Jei žmogus turi priklausomybę nuo sekso, jo poreikiams nėra ribų: jis dažnai mąsto apie lytinę sueitį, fantazuoja apie santykius su nepažįstamais asmenimis, ieško partnerių, mėgaujasi pornografiniais filmais, masturbuojasi, tačiau vis tiek nejaučia galutinio pasitenkinimo.
„Nuo pat ankstyvos paauglystės aš buvau priklausoma nuo maisto: jei man būdavo linksma, pasilepindavau sočia vakariene, jei liūdna, galėdavau iššluoti šaldytuvą. Kiekvieną savo neigiamą emociją stengdavausi suvalgyti – rodos, tuomet apimdavo palaima; deja, kiek vėliau užplūsdavo dar didesnis liūdesys ir pasišlykštėjimas savimi. Kokios priežastys mane versdavo taip jaustis, nežinau, bet įtariu, kad taip reaguodavau į nuolatinius tėvų kivirčus, tėvo piktnaudžiavimą alkoholiu.
Bėgant metams su maisto priklausomybe susitvarkiau – domėjausi sveika mityba, sėkmingai mečiau svorį. Tačiau įtariu, kad ši priklausomybė paprasčiausiai pakeitė pavidalą, – dabar esu priklausoma nuo sekso. Jeigu jaučiuosi prastai, tiesiog rankos dreba, kaip noriu išlieti susikaupusią seksualinę energiją. Jei tuo metu neturiu partnerio, žiūriu pornografinį filmą, masturbuojuosi. Pastebėjau, kad vis dažniau ryžtuosi vienos nakties nuotykiams, ypač jei matau, kad naują pažįstamą ne itin dominu, – tada pasitelkiu visą savo žavesį ir neriuosi iš kailio, kad tik pavyktų vakarą užbaigti aistringa naktimi. Žiūrėdama į kitą vyrą aš nesąmoningai mąstau, ar norėčiau su juo permiegoti, koks jis būtų lovoje, netgi susijaudinu ir sudrėkstu. Dažnai fantazuoju apie išprievartavimą, svajoju apie seksą su savo viršininku, draugės vyru, o lifte sutikusi žavų kaimyną net imu virpėti iš susijaudinimo. Negaliu paaiškinti, kas man darosi, nes nesu pasileidusi moteris, turiu aukštąjį išsilavinimą, puikų darbą ir kol kas dar gerą reputaciją“ - pasakoja Odeta.
Ką mano specialistai?
Andrius Kaluginas, psichoterapeutas, seksologas:
„Tokių istorijų kaip ši aš girdžiu bent dešimt per dieną. Tai tipiškas menkavertiškumo komplekso hiperkompensavimo procesas. Šį kompleksą žmonės atsineša iš ankstyvos vaikystės, jį dar labiau padidina aplinka, tėvai, draugai. Žmogus, turintis bet kokią priklausomybę, stengiasi jos padedamas atsiriboti nuo pasaulio, užsisklęsti. Herojė, iš pradžių priklausiusi nuo maisto, vėliau savo menkavertiškumo kompleksą ėmė kompensuoti kitomis priemonėmis – seksualinėmis fantazijomis. Problema niekur nedingo, ji tiesiog įgijo kitokį pavidalą.
Sekso, ypač orgazmo, metu į smegenis išsiskiria daug endorfinų, vadinamųjų laimės hormonų. Žmonės „kaifuoja“ ir gali tapti nuo šio pojūčio priklausomi.
Priklausomybė nuo sekso, arba seksualinis hiperaktyvumas, yra klinikinis sutrikimas – tai nimfomanija (moterų atveju) arba satyriazė (vyrų atveju). Trumpai tariant, tai nervų sistemos, arba hormonų apykaitos, sutrikimas. Šis procesas visiškai nevaldomas. Aš jį vadinu seksualinio giganto kompleksu: žmogus savo nevisavertiškumą mėgina kompensuoti seksualinėmis pergalėmis ir jam visiškai nesvarbu, kada ir su kuo permiegoti. Visuomenės nuomone, yra ryšys tarp savivertės ir lytinių partnerių skaičiaus – dažnai manoma, kad kuo daugiau hiperseksualus vyras turės lytinių partnerių, tuo jis jausis vertesnis ir vyriškesnis. Nuo to paties sutrikimo kenčia ir žmonės, kurie maniakiškai perka brangius automobilius, garsių dizainerių drabužius, brangakmenius vien tam, kad juos pademonstruotų kitiems ir jais pasipuikuotų. Už viso to slypi nesąmoningas menkavertiškumas: savo pasiekimais ir finansine padėtimi besigirintis vyras, aplinkiniams atrodantis kaip sėkmės numylėtinis, dažniausiai širdyje būna nelaimingas žmogus, o vakarėlių liūtė, su visais vyrais flirtuojanti ir į seksualinius nuotykius linkusi mergina, ilgus metus būna vieniša arba bėgioja nuo vienų santykių prie kitų. Sekso, ypač orgazmo, metu į smegenis išsiskiria daug endorfinų, vadinamųjų laimės hormonų. Žmonės „kaifuoja“ ir gali tapti nuo šio pojūčio priklausomi lygiai taip pat, kaip alkoholikai ir narkomanai pasidaro priklausomi nuo apsvaigimo. Norisi vėl ir vėl jausti tą euforiją. Panašią priklausomybę turi adrenalino fanatikai – aistruoliai, beprotišku greičiu lakstantys automobilių trasose, arba mėgėjai nevengdami pavojų kopti į kalnus.
