Na taip – mergaitės nori mylėt... Bet ne visoms pavyksta. Nors, jei nuoširdžiai savęs paklaustų, suprastų, kad ne pačios tos begalinės meilės trokšta, o prijaukinto vyriškio šalia, nuolat laikančio ją už rankos ir užstojančio nuo realaus gyvenimo baubų.
Aplink daug panašių – liguistai trokštančių meilės ir norinčių PAGALIAU kažką susirasti, o tas kažkas jau tikrai pavers nykų gyvenimėlį stebukline pasaka, tokia, kad draugės bei nedraugės iš pavydo išsižios ir dar ilgai nesusičiaups. Taigi, meilės prašoma mintyse, maldose, meditacijose ir net sapnuose – su tuo troškimu keliamasi ir gulamasi, o gatvėse, parduotuvėse ir baruose viltingai nužvelginėjami visi bent kiek simpatingiau atrodantys brunetai ir blondinai (iš bėdos ir plikiai bei žilo smilkinio sulaukę), bet štai nėra tos meilės, nors tu ką.
Taip pat skaitykite: 1920-ųjų intymaus gyvenimo perliukai
Nes santykių specialistai pasakytų, jog meilė – tai dviejų, linkusių duoti, žmonių sąjunga, o ne tų, kurie tik prašo, prašo ir prašo... Ir „duoti“ dar nereiškia vakarienės ar ilgų pokalbių apie savo nepaprastą asmenybę. Duoti netgi ne sekso, o energijos. Skamba mistiškai? Visai ne.
Būtent moteris santykiuose yra pagrindinis generatorius – ji pripildo vyrą gyvybine energija. Tad norint kažką duoti, reikia turėti – taip yra ir su meile. Galima mylėti pasaulį, save, vaikus, Dievą, savo automobilį, sportą ar gerą maistą – viską kartu ar atskirai.
Jei moteris panaši į blyškią amebą, neturi pomėgių, energijos ir apskritai galvoja, kad gyvenimas sumautas, pasaulis negailestingas, o ji – negraži ir neįdomi, tai ką ji gali duoti? Nieko – tik siurbti energiją iš vargšo vyriškio, kuris išsekęs po kelių mėnesių ar pusmečio tiesiog pabėga. Instinktyviai. Taip, kaip instinktyviai atitrauktų ranką nuo ugnies – kad nenudegtų.
Taigi, kaip išlipti iš tos vienatvės duobės ir subręsti ilgalaikiams santykiams?
1. Pripažinti, kad chroniška jūsų vienatvė – bjauri liga
Tai lygiai tas pats, kaip mokytis sveikai maitintis iš draugės, kuri valgo absoliučiai viską, bet nestorėja. Pabandykit pasilaikyti jos metodo ir tuojau pro duris netilpsite.
Ir ji netgi gali tęsti ilgai, labai ilgai – kartais ir visą gyvenimą. Pozityvūs pavyzdžiai čia menkai padės: galite kiek norite stebėti darniai gyvenančių porų gyvenimą, bet tai neduos rezultatų. Tai lygiai tas pats, kaip mokytis sveikai maitintis iš draugės, kuri valgo absoliučiai viską, bet nestorėja. Pabandykit pasilaikyti jos metodo ir tuojau pro duris netilpsite. Jūs kitokia. Taip ir su tais ilgalaikiais santykiais – yra žmonių, kuriems viskas pavyksta lengvai, kitiems – pusiau pakenčiamai, o tretiems – viskas šuniui ant uodegos.
2. Panorėti išsigydyti
Ir patikėti, kad tai įmanoma. Jūsų ligos priežastys čia neturi jokios įtakos – svarbu, kad pasiryžtumėte kasdien ką nors gero nuveikti savo išgijimo labui. O vaistas labai keistas – vėlgi ta pati vienatvė. Reikia išmokti būti vienai ir tuo džiaugtis be jokių minčių apie vyrus, kurie pasirodys jūsų baltame ir juodame gyvenime, nudažydami jį vaivorykštės spalvomis. Reikia leisti sau būti vienai. Ir užduoti sau tiesų klausimą: „O kas, jei visą gyvenimą praleisiu viena?“ Ir išmokti liautis to bijoti.
Taip pat skaitykite: 7 vienišos trisdešimtmetės klaidos
3. Savigydos esmė – išmokti vienai jaustis laimingai
Ir pamilti save tokią, kokia esate – su visais fiziniais trūkumais ir (galbūt) bjauriu charakteriu. Iškart tai, aišku, nepavyks. Iš pradžių bent jau pradėkite jaustis ne tokia nelaiminga, kokia buvote, tarkime, prieš mėnesį. Paskui – vis labiau patenkinta gyvenimu. Dar vėliau – besidžiaugianti smulkmenomis. Nuoširdžiai.
4. Nukreipti dėmesį nuo savęs į aplinką
Liautis dejuoti. Tiesiog. Ryžtis kokiai nors avantiūrai – pakeisti gyvenamąją vietą, išvykti į prabangią kelionę, berniukiškai apsikirpti, pagyventi vienuolyne, tapti žaliavalge, už pusę atlyginimo nuspirkti Agent Provocateur apatinių ir taip toliau. Tik gal ne visko iš karto. Naujo gyvenimo plano reikėtų laikytis ne mažiau kaip pusmetį – po jo senoji egzistencija tikrai pasikeis.
5. Pradėti mėgautis viskuo, ką veikiate
Jei jūsų darbas, švelniai tariant, nuobodokas, o laisvalaikis pralekia prie kompiuterio, pradžiai užsirašykite į bet kokius kursus – ekstremalaus vairavimo, kalbų, zumbos, mezgimo ar šiaurietiško ėjimo. Staigūs posūkiai irgi gerai: savanorystė nebūtinai Afrikoje – galima padirbėti gerąja mergaite pas vienišą močiutę iš gretimos laiptinės. O paskui savęs paklausti: ką gero galiu duoti šiam pasauliui?
Taip pat skaitykite: Norite geresnio gyvenimo – atsikratykite 10 įpročių
6. Nieko nesitikėti mainais
Turbūt galvojate: gerai gerai, pabūsiu viena, pasikankinsiu, bet tada turbūt greitai surasiu JĮ. Arba: gerai, nuvažiuosiu aš į tą kelionę, gal ten JĮ ir sutiksiu? Žodžiu, dabar padarysiu „tą“, kad gaučiau „aną“. Neišdegs. Juk reikia išsigydyti savo ligos – vienatvės. Įsileisti į save gerumą, ramybę ir meilę, kad paskui galėtumėte ją atiduoti. Be jokių sąlygų ir išlygų.
