Kaip teigia dermatologijos rezidentė Vytenė Kurtinaitytė, oda į koronavirusą gali sureaguoti audringai, todėl reikia žinoti, ką, ištikus vieniems ar kitiems simptomams, turėtume daryti, į kokį specialistą kreiptis.
Su gydytoja kalbamės ne tik apie tai, kaip prižiūrėti odą pandemijos metu, kokie bėrimai būdingi virusui, bet ir apie itin retą šalutinį vakcinos nuo COVID-19 poveikį.
„Noriu pabrėžti, kad šiandien aptariami šalutiniai poveikiai jokiu būdu neturėtų tapti priežastimi atsisakyti skiepų“, – tvirtai teigia dermatologijos rezidentė ir paaiškina, kuo šis šalutinis poveikis pasireiškia žmonėms, kuriems leidžiamos hialurono injekcijos.
– Užsiminėte, jog hialurono ir kitos injekcijos gali sąveikauti su skiepais. Ką turėtume žinoti?
– Jau fiksuoti pirmieji šalutiniai COVID-19 vakcinos poveikiai, pasireiškiantys žmonėms po grožio, ypač po hialurono rūgšties injekcijų tiek veido, tiek lūpų srityse.
Po skiepo praėjus šiek tiek laiko, pasireiškė tinimas tose vietose, kur buvo leista hialurono rūgštis. Būtent toks šalutinis vakcinos poveikis yra itin retas, tačiau turint omeny, jog pasaulyje milijonai žmonių tobulina savo odą injekcijomis dermatologo kėdėje, matau poreikį apie tai įspėti, nuraminti ir patarti, ką reikėtų daryti, jei tai nutiktų būtent jums.
Kol kas fiksuoti atvejai aprašyti tik po Moderna kompanijos vakcinos, tačiau tokie šalutiniai reiškiniai gali pasirodyti ir po BioNTech ar bet kurios kitos COVID-19 vakcinos.
Beje, reikėtų turėti omenyje, kad ir bet kuri kita vakcina (nuo gripo, erkinio encefalito, žmogaus papilomos viruso, t. t.) taip pat gali sukelti būtent tokį itin retą šalutinį poveikį. Tačiau dabar, kai staiga pasiskiepyti turi bent 70 proc. pasaulio populiacijos, šalutinių ir trumpalaikių poveikių skaičius santykinai, žinoma, išaugs.
– Kokie turėtų būtų pirmieji žingsniai pajutus tinimą?
– Pats tinimas yra labai individualus: gali būti vos pastebimas, tačiau gali būti ir stiprus, trikdantis kasdienę veiklą. Jam atsiradus patartina informuoti gydytoją, atlikusį grožio procedūrą, ir išgerti antihistamininių vaistų.
Nesant atsako, reikalinga pasitarti su gydytoju dėl hialuronidazės suleidimo (medžiaga, „ištirpinanti“ suleistą hialurono rūgštį) arba geriamų steroidinių vaistų. Anot atliktų tyrimų, pastarieji neturėtų sutrikdyti antikūnų formavimosi.
– Ar įmanoma sumažinti tikimybę tokiam šalutiniam poveikiui po COVID-19 vakcinos?
– Įdomu tai, kad yra užregistruota atvejų, kuomet žmonėms, po vakcinos praėjus porai dienų, tinimas prasidėjo vietose, kuriose hialurono rūgšties buvo suleista netgi prieš pusę metų. Tai – fenomenaliai reta.
Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad tarp šių dviejų procedūrų turi būti bent mėnesio pertrauka: jei ką tik pasigražinote veidą – palaukite mėnesį iki vakcinos, ir atvirkščiai. O galbūt išvis savęs paklauskite, ar pandemijos įkarštyje svarbiau grožio procedūros, ar savo ir aplinkinių sveikata?
Taip pat svarbu žinoti, jog hialurono rūgštį leidžiant į gilesnius sluoksnius, rizika patirti šalutinį poveikį yra mažesnė, ir atvirkščiai – kuo labiau paviršiuje leidžiama, tuo rizika didesnė.
