Už mūsų nuotaiką atsakingas mikroelementas
Kaip pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Vilma Liaugaudaitė, mokslininkai, pradėję domėtis savižudybių biologija, t. y. biologinėmis priežastimis, kurios gali paskatinti mintis apie savižudybę, atrado ryšį tarp savižudiško elgesio ir ličio.
Buvo nustatyta, kad nusižudžiusių žmonių smegenyse yra mažesnis serotonino kiekis nei įprastai, o litis kaip tik atsakingas už serotonino koncentraciją, jis stabilizuoja mūsų agresyvumą, impulsyvias reakcijas, o kartu apsaugo nuo minčių apie savižudybę.
Litis atsakingas už serotonino koncentraciją, jis stabilizuoja mūsų agresyvumą, impulsyvias reakcijas, o kartu apsaugo nuo minčių apie savižudybę.
Pasaulyje litis yra labai plačiai naudojamas medicinoje. Juo dažnai papildomai gydomi psichikos sutrikimai, kadangi šis mikroelementas veiksmingai stabilizuoja nuotaiką. Tai labai svarbus medikamentas esant bipoliniam sutrikimui, kuriuo sergant labai padidėja savižudybės rizika. Taip pat litis turi teigiamą poveikį širdžiai ir kraujagyslėms, demencijos kontrolei, smegenų kognityvinių funkcijų palaikymui, stabdo smegenų ląstelių nykimą.
Deja, litis turi ir savo tamsiąją pusę. Tai pakankamai toksiškas mikroelementas. „Prieš 70 metų ličio druska (ličio chloridas) buvo parduodama vietoj druskos pakaitalo, tačiau kai buvo nustatyti apsinuodijimai ličiu, tai daryti nustota“, – teigė specialistė.
Per didelis ličio kiekis kaip tik sukelia atvirkščią efektą – padidėja agresyvumas, impulsyvumas, gali ištikti traukuliai ar net įvykti staigi mirtis. Todėl skiriant litį kaip vaistą, kas 5–10 dienų stebima jo koncentracija kraujyje.
Kurių miestų vandenyje ličio daugiau?
Pilotinio tyrimo metu buvo ištirti penki didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Alytus ir Šiauliai – bei keturi kurortai – Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Nida. Mėginiai buvo imami iš miestų vandenviečių. Taip stengtasi užtikrinti didesnį tyrimo rezultatų objektyvumą nei tiriant tiesiog vandenį iš čiaupo.
„Ištyrę vandenį palyginome su mirtingumo nuo savižudybių duomenimis ir atradome, kad tuose miestuose, kuriuose ličio koncentracija didesnė, savižudybių rodikliai mažesni. Tai leido iškelti hipotezę, kurią dar reikia patikrinti visuose Lietuvos regionuose, apimant ir kaimus, kadangi kaimuose, žinia, taip pat labai dideli savižudybių rodikliai“, – aiškino V.Liaugaudaitė.
Dideli savižudybių skaičiai gali būti susiję su mažesne ličio koncentracija, kurią iš aplinkos gauna mūsų organizmas.
Pasak specialistės, lyginant su kitomis tirtomis šalimis, ličio koncentracija mūsų giluminiuose vandenyse apskritai mažesnė. Todėl dideli savižudybių skaičiai mūsų šalyje iš tiesų gali būti susiję su mažesne ličio koncentracija, kurią iš aplinkos gauna mūsų organizmas. Bent jau tokia hipotezė yra iškelta. Vandenį tirti pasirinkta todėl, kad tai objektyviausias rodiklis. Mes visi geriame vandenį, naudojame jį gamindami maistą. Ir mūsų hipotezė – mažesnė ličio koncentracija gali būti susijusi su dideliu savižudybių skaičiumi.
Ličio koncentracija aplinkoje susijusi su geologiniais mūsų vietovės ypatumais, kurių pakeisti neįmanoma. Ji visiškai nepriklauso nuo klimato ar oro sąlygų. Šio mikroelemento koncentracija nusistovėjo dar tuo laikotarpiu, kai formavosi žemynai.
Kol kas dėl ličio koncentracijos vandenyje tirtos 6 šalys. Tarp jų pirmauja JAV (Teksaso regionas), kur ličio koncentracija litre vandens siekia 219 mikrogramų. Lietuvoje – vos 1,24-28,68 mikrogramus, taigi 4–5 kartus mažiau. Nemažai ličio Graikijos vandenyje, šiek tiek geriau už mus atrodo Austrija, o štai Rytų Anglija ir Japonija taip pat pasižymi mažu ličio kiekiu vandenyje.
Iš Lietuvoje tirtų miestų kiek didesnė ličio koncentracija rasta Šiauliuose ir Klaipėdoje. Visi kiti miestai atrodo prasčiau.
Papildyti vandenį ličiu bijoma
Tiesa, mokslininkai svarsto, kad į tyrimą reikėtų įtraukti ir geriamąjį vandenį buteliuose. Kol kas nėra aišku, kaip įvertinti, kokius kiekius žmonės jo išgeria. Šiuo metu ličio koncentracija nei mineraliniame, nei paprastame fasuotame geriamajame vandenyje netiriama, kadangi šis mikroelementas neįtrauktas į būtinų žmogaus organizmui medžiagų sąrašą. Juolab kad anksčiau būta apsinuodijimų ličiu.
„Kitų šalių mokslininkai labai plačiai kalba apie tai, kad jis turėtų būti įtrauktas į mums reikalingų mikroelementų sąrašą ir gal net gali būti parduodamas maisto papildo pavidalu. Ličio kiekis, kurį gauname su vandeniu, aišku, neprilygsta dozei, kuri būna tabletėje, skirtoje depresijos gydymui, ir gerdami vandenį, kuriame yra ličio, nuo depresijos, aišku, nepasveiksime. Tačiau toks vanduo turi labai stiprų prevencinį poveikį, nes tokiu būdu užtikrinama ilgalaikė ir pastovi ličio koncentracija. Juk vandenį vartojame nuolat, kiekvieną dieną, tabletės turi būti geriamos tik tuomet, kai sergama.
Klausimas dėl vandens papildymo ličiu lieka atviras, kadangi gąsdina šio mikroelemento toksiškumas. Juolab kad reikėtų rasti būdą, kaip apsaugoti nėščias moteris ir mažus vaikus, kurie itin jautrūs didesnėms ličio koncentracijoms. Todėl papildyti ličiu vandenviečių vandenį gali būti pavojinga. Kol kas priimtinesnis sprendimas – ličio maisto papildai. Tačiau pirmiausia reikia nustatyti saugią dienos dozę“, – pasakojo pašnekovė.
Be to, siekiama detaliau paanalizuoti ličio ir savižudybių sąsajas. Tam reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima palyginti ličio koncentraciją nusižudžiusių ir sveikų asmenų kraujyje.
