„Pūslelinė yra herpes viruso sukelta infekcinė liga, kuri pasireiškia odoje. Priklausomai, kur yra suaktyvėjęs virusas, toje vietoje atsiranda bėrimai“, – sako gydytoja dermatovenerologė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
– Kokios prižastys lemia pūslelinės atsiradimą?
– Herpes pirmo tipo virusas yra gaunamas per kontaktą, dažniausiai – iš mamos.
Vaikai jį gauna jau pirmais gyvenimo metais, bet jis ne visiems pasireiškia. Pirmas epizodas kontakto su virusu, arba kai organizmas sureaguoja, gali būti stomatitas, gingivitas – tai burnytės žaizdelės, uždegimas, pasireiškiantis kūdikiams. Vėliau praeina, ir daugelis žmonių jokių požymių neturi.
Pūslelinės požymiai – perštėjimas, niežėjimas, skausmas, mažos, smulkios pūslytės ant viršutinės ar apatinės lūpos. Jų prikyla daug, vėliau jos sprogsta, džiūsta, užsideda šašeliai, gali ir supūliuoti. Per savaitę kitą pūslelinė praeina. Jei pūslelinė dažnai kartojasi, toje vietoje gali išnykti lūpos krašto raudonis.
Virusas dažniausiai atsiranda šalia odos ir gleivinės sąjungos – lūpų kampučiuose. Jei nesilaikoma higienos, dažnai pakrapštoma nosis, herpetinę infekciją galima įnešti ir į nosies ertmę. Taip pat gali atsirasti ir veide arba ant nugaros ar ant piršto galo, jei jūs sportuojantis – užsiimate dziudo, imtynėmis, žaidžiate krepšinį, ir kas nors sirgo lūpų herpetine infekcija.
Jei virusas patenka į organizmą, jis gyvena nervo ganglijose – tai reiškia, kad jis ten gyvena, o kai susidaro tinkamos sąlygos, kaip slibinas išlenda. O sąlygos – visos imunodeficitinės situacijos – tai yra, kai krenta imunitetas. Tai nutinka, kai staigiai išeiname į karštą saulę, peršąlame, prisideda gretutinės ligos, tokios kaip mažakraujystė, vitaminų stoka, nuovargis, ir, kai patiriame didelį stresą.
Tas virusas nenušoka nuo gangliono iš nugaros arba galvos smegenų į odą, bet apima visą nervų šaką ir išlenda odoje tik toje vietoje, kur baigiasi nervų galūnėlės. Būna trišakio nervo herpetinė infekcija veide, tada skauda visą veidą. Kartais tokiais atvejais kreipiasi vyrai, manydami, kad jiems vystosi insultas. O čia būna sindromas, kad virusas tuoj sukils, gali būti ir temperatūros, ir juntamas silpnumas, virusinės infekcijos jausmas.
Kol yra pūslytės, žmogus gali užkrėsti kitą. Rekomenduojama naudoti savo indus, nesibučiuoti, nebučiuoti mažų vaikų.
– Ar pūslelinė yra užkrečiama ir reikėtų saugotis?
– Kol yra pūslytės, žmogus gali užkrėsti kitą. Rekomenduojama naudoti savo indus, nesibučiuoti, nebučiuoti mažų vaikų. Kito žmogaus užkrėtimas priklauso nuo jo ląstelinio imuniteto, pavyzdžiui, sausaodžiai užsikrečia lengviau.
Reikia žinoti, kad viruso ląstelės dar kurį laiką yra gleivinėje net ir sudžiūvus šašeliams. Tėvai dažnai nepamąsto, turėdami pūslelinę vaikui bučiuoja ne tik skruostukus, galvytę, bet ir užpakaliuką, ir visa kita. Tai žinot, kai vaikui – pusės metų kūdikiui – herpetine infekcija išbertos genitalijos, tai ką pasakyti tėvams?..
– Kaip efektyviausia gydyti pūslelinę?
– Pirmiausia reikia stabdyti viruso dauginimąsi. Taigi, jei pajuntate pirmuosius požymius, reikėtų iškart tepti priešvirusiniu kremu, geliu, acikloviro preparatais nuo 5 iki 10 kartų per dieną tam, kad kuo mažiau viruso daugintųsi, kuo greičiau būtų galima jį užslopinti. Galima klijuoti ir pleistriukus, naudoti drėkinamuosius cinko kremus – jie ramina uždegimą.
Kai susidaro pūslytės, naudojamos džiovinančios priemonės, pavyzdžiui, cinko pastos, užtat daug kas naudoja tiesiog dantų pastą, nes joje yra cinko, fluoro, jie padžiovina, neleidžia toms vietoms šlapiuoti.
Jei įsimeta antrinė infekcija, skiriami tepami antibiotikai.
Jei pūslelinė kartojasi ne itin dažnai, kito gydymo ir nereikia. O jei pūslelinė kartojasi daugiau kaip šešis kartus per metus, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Herpetinė infekcija rodo, kad organizmas yra silpnas.
Bet svarbiausia – stebėti savo imunitetą ir nervų sistemą. Galbūt reikėtų pagerti vitamino C, ežiuolės preparatų, žuvų taukų. Iš esmės herpetinė infekcija rodo, kad organizmas yra silpnas, kažkas yra negerai, nes sveikas žmogus neturi sirgti.
– Užsiminėte apie dantų pastą, yra ir daugiau tų vadinamųjų liaudiškų priemonių, pavyzdžiui, česnakas. Kaip vertinate tokį gydymosi būdą ir ar galima sau pakenkti?
– Būna visaip: ir dar labiau suerzina, ir sutvarko. Galima tas priemones naudoti, tik, kai šiandien yra tiek daug galimybių vaistinėje įsigyti reikiamų preparatų, kam bandyti visokias nesąmones.