Pagrindinė žinutė, kurią noriu dar kartą pabrėžti, – nereikia išsigąsti vakcinos šalutinio poveikio rizikos, kadangi jis išties labai retas ir nepavojingas. Tai neturėtų tapti priežastimi nesiskiepyti!
– Tačiau tai ne vienas svarbus dalykas, ką turėtume žinoti apie COVID-19 ir viruso poveikį odai. Užsimenate apie bėrimus, kurie gali būti netgi pirmieji ligos simptomai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
– Tyrimų duomenimis, įvairūs odos bėrimai COVID-19 atveju pasireiškia net 20–29 proc. susirgusiųjų. Yra atvejų, kada odos bėrimas buvo vienintelis ligos simptomas!
Įdomu ir tai, kad bėrimas gali prasidėti ir likus trims dienoms iki kitų koronaviruso simptomų ir trukti net porą savaičių po jų pradžios. Jie būna įvairūs, gali sukelti niežulį ar skausmą. Dažniausiai pasitaikantis – makulopapulinis, tačiau dažnas ir vezikulinis (primena vėjaraupius), urtikarinis (dilgėlinės) ar „netikro nušalimo“ (ang. chilblain) bėrimas. Pastarasis, kaip ir eriteminis „Kawasaki-like“ bėrimas, dažniau pasireiškia vaikams ir jauniems suaugusiems.
Dažniausiai vyresniems žmonėms dėl paviršinių smulkių arterijų spazmo gali pasireikšti livedo bėrimas (tarsi rausvas tinklas odoje). O dėl smuklių kraujagyslių mikrotrombozių, atsirandančių ligos metu, galimos išemijos ir netgi nekrozės atvejai. Jos dažniausiai simbolizuoja sunkesnę ligos eigą. Išemija odos spalvos pokyčiais, jautrumo sumažėjimu ar raumenų silpnumu dažniausiai pasireiškia apatinėse galūnėse, rečiau – viršutinėse, dar rečiau – kitose kūno vietose.
Savo praktikoje jau turėjau porą itin nedaug mokslinėje literatūroje aprašytų atvejų, kuomet bėrimas prasideda praėjus mėnesiui ar dviem po visiško pasveikimo nuo COVID-19.
– O kaip reikėtų gydyti bėrimą, atsiradusį būtent nuo koronaviruso?
– Dažniausiai bėrimas nereikalauja atskiro gydymo ir praeina savaime pasveikus nuo viruso. Esant stipriam niežuliui, trikdančiam miegą, galima pagelbėti steroidų tepalais ar antihistamininiais preparatais. Pastebėjus išemijos požymių, būtinas gydymas antikoaguliantais, kartais trombų pašalinimui reikalingos ir intervencijos.
– Dar vienas svarbus dalykas – plauname rankas be perstojo, nuolat jas dezinfekuojame. Kaip tinkamai jomis pasirūpinti, kad oda nesausėtų ir netrūkinėtų?
– Manau, daugelis iš mūsų pakliuvo į užburtą ratą – kuo daugiau plauname ir dezinfekuojame rankas, tuo jos sausesnės ir tuo labiau pažeidžiamas odos barjeras. O kuo labiau pažeidžiamas odos barjeras, tuo imlesni virusui tampame.
Prireikus rankas plauti, tą daryti reikėtų muilu, turinčiu mūsų odai kuo artimesnį pH (odos pH 4,5–6,5). Taip pat būtų nuostabu, jeigu muilas savyje neturėtų kvapiklių (ang. perfume ar fragrance). Vanduo turėtų būti drungnas, o plauti rankas patartina kruopščiai bent 30 sekundžių, nepamirštant tarpupirščių, srities po nagais. Nuplovę ir nusausinę rankas jas patepkite drėkinamuoju bei maitinamuoju kremu taip pat be kvapiklių. Taip jūs išlaikysite sveikesnį odos barjerą.
O jeigu rankas dezinfekuojate, drėkinamąjį kremą galima tepti praėjus kelioms minutėms po dezinfekcijos. Jei stiprus odos sausumas išlieka, kreipkitės į gydytoją dermatologą, galbūt jums reikalinga papildoma pagalba sutrikusiam odos barjerui atitaisyti.
