Apie tai rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lytiškai plintančių ligų daugėja baigiantis atostogų sezonui
Remiantis statistikos duomenimis, aktyvų lytinį gyvenimą šalies jaunuoliai pradeda sulaukę vidutiniškai 13–15 metų, o būdami 19–20 metų jau būna pakeitę vidutiniškai 4 partnerius. Blogiausia, kad beveik trečdalis lytiškai aktyvių jaunuolių nenaudoja apsaugos priemonių. Pasak A.Šumilos, tai lemia ir jaunėjantį sergančiųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis amžių.
Paklaustas, ar pastebi tam tikrų tendencijų, susijusių su lytiškai plintančiomis infekcijomis ir fiksuojamais jų atvejais, gydytojas tik nusišypso.
„O jūs pasidomėkite, kuriuo metų laiku fiksuojamas didžiausias gimstamumas, atimkite devynis mėnesius, ir štai jums atsakymas. Iš tiesų daugiausia lytiškai plintančių infekcijų atvejų registruojama šiltuoju metų laiku, baigiantis atostogų sezonui. Tam įtakos turi ne tik tai, kad pavasarį ir vasarą žmonės natūraliai tampa lytiškai aktyvesni, bet ir tai, jog lytiniu būdu plintančių ligų inkubacinis periodas gali trukti net iki kelių mėnesių. Dėl to pasitaiko atvejų, kai liga apie save praneša tik po kurio laiko“, – sako A.Šumila.
Delsia kreiptis į specialistus
„Žmonės gali būti labai kantrūs“, – sako gydytojas ir priduria, kad savo praktikoje vis dar sutinka pacientų, kurie net ir jausdami aiškiai išreikštus simptomus delsia kreiptis į specialistus.
„Nors visuomenė tampa vis laisvesnė, kalbėti apie savo lytinį gyvenimą su gydytoju vis dar tabu. Vis dėlto reikia suprasti, kad gėda ne kreiptis į specialistus, bet nesirūpinti savo sveikata. Juolab kad negydomos lytinės infekcijos gali baigtis itin skaudžiais padariniais, tokiais kaip nevaisingumas. Atviras pokalbis su gydytoju ir laiku skiriami diagnostiniai tyrimai, atitinkamas gydymas gali padėti išvengti daugelio sveikatos problemų, o kalbant apie lytiškai plintančias infekcijas – išvengti jų ir partneriui“, – sako A.Šumila.
Iš tiesų daugiausia lytiškai plintančių infekcijų atvejų registruojama šiltuoju metų laiku, baigiantis atostogų sezonui.
Pasak A.Šumilos, daugelis lytiškai plintančių infekcijų šiandien nustatomos nesudėtingų tyrimų metu. Kai kurios jų, pavyzdžiui, sifilis, hepatito virusų sukeltos infekcijos ar ŽIV, diagnozuojamos ištyrus žmogaus kraują, kitos, tokios kaip chlamidiozė ar gonorėja, – paėmus tyrimui tepinėlį ar atlikus šlapimo tyrimą.
Gydytojo teigimu, kiekvienas lytiškai aktyvus žmogus, nepriklausomai nuo to, ar turi pastovų lytinį partnerį, ar ne, turėtų bent kartą atlikti tyrimą dėl lytiškai plintančių infekcijų, dar geriau – periodiškai atlikti profilaktinius patikrinimus. Tai, pasak specialisto, itin aktualu moterims, kurios dėl natūralios fiziologijos paprastai ilgiau arba visai nejaučia klastingų ligų požymių.
Vis dar nestinga mitų
Lytinę sveikatą ir su ja susijusias ligas, anot A.Šumilos, vis dar gaubia įvairūs mitai.
„Nors apie tai žmonės ir jaunimas žino vis daugiau, netrūksta ir klaidinančios informacijos, kuria vis dar tiki nemaža dalis žmonių. Vienas populiariausių mitų, kad lytiškai plintančios infekcijos neperduodamos oraliniu būdu, todėl toks lytinis aktas saugesnis. Tačiau iš tiesų kai kuriomis lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečiama ne tik per lytinių organų, bet ir burnos gleivinę, pavyzdžiui, gonorėja, kuri gali pasireikšti ir tokiu, atrodytų, nekaltu požymiu kaip gerklės skausmas“, – pasakoja gydytojas.
Pasak jo, dar vienas populiarus įsitikinimas, kad nuo lytiškai plintančių infekcijų galima apsisaugoti nutraukiant lytinį aktą. A.Šumilos teigimu, nuo lytiškai plintančių infekcijų kol kas efektyviausiai apsaugo prezervatyvai, o jų riziką taip pat padeda sumažinti nuolatinio lytinio partnerio turėjimas. Žinoma, norint būti tikriems dėl savo lytinės sveikatos, visada geriausia reguliariai tikrintis ir atlikti diagnostinius tyrimus.
