mane taip baudžia, gal būčiau dar labiau pasinėrusi į skausmą.
„Nuolat jaučiau nerimą, prisigalvodavau nebūtų dalykų – kad visi manęs nemėgsta, kažką rezga. Kai pradėjau vartoti vaistus, iš pradžių jaučiausi taip pat, tačiau palengva pradėjo gerėti, ir dabar mano būsena geriausia per pastaruosius dešimt metų“, – džiaugiasi mergina.
Per dešimt mėnesių, kai vartoja šiuos vaistus, Laura teigia, kad jos gyvenime pasikeitė viskas: anksčiau ji negalėjo pasirūpinti savimi, net išplauti indų, bijojo eiti į lauką, žmonių, viešojo transporto, atsiliepti telefonu. Bet per pastaruosius dešimt mėnesių, kai vartoja vaistus, jai pavyko baigti studijas Dailės akademijoje ir prieš kelias savaites gavo pirmąjį gyvenime darbą.
„Trejus metus buvau išėjusi akademinių atostogų, nes, vos tik pradėdavau galvoti apie mokslus, apimdavo nerimas, panikos priepuoliai, negalėdavau prisiversti nueiti į paskaitas, – pasakoja Laura. – Visada norėjau dirbti su vaikais, bet man visada rūpėjo aplinkinių nuomonė, o jie smerkė mokytojus, todėl nedrįsau stoti į pedagogiką ir pasirinkau kultūros vadybą.“
Lauros būklė gerėja pamažu. Jau kelios savaitės, kai ji gali normaliai nusiprausti duše, nes anksčiau tik valandų valandas žiūrėdavo į bėgantį vandenį, neturėdama jėgų po juo palįsti, ir, svarbiausia, nebėra minčių apie savižudybę. Dabar ji iš naujo planuoja savo gyvenimą – ir toliau norėtų dirbti su vaikais.
Liūdesys yra natūrali reakcija, jei patyrėte netektį, jei nepasiseka, jei išsiskiriate. Depresija yra liga.
Liūdesys – ne depresija
„Žodį „depresija“ vartojame per dažnai ir ne vietoje. Taip dažniausiai vadiname liūdesį, o liūdesys yra natūrali reakcija, jei patyrėte netektį, jei nepasiseka, jei išsiskiriate. Depresija yra liga. Liūdesys ir pablogėjusi nuotaika – tik vienas jos simptomų“, – teigia VUL Santaros klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas dr. Edgaras Dlugauskas.
Depresija žmogui nustatoma tuomet, jei bloga nuotaika trunka ne trumpiau kaip dvi savaites, jis nenori ir negali ko nors veikti, stokoja jėgų, gali atsirasti miego sutrikimų: mieguistumas, negalėjimas užmigti ar ankstyvas pabudimas ir vienas esminių depresijos požymių – niekas nebeteikia džiaugsmo, veikla, kuri anksčiau suteikdavo pasitenkinimą – buvimas su draugais, filmo žiūrėjimas, knygos skaitymas ir pan., tapo nemiela.
Nobelio premijos vertas klausimas
Klausimą, kodėl žmonės suserga depresija, gydytojas vadina vertu Nobelio premijos. Galima paveldėti biologinių medžiagų, vadinamų neuromediatoriais, trūkumą, todėl gydytojai visuomet klausia, ar šeimoje niekas neserga depresija; gali būti padaryta auklėjimo klaidų, vaikystėje patirtos traumos taip pat mažina atsparumą ligai.
Nuolatinis stresas bei sunkios fizinės ligos sekina organizmą ir fiziškai, ir psichologiškai; gali turėti įtakos ir asmeninės savybės, pvz., kaip žmogus reaguoja į stresorius – ar yra linkęs gilintis ir kaltinti save, ar numoti ranka.
„Faktorių visuma lemia, kodėl vieni žmonės serga, o kitiems pavyksta išvengti ligos ar po jos greičiau atsigauti, – teigia specialistas ir priduria, kad labai svarbu sveikai gyventi, būti fiziškai aktyviam, laikytis režimo, bendrauti su žmonėmis, juos palaikyti ir pačiam sulaukti paramos. – Tai nereiškia, kad žmogus niekuomet nesusirgs, tačiau visos šios priemonės padidina atsparumą.“
Pasak mediko, didžiulę prevencinę galią turi socialiniai ryšiai ir artimi santykiai. „Tai labai išryškėjo karantino metu – nebuvimas kartu, bendravimo trūkumas, perėjimas į virtualų bendravimą pakenkė žmonėms. Iš pradžių dėl susitelkimo kenčiančių žmonių sumažėjo, tačiau dabar sergančių depresija asmenų smarkiai padaugėjo. Daug jų patenka į ligoninę“, – teigia specialistas.
Pats sau gydytojas?
Depresijos simptomai, atrodo, paprasti ir akivaizdūs, tačiau gydytojas primygtinai rekomenduoja vengti savidiagnostikos bei savigydos, nes žmogus gali neobjektyviai vertinti situaciją. Jei jis nuvertina savo būklę manydamas, kad pavargo, persitempė, „praeis“, gydytojams tenka gydyti užleistą ligą. Ne į naudą, jei žmogus puola į paniką, vos kažkas nepasisekė ar vieną dieną prasta nuotaika.
