Anot odos ligų gydytojos, seborėjinis dermatitas yra lėtinė, uždegiminė odos liga, atsirandanti įvairiuose gyvenimo tarpsniuose – kūdikystėje, paauglystėje ar subrendus. Ji priduria, kad liga dažnai yra linkusi pasikartoti.
„Manoma, kad šia liga serga 3–5 proc. populiacijos, tačiau šie skaičiai gali būti gerokai didesni. Ne visi žmonės susidūrę su seborėjiniu dermatitu kreipiasi į gydytojus, o itin dažnai, bet retai sėkmingai, bando jį gydyti savarankiškai ir be specialistų pagalbos“, – sako R.A.Vankevičiūtė.
Susirgti gali ir visiškai sveiki žmonės
Tikslios priežastys, sukeliančios seborėjinį dermatitą iki šiol nėra žinomos, tačiau liga yra susijusi su odos riebalinėmis liaukomis ir jų aktyvumu: išskiriamu sebumo kiekiu bei odos mikrobiomo pokyčiais.
„Sergantys seborėjiniu dermatitu susiduria su natūraliai odos paviršiuje esančio nepatogeninio odos grybelio Malassezia (Pityrosporum ovale) populiacijos padidėjimu. Ir nors šia liga dažniausiai suserga sveiki žmonės, yra nustatyta, kad sunkios ligos formos, kurias gydyti sunkiau, gali būti susijusios su nusilpusiu imunitetu arba imunodeficitu“, – teigia dermatologė.
Seborėjinis dermatitas dažniau užklumpa žmones sergančius neurologinėmis ir psichologinėmis ligomis, pavyzdžiui, Parkinsono liga bei depresija, kuomet yra vartojami tam tikri vaistai.
Daro neigiamą įtaką gyvenimo kokybei
Seborėjiniam dermatitui yra būdingas sezoniškumas – įprastai jis paūmėja rudenį ir žiemą. Ši letinė liga dažniausiai atsiranda skalpo odoje ir pasireiškia pleiskanojimu, tačiau susirgimui yra būdingi skirtingi sunkumo laipsniai.
„Esant lengvai ligos formai, ant skalpo odos atsiranda smulkesnės arba stambesnės gelsvos pleiskanos. Jai paūmėjus, ima rausti bei dar intensyviau pleiskanoti ir kitos kūno sritys, kuriose gausu riebalinių liaukų – centrinė veido dalis ir vertikalios nosies – lūpų linijos, t.y. nazolabialinės raukšlės, ausies landa ar sritys už ausų, krūtinė. Vyrams simptomai dažnai pasireiškia antakių ir barzdos srityse. Tokiu atveju pradeda varginti niežėjimas, sudirgimas, oda tampa jautri aplinkos veiksniams, žmogų apima diskomforto jausmas, nebetinka įprastai naudojamos odos priežiūros priemonės“, – sako R.A.Vankevičiūtė.
Pleiskanos neturėtų tapti nuosprendžiu apie žmogaus higieną
Kartojantis seborėjiniam dermatitui yra patiriamas stresas, galintis turėti įtakos ir gyvenimo kokybei, todėl anot gydytojos, apie šią ligą kalbėti reikėtų vis garsiau.
„Tai kelia nepatogumus lankantis kirpykloje, renkantis odos bei plaukų priežiūros priemones ar net drabužius. Dėl to seborėjiniu dermatitu ar kitomis odos ligomis sergantys žmonės galimai sunkiau adaptuojasi visuomenėje – gausus pleiskanojimas neretai yra siejamas su prasta asmens higiena, apie jį vengiama kalbėti viešojoje erdvėje. Turime laužyti su tuo susijusius mitus, nes itin dažnai, nuo žmonių ši būklė nepriklauso“, – pažymi dermatologė.
Rekomenduoja specialias dermatologines priemones
„Jei yra polinkis kartotis seborėjinio dermatito epizodams, būtina pasirinkti tinkamas odos bei plaukų priežiūros priemones, kurios atitolintų seborėjinio dermatito paūmėjimus ir leistų ilgiau tęstis remisijai – ramiam periodui, kai liga yra pasitraukusi“, – sako R.A.Vankevičiūtė.
Dermatologė pasakoja, kad sergant seborėjiniu dermatitu, reikėtų rinktis specializuotus dermatologinius prausiklius, kremus bei šampūnus, kurių pakuotės yra žymimos DS raidėmis. Tokia dermatologinė kosmetika yra praturtinta veikliosiomis medžiagomis, pasižyminčiomis odą raminančiu, priešuždegiminiu, priešgrybeliniu ir pleiskanojimą mažinančiu poveikiu. Priemonės padeda atkurti pažeistą apsauginį odos barjerą ir saugo odą nuo išorinių veiksnių poveikio.
Būtina pašalinti pleiskanas
Gydytoja priduria, kad sergant skalpo odos seborėjiniu dermatitu ir pasirinkus netinkamus šampūnus, suintensyvėja pleiskanojimas, niežėjimas ir paraudimas, skalpo oda sudirgsta, o žmonės bijo dažniau trinkti plaukus, norėdami išvengti diskomforto.
„Susidūrus su seborėjiniu dermatitu, būtina naudoti specialų šampūną, nes nepašalinus susiformavusių pleiskanų, liga dažnai dar labiau paūmėja. Pasirinkus tinkamas galvos priežiūros priemones, pirmąsias savaites trinkti skalpo odą reiktų dažniau nei įprastai, kad pasišalintų pleiskanos ir pradingtų odos sudirgimas. Svarbu paminėti, kad išsitrinkus skalpą, šampūną ant jo odos reikėtų palikti kelioms minutėms ir tik tada odą ir plaukus gerai nuskalauti vandeniu – tokiu būdu veikliosios medžiagos turės geriausią efektą“, – tvirtina R.A.Vankevičiūtė.
Ji pažymi, kad vyrai turėtų nepamiršti tinkamai prižiūrėti barzdos ir po ja esančios veido odos: „Pasireiškus barzdos ar ūsų srities seborėjiniam dermatitui, 2-3 kartus per savaitę reikėtų plauti barzdą su specialiais šampūnais, o po ja esančią odą drėkinti tam skirtais kremais ar serumais.“
Nedvejokite prašyti specialistų pagalbos
Dermatologės teigimu, seborėjinio dermatito ūmumą ir dažnumą prognozuoti yra sudėtinga, tačiau nepaisant to, susidūrus su sunkesne ligos forma svarbiausia yra kreiptis į specialistus.
„Kai kuriems žmonėms ši liga gali pasireikšti vieną kartą ir niekada nebesugrįžti, kitiems – kartojasi sezoniškai ar net nepriklausomai nuo metų laiko. Bet kokiu atveju, kai seborėjinis dermatitas yra sunkus, galima pastebėti žymų pleiskanojimą ir paraudimą, o niežėjimas nenuslūgsta, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris paskirs vaistus, padėsiančius nuslopinti simptomus ir patars, kaip pasirinkti tinkamas odos priežiūros priemones“, – teigia gydytoja.
Daugiau apie seborėjinį dermatitą ir odos priežiūrą sužinokite: www.bioderma.lt