Labai sunku pasakyti, kodėl žmonės kenčia nuo panašių sutrikimų. Kai kuriais atvejais tai gali būti užkoduota genuose, tačiau retai. Kur kas dažniau jie ima kamuoti dėl artimos aplinkos ir tėvų auklėjimo sistemos. Tėvams būtina saugoti vaiką nuo psichoseksualinių traumų. Jokiu būdu negalima jo barti ar mušti per rankas, pamačius, kad jis tyrinėja savo kūną. Įrodyta, kad vaikų masturbacija nieko bendro su seksualumu neturi, – tai pažintinis procesas ir tėvai neturėtų jo drausti. Taikydami bausmes, tėvai į pasąmonę įspraudžia pranešimą, kad seksas – neigiamas reiškinys. Vaikas, norėdamas patikrinti, ima aktyviai juo domėtis, tačiau, ne kartą gavęs per nagus, pradeda tai slėpti. Lytinis švietimas šeimoje yra labai svarbus ir tiesiogiai veikia psichologinę ir seksualinę žmogaus raidą.
Dažniausi sutrikimų atvejai yra suformuoti pirmosios socializacijos – vaikams, vyresniems nei septynerių metų. Tuomet jie pradeda lankyti mokyklą ir aktyviai dalyvauti kiemo gyvenime, taigi lengvai randa būdų savo nevisavertiškumui kompensuoti. Berniukai, matydami, kad bendraamžių yra vertinami ir gerbiami tuomet, kai elgiasi kietai, šiurkščiai, seksualiai, ima fantazuoti, o vėliau savo fantazijas ir materializuoti. Lygiai tie patys standartai taikomi ir mergaitėms. Aplinkiniai, mėtydami įvairius komentarus („tu negraži, stora, niekada nesusirasi vaikino“), gali paskatinti atsirasti begalę kompleksų, kurių pasekmės itin skaudžios, ypač seksualinės brandos pradžioje (12–13 metų). Bręsdama mergaitė iš pykčio ir norėdama visiems įrodyti, kad nėra tokia prasta, kaip apie ją šnekama, pradeda geisti seksualinių nuotykių, ieškoti partnerių, juos keisti. Paauglystėje patyrusi patyčių, mergina dažnai ima bendrauti su gerokai vyresniais vyrais, kurie atrodo daug rimtesni už bendraamžius, „niekada neįskaudins ir neprasivardžiuos“. Tai – žmogaus formavimosi procesas, kuris lemia tolesnį seksualinį gyvenimą, psichologinę būseną.
Yra atvejų, kai šie sutrikimai žmogui gyventi netrukdo, atvirkščiai, galimos teigiamos pasekmės (pavyzdžiui, pasitelkus seksą galima suvilioti seną milijonierių arba padaryti karjerą). Tačiau jei šie sutrikimai trukdo gyventi (nesiseka sukurti šeimos, vyras išleidžia daug pinigų meilužėms ir pan.), reikėtų kreiptis į specialistą.“
Požymiai, verčiantys sunerimti:
- Turite partnerį, tačiau nepuoselėjate ištikimybės, nuolat ieškote seksualinių nuotykių.
- Be perstojo žiūrite pornografiją.
- Po lytinės sueities jaučiate nusivylimą, gėdą, liūdesį.
- Jei kas nors nepasiseka, nuliūdina ar jaučiatės prastai, seksas jums padeda sumažinti susidariusią įtampą.
- Nepavyksta išlaikyti ilgalaikių santykių, sukurti šeimos, nuolat keičiate partnerius.
- Mąstote apie tai, kad reiktų pakeisti savo seksualinį elgesį, tačiau nepajėgiate to padaryti.
- Desperatiškai mėginate suvilioti asmenis, kurie jumis nesidomi.
- Kalbatės apie seksą su nepažįstamaisiais internetu.
