Socialiniame tinkle „Facebook“ Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovas Jonas Dumša pasidalijo savo rankos nuotraukomis – kaip atrodo pirštas, paveiktas dezinfekcinio skysčio, kuriuo vyras pasinaudojo prekybos centre.
Vyras įspėjo atsargiai naudoti tuos, kurie yra viešose vietose, taip pat atidžiau vertinti perkamus, ir ypač atsargiai naudoti dezinfekcinį skystį, jei kankina tam tikros odos problemos.
„Namuose turiu dezinfekcinį skystį, jo sudėtis gera – yra ir minkštiklių. Įprastai rankas plaunu su muilu, bet, kai to negaliu padaryti, pasinaudoju turimu dezinfekciniu skysčiu.
Mano rankų oda sausoka, kartais atsiranda žaizdelių, bet pakvarcuoju, patepu kokiu tepaliuku, ir viskas praeina. Ir nė karto naudojant savo turimą dezinfekcinį skystį nieko nebuvo nutikę.
O kai keletą kartų pasinaudojau prekybos centre esančiu dezinfekciniu skysčiu, išbėrė pirštą, kurio oda šiek tiek buvo pažeista.
Susisiekiau pasikonsultuoti su gydytoju, pasak jo, ši odos reakcija – ir dezinfekcinio skysčio padarinys, ir dar pasigavau bakteriją, tai išėjo labai baisus vaizdas, –15min GYVENIMUI pasakojo pašnekovas.
– Pasidalijau šia žinia ir feisbuke, kad žmonės irgi atkreiptų dėmesį naudodami dezinfekcinius skysčius, nes tie, kurie dabar padėti viešose vietose, prekybos centruose, neaišku, kokios kokybės yra, galbūt ten supiltas dezinfekcinis skystis, skirtas paviršiams.
Ir, kad būtų atsargesni patys pirkdami tuos skysčius, nes dabar yra deficitas, daug kas perka, ką gali gauti, bet reikia žiūrėti, kam jis skirtas. Suprantu, kad agresyvumas (medžiagų – aut.) naikina viską, bet reikia būti atsargiems, ypač, jei turite odos problemų.“
Susisiekiau pasikonsultuoti su gydytoju, pasak jo, ši odos reakcija – ir dezinfekcinio skysčio padarinys, ir dar pasigavau bakteriją, tai išėjo labai baisus vaizdas.
Vyras sakė, kad pirštą labai niežti. „Net iki priepuolio. Porą dienų, kol dar galėjau kentėti, bandžiau naudoti liaudiškas priemones – alijošių, bet nepadėjo. Ketvirtadienį jau kreipiausi į gydytoją nuotoliniu būdu, išrašė tepalą, įsigijau, dabar bandysiu gydyti juo, žiūrėsim, kaip čia bus“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, kodėl vykdamas į prekybos centrus nedėvi pirštinių – tuomet nereikėtų ir dezinfekcinių priemonių, J.Dumša sakė susiduriantis su bėda, kad apsauginės guminės pirštinės jam greit suplyšta. „Važinėju vežimėliu, kai lieti lankus, vyksta sukibimas, ir pirštinės plyšta“, – sakė pašnekovas.
Turintiems odos problemų – tik ekstremaliu atveju
Pažiūrėjusi į šias J.Dumšos nuotraukas gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė sakė, kad veikiausiai vyras turi egzemą, ir kad ne kiekvienam gresia tokie padariniai. Tačiau ji pabrėžė, kad žmonės, turintys tam tikrų odos problemų, dezinfekcinius skysčius turėtų naudoti tik išimtiniais atvejais.
„Tiems žmonėms, kurių rankų oda labai jautri, kurie turi polinkį į egzemas arba reaguoja į alergenus, reikia būti ypač atsargiems, nes karantiną apkartins jų paūmėjusi egzema, dėl kurios dabar negali kreiptis ir į gydytoją.
Taigi tokiems žmonėms dezinfekcinį skystį reikėtų naudoti tik tais labai ekstremaliais atvejais, kai po kontakto negali nusiplauti rankų. Nes kitais atvejais jis graužia, ėda odą ir tik pablogins situaciją, taigi galiausiai ne išgelbės, o kaip tik sukels daugiau problemų“, – sakė gydytoja dermatovenerologė.
Jos teigimu, jei rankų oda labai jautri, geriau naudoti vienkartines celofanines pirštines, tada nereikės rankų dezinfekuoti, pirštines atsargiai nusimausite ir išmesite. Jei neturite celofaninių, gydytoja patarė viešoje vietoje dėvėti bent jau medžiagines, kurias, kas kartą panaudojus, grįžus namo reikėtų išskalbti.
Rankų odą būtina drėkinti, kitaip – gresia egzema
Prof. dr. M.Bylaitė-Bučinskienė pabrėžė ir tai, kad rinkdamiesi dezinfekcinį skystį turėtume būti atidesni jo kokybei ir rinktis naudoti tą, kurio sudėtyje yra drėkinamųjų medžiagų.
„Nedarykite to aklai, jei yra nežinomi gamintojai ar, kaip dabar daug tokių variantų matome, – spiritas praskiestas vandeniu. Gal tada vis dėlto geriau rinktis drėkinamąjį muilą, pirštines ir apsauginį kremą, kad būtų atstatytas odos barjeras“, – sakė gydytoja dermatovenerologė.
Jos teigimu, jei rankų oda jau yra išsausėjusi, reikėtų naudoti ne dezinfekcinį skystį, o drėkinamąjį rankų kremą.
„Realiai daug kartų plaunant rankas ir jų nedrėkinant, mums visiems gresia rankų egzema. Vanduo yra labai silpnas dirgiklis, muilas, kaip šarmas, stipresnis, tačiau, jei rankų oda yra labai išsausėjusi, ypač tokia būna vyrų, nes moterys dar pasitepa kremais, ir ant tokios odos dar užpilame dezinfekanto – tai čia tas pats, kaip ant žaizdos pilti druską. Čia paskutinis lašas prasidėti rankų egzemai.
Taigi, kai rankų oda išsausėja, reikia ne dezinfektanto, o būtinai – drėkinamojo rankų kremo“, – sakė gydytoja dermatovenerologė ir pridūrė, kad reguliarus rankų drėkinimas ir kremo naudojimas gali padėti apsisaugoti nuo virusų ne mažiau nei tinkamas rankų plovimas muilu ar jų dezinfekavimas.
Realiai daug kartų plaunant rankas ir jų nedrėkinant, mums visiems gresia rankų egzema.
Kalbėdama apie veiksnius, kurie lemia odos sausumą, pašnekovė įvardijo ir nervinę įtampą, kurią dabar jaučia daugelis, taip pat sausą patalpų, kuriose dabar praleidžiame itin daug laiko, orą.
Be to, šiomis karantino savaitėmis, pasak gydytojos, daugiau laiko skiriame buičiai: daugiau tvarkomės, naudojame įvairius ploviklius, valikius, daugiau gaminame, plauname indus, paviršius ir pan. Visa tai taip pat lemia didesnį rankų odos sausumą. O pažeidus hidrolipidinį barjerą oda ne tik perdžiūsta, bet ima skilinėti, rausta, gali atsirasti žaizdelių. Tokiais atvejais virusai ir mikrobai gali lengviau patekti į mūsų organizmą.
Kad taip nenutiktų, prof. dr. M.Bylaitė-Bučinskienė rekomenduoja nepersistengti naudojant dezinfekcinį skystį ir tiems, kurių rankų oda dar laikosi puikiai, ir nepamiršti drėkinamųjų, maitinamųjų priemonių rankoms.
