Danguolei 47-eri. Tamsiaplaukė, nedidelio ūgio ir labai pozityvi moteris šiandien jau perkopė antrą spindulinio gydymo etapą.
Danguolė džiaugiasi bent tuo, kad vėžys nespėjo išplisti, o gydymui įpusėjus ji jaučiasi neblogai, organizmas adaptavosi ir net valgyti jau norisi. Tačiau iki šiol moteris pyksta ant savęs, kad daug metų nesugebėjo rasti laiko apsilankyti pas gydytoją ir pasidaryti prevencinių tyrimų.
Užmiršau kelią pas gydytoją – užmigau ant laurų.
„Pirmą kartą tyrimą, kuris nustato ikivėžinius pakitimus, dariausi maždaug prieš septynerius metus. Tuomet gavau atsakymą, kad tyrimas geras. Nuo tada ir užmiršau kelią pas gydytoją – užmigau ant laurų. Prisimiegojau – jau penktą mėnesį gydytojams prieš akis šmėžuoju labai dažnai“, – kalba Danguolė.
Paklausta, kodėl nebesilankė pas ginekologą, moteris pažeria ne vieną priežastį: „Niekaip nerasdavau tam laiko. Užsisukau kasdienybėje, gyvenimo problemose, paskui reikėjo pagalbos vaikams, anūkus prižiūrėjau. Taip viskas ir tempėsi. O laisvą laiką norėdavau skirti poilsiui, malonumams, o ne gydytojų durų varstymui. Sveikatą vis palikdavau kitai dienai.“
Nebuvo laiko išgyventi
Sveikatos problemos Danguolę užklupo vasaros pabaigoje. Pastebėjusi neįprastus ir net gąsdinančius požymius ji iškart kreipėsi į gydytoją. Apžiūros metu paaiškėjo, kad būklė rimta.
Danguolė į ligoninę pateko skubos tvarka. „Po diagnozės viskas vyko labai greitai. Gal ir keistai nuskambės, bet nebuvo laiko išgyventi. Be abejonės, tą dieną, kai sužinojau diagnozę, pratrūkau. Bet turiu puikių kolegių, kurios mane palaikė – viena pasiūlė išsibliauti, kita raminamųjų lašiukų atnešė. Ir viskas stojo į vėžes“, – dabar jau šypsodamasi prisimena moteris.
Ji sako dar neįsijautusi į ligonės vaidmenį, o ir nenorinti įsijausti. Tiki, kad viskas bus gerai.
„Jaučiu didelį medikų palaikymą. Patikėkite, tai labai padeda morališkai, nėra jokių ašarų ar isterijų. Esu tikrai dėkinga, kad gydytojai diagnozę sugebėjo pasakyti taip, kad neišsigąsčiau“, – sako Danguolė.
Ji mano, kad realiau situaciją suvoks, pasibaigus intensyviam gydymui ir prasidėjus stebėsenos laikotarpiui: „Kuomet veiksmas vyksta vienas po kito, nespėji susivokti – darai viską, ką liepia medikai. Visgi manau, kad didžiausias nervų karas prasidės tada, kai kas kelis mėnesius reikės atlikti tyrimus. Žinau, kad nerimausiu laukdama atsakymų.”
Tirtis ragina ir dukrą, ir jos drauges
Šiandien Danguolė nenurimsta, kol neišpeša iš dukros ar draugių pasižadėjimo, kad apsilankys pas ginekologą ir pasidarys reikiamus tyrimus.
„Kiekvienas žmogus, susidūręs su bet kokia liga, man pritars – gydymas kainuoja brangiau nei ligos prevencija. Todėl kiekviena iš mūsų turime rasti laiko patikrai. Užsisukau lyg voverė ir vis nerasdavau laiko iš to besisukančio rato iššokti. Dabar pats gyvenimas mane sustabdė“, – kalba moteris.
Savo patirtimi ji dalijasi, nes nori, kad kitos moterys jos istorijoje atpažintų save ir nedelstų.
Tikrintis kas trejus metus
Gimdos kaklelio vėžys – viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios priežastis šiandien yra žinoma. 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Laiku pasinaudojus šiandien Lietuvoje prieinamomis prevencinėmis priemonėmis ligos gali išvengti beveik kiekviena moteris.
Jaučiu didelį medikų palaikymą. Patikėkite, tai labai padeda morališkai, nėra jokių ašarų ar isterijų.
Anksti nustatyti ir gydyti ikivėžinius pakitimus leidžia ne tik įprastinis valstybės kompensuojamas PAP tyrimas, bet ir didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimas bei tikslesnis už įprastinį PAP tyrimą skystųjų terpių citologinis tyrimas. Šiuos tyrimus moterys gali atlikti apsilankiusios pas ginekologą.
Pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą įprastinis citologinis PAP tepinėlio tyrimas atliekamas reguliariai kas trejus metus 25–60 metų moterims.
Tačiau PAP tyrimo ne visada pakanka. Remiantis pasauliniais klinikiniais tyrimais, kas trečias gimdos kaklelio vėžio atvejis nustatomas moterims, kurios buvo ištirtos įprastiniu PAP tyrimu ir rezultatas buvo neigiamas (t.y. ląstelės normalios, be pakitimų).
Todėl įvertinus didelės onkologinės rizikos ŽPV reikšmę ligos atsiradimui, rekomenduojama moterims atlikti didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimą, identifikuojant 16 ir 18 tipus.