Išstumia chirurginius metodus
Anot Lazerinės dermatologijos centro gydytojo V. Sidorovo, dabar vos ne kiekvienam odos dariniui yra specifinis lazeris. Tai reiškia, kad specialistai gali dirbti žymiai tiksliau, mažiau pažeisdami aplinkinius audinius. Vis plačiau taikoma ir vadinamoji fotodinaminė terapija, kai šviesos šaltiniai naudojami patogenams arba pavojingoms ląstelėms šalinti. Kitaip tariant, šalinant pačias susirgimų priežastis.
„Vis daugiau lazerių naudojama onkologiniam odos gydymui. Pirmojoje epitelinės kilmės odos vėžio stadijoje lazeris tapo pagrindiniu pasirinkimu. Jis beveik visiškai pakeitė invazinius, chirurginius metodus. Tai reiškia, kad pacientai patiria gerokai mažiau diskomforto ir leidžia tikėtis geresnių rezultatų. Lazeriai labai padeda tausoti tiek gydytojo, tiek paciento laiką“, – paaiškino gydytojas onkodermatologas.
Specialistas pabrėžia – lazerių technologijos ir toliau sparčiai vystosi.
Lazeriai labai padeda tausoti tiek gydytojo, tiek paciento laiką.
„Galima sakyti, kad kas maždaug septynerius metus atsiranda vis nauja reikšminga technologinė naujovė – arba patobulinama jau buvusi, arba atsiranda visiškai naujas lazeris. Tarkime, dabar labai laukiama, kada įvyks proveržis kuriant įrenginį, leisiantį atlikti neinvazinį odos darinių ištyrimą, kad būtų išvengta dažnai atliekamos biopsijos“, – tvirtino V. Sidorovas.
Daugiau nei pusė odos epitelinės kilmės vėžio atvejų gydomi lazeriu
Pasak gydytojo, lazeriai dermatologijai padarė tokią didelę įtaką, kad šią medicinos sritį galime išskirti į erą „prieš“ ir „po“ lazerių atsiradimo. Šalinant epitelinės kilmės piktybinius navikus jie tapo nepakeičiami. Dominuoja šios technologijos ir šalinant kraujagyslinius navikus. Itin sparčiai plinta fotodinaminė terapija. Pastarasis gydymo metodas tinka daugeliu atvejų: pradedant nagų grybeliu ir baigiant odos vėžiu.
„Tarkime, kraujagyslinių navikų gydymas buvo iš esmės revoliucionizuotas pasirodžius lazeriui. Kaip pavyzdį galime paminėti vaikų gydymą. Anksčiau tokių apsigimimų tiesiog nebuvo kaip šalinti, o dabar jau padaryta milžiniška pažanga. Rezultatai geri, o vaikams suteikiama galimybė gyventi be diskomforto“, – aiškina V. Sidorovas.
Pasak jo, lazeriai naudingi ne tik dėl to, kad su jais procedūros atliekamos maksimaliai tiksliai, bet ir dėl platesnio bei paprastesnio taikymo.
Lazeriai naudingi ne tik dėl to, kad su jais procedūros atliekamos maksimaliai tiksliai, bet ir dėl platesnio bei paprastesnio taikymo.
„Pavyzdžiui, pasitaiko pacientų, kurie tiesiog negali būti operuojami. Gydymo lazeriu metu užtenka vietinės nejautros ir nereikia atlikti pjūvio. Gijimo procesas taip pat būna trumpesnis. Priežiūra ir uždegimo kontrolė irgi lengvesnė. Dažniausiai geresnis būna ir estetinis rezultatas“, – tvirtina gydytojas.
Anot jo, prie lazerių taikymo sėkmės prisideda ir informacijos sklaida. Šiais laikais žmonės daugiau žino apie piktybinius odos navikus, todėl dažniau kreipiasi pagalbos į specialistus, jei odos paviršiuje randa kokį nors nematytą darinį.
„Dėl tokio budrumo odos vėžį mes vis dažniau diagnozuojame dar pirmojoje jo stadijoje. Šiame etape lazeris yra tinkamiausia priemonė. Mano praktika rodo, kad daugiau nei pusė odos vėžio atvejų dabar jau gydomi būtent juo, ir tai daroma labai efektyviai“, – sako Lazerinės dermatologijos centro gydytojas ir vadovas.
Iššūkiai: gydytojo neklausymas ir praktikos stoka
Pasak gydytojo, lazeriai – labai saugus gydymo metodas, o šalutinių poveikių pasitaiko labai retai.
„Pagrindinė rizika pacientui – akių pažeidimas. Ypač estetinėje medicinoje, kur naudojami skirtingų šviesos bangų ilgio šaltiniai (lazeriai). Juos taikant, pacientui būtini specialūs akiniai. Net ir šalinant plaukelius nuo blauzdų, jie turi būti uždedami. Jei gydytojas liepa, vadinasi, taip ir turi elgtis pacientas“, – sako dermatologijos specialistas.
Mokėjimas įjungti ir išjungti lazerį ir gebėjimas juo dirbti yra du skirtingi dalykai.
Tiesa, dr. V. Sidorovas mato tam tikrų nerimą keliančių ženklų, kurie gali sukelti papildomų iššūkių pacientams.
„Pirmiausia – tai įrangos kaina. Jos specialistams visada norėtųsi daugiau, bet egzistuoja tam tikri natūralūs apribojimai, mat vienas aparatas gali kainuoti tiek, kiek, pavyzdžiui, butas Vilniuje. Tad tikrai ne visi ir ne visur gali tokią įrangą turėti. Kita problema – neretai pasitaikanti įgūdžių stoka, atsirandanti dėl įvairių priežasčių: pradedant įrangos trūkumu ir baigiant retesnių susirgimų atvejų stoka“, – vardija gydytojas.
Pasak jo, jauniems Lietuvos gydytojams žinių ir kompetencijų tobulinimui gana dažnai prireikia daug išmonės ir savarankiškumo. Tenka važiuoti į užsienį arba prašytis į privačias klinikas.
„Matote, mokėjimas įjungti ir išjungti lazerį ir gebėjimas juo dirbti yra du skirtingi dalykai. Reikia patirties, kaip, beje, ir įvaldant skalpelį. Vien tik teorijos nepakanka, kad ir kokia būtų pažangi technologija, – pabrėžia specialistas ir priduria – „Pacientai būtinai turi pasidomėti gydytojo patirtimi, prieš patikėdami savo sveikatą į jo rankas.“