Neretai žmonės mano, kad yra būdų patiems pataisyti sveikatą kokiomis nors medžiagomis.
„Esu kategoriškai prieš savigydą alkoholiu ir narkotikais! Kodėl? Ogi todėl, kad tuo metu atrodo, jog problemos išsisprendžia, tačiau kitą dieną jos grįžta su kaupu, ir tuomet atsiranda dvi problemos: visų pirma, niekas, kas buvo iš vakaro, per naktį nedingsta, pavyzdžiui, nemalonumai darbe ar netekties jausmas. Antra, prisideda pagirios“, – teigia gydytojas.
Blogiausia, kad alkoholis ar narkotinės medžiagos „išjungia stabdžius“. Tyrimai rodo, kad daugiausia depresija sergančių žmonių nusižudo, jei dar ir piktnaudžiauja alkoholiu. Jis padidina liūdesį, o narkotinės medžiagos gali išprovokuoti psichozes, kai žmogui vaidenasi, atsiranda kliedesių, ir tai gali nebepraeiti visą gyvenimą.
Gydymas sudėtingas ir ilgas
Pirmą kartą pagalbos ieškantis žmogus turėtų kreiptis į psichikos sveikatos centrą ten, kur gyvena. Jei gydytojas nustato lengvą depresiją, ji dažnai pradedama gydyti psichoterapija. Deja, pasak psichiatro, ligonių kasų apmokamos paslaugos sunkiai prieinamos – reikia ilgai laukti eilėje, o privačiai kreiptis į specialistus ne visi išgali.
Esant vidutinei ir sunkiai depresijai, kartu skiriama ir vaistų.
„Depresija gydoma ilgai, gydymas sudėtingas, nes vaistai pradeda veikti tik po kelių savaičių, ir yra nemažai atvejų, kai paskirtus vaistus reikia keisti ar didinti jų dozę. Tada vėl reikia laukti, kada jie pradės veikti. Ir nei gydytojas, nei pacientas nežino, koks bus gydymo efektas“, – sako dr. E.Dlugauskas.
Jei nepavyksta pagerinti ligonio būklės – žmogus nenori gyventi, labai kaltina save, negali atsikelti iš lovos, blogėja apetitas, gydytojai jam rekomenduoja gultis į ligoninę, kad galėtų parinkti tinkamiausią gydymą. Tačiau būna ir taip, kad nė vieni vaistai nepadeda ar ligonis netoleruoja jų šalutinio poveikio. Tai vadinama atsparia depresija.
„Atsparumas gydymui reiškia, kad vaistai nedaro įtakos tai priežasčiai, dėl kurios atsirado liga“, – aiškina gydytojas.
Tačiau būna ir taip, kad nė vieni vaistai nepadeda ar ligonis netoleruoja jų šalutinio poveikio.
Depresiją gali sukelti daugybė priežasčių. Mokslininkai vis atranda naujų mechanizmų ląstelėse ir neuronuose, kurie turi įtakos ligai atsirasti. Dabar žinome, kad liga kyla ne vien dėl kokio nors neuromediatoriaus trūkumo, kaip buvo manoma anksčiau. Deja, liga vis dar nustatoma ir parenkamas gydymas pagal simptomus.
„Nėra jokių tyrimų, kurie mums padėtų „pamatyti“ priežastis, kad ištyrę galėtume pasakyti, ko tam žmogui trūksta. Visi dabar atliekami tyrimai padeda atmesti kitas ligas, kurios galėtų sukelti simptomus, tačiau ne patvirtinti psichikos ligą“, – teigia gydytojas.
Išsiaiškinus naują ligos atsiradimo priežastį, paprastai atsiranda ir naujų galimybių padėti sergantiems žmonėms. Vienas naujausių medikamentų jau patvirtintas JAV bei Europoje. Anksčiau ši medžiaga buvo naudojama narkozės metu, bet kai buvo pastebėta, kad ji gerina nuotaiką, pradėti tyrimai, kaip veikia sergančiuosius atsparia depresija. Lietuvoje keletas atsparia depresija sergančių pacientų šiuo vaistu gydomi pagal atskirą gamintojo programą.
„Medicinoje stebuklų nebūna, tačiau matome labai gerų gydymo rezultatų – žmonės grįžta prie įprastinės veiklos, baigia mokslus, pradeda dirbti. Žinoma, ir patys pacientai deda daug pastangų. Tai dar viena galimybė, kai jau atrodė, kad jiems padėti nebegalime“, – teigia E.Dlugauskas.
Gydytojas tikina ir ateityje iš mokslininkų laukiąs kuo daugiau gydymo būdų, vaistų, terapijų ir atradimų, kurie padėtų pažinti depresijos atsiradimo mechanizmus, būtų galima iš karto žmogui parinkti tinkamiausią gydymą ir greitai sulaukti poveikio.
