Apie uodus su Gamtos tyrimų centro mokslininke R.Bernotiene kalbėjosi LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai Alvyda Bajarūnaitė ir Deividas Jursevičius.
– Ponia Bernotiene, nuo ko priklauso uodų gausa?
– Šalta ir ilga žiema tikrai nepakenkė, nes uodai prisitaikę dar prie šaltesnių žiemų ir žiemoja kiaušinio stadijoje. Uodų antplūdis – normalus reiškinys, nes paprastai gegužės viduryje išskrenda išvystę uodai.
– Vadinasi, tai normalus reiškinys, viskas vyksta savo laiku? Nors pavasaris vėlavo – uodai nevėluoja?
– Taip, palyginti su vidurkiu, uodai kelias dienas vėlavo, bet panašiu metu jie išskrenda kasmet.
– Kaip atsitinka, kad, atrodo, būriai uodų atsiranda per vieną naktį?
– Yra dvi priežastys. Pirmiausia, uodai išsirita iš lėliukės. Šiemet ritimasis labai sinchroniškas – gal todėl, kad iš pradžių buvo šalta, o paskui staiga atšilo. Kita vertus, uodų „užneša“ iš kitur, nors dažniausiai jie atskrenda iš vietinių vandens telkinių – balų, pelkių, užpelkėjusių ežeriukų.
– Iš viso yra 36 uodų rūšys. Kuri iš jų aršiausia? Ar visos jos kanda?
– Lietuvoje kanda visi kraujasiurbiai uodai. Vieni labiau kanda paukščius, kiti – žinduolius (pvz., karves), bet žmones kanda beveik visos rūšys. O mašalai yra kitokie: vieni aršesni, kiti ne tokie aršūs, treti visai nekanda.
– Ar tiesa, kad kanda patelės, o ne patinėliai?
– Taip, tai tiesa, bet noriu iškart pasakyti, kad patelės, išsiritusios iš lėliukės, nekanda. Kąsti jos pradeda tik apvaisintos, po susitikimo su patinais.
– Kiek laiko gyvena uodai?
– Patinai gyvena neilgai, kokią savaitę ar šiek tiek ilgiau. O patelės gyvena ilgai – mėnesį ar dar ilgiau, gali kelis kartus siurbti kraują ir dėti kiaušinius. Taip rūšis prisitaikiusi išlikti.
– Kiek kartų įkąs naktį į kambarį įskridęs uodas?
– Jeigu jis atsigers kraujo tiek, kiek jam reikia, kad subręstų kiaušiniai, antrą kartą nekąs. Nors yra tyrimų, įrodančių, kad sergantys uodai, maliarijos nešėjai prisitaikę kąsti kelis kartus. Didžioji dalis Lietuvoje esančių uodų, jeigu jiems nesutrukdoma pasimaitinti vieną kartą, paskui nebekanda. Tačiau, padėję kiaušinius, po savaitės jie gali sugrįžti ir vėl kąsti.
– Kodėl uodui įkandus taip niežti?
– Įkandęs uodas suleidžia savo seilių. Seilėse yra įvairių medžiagų. Vienos malšina skausmą, todėl nejaučiame, kai kandama. Kitos suskystina kraują, kad jis lengviau patektų į uodo žarnyną. Su seilėmis gali patekti ir pernešamų virusų, pirmuonių. Taigi būtent seilės sukelia vietinį odos paburkimą, niežulį.
– Kaip iškęsti įkandimą?
– Aš pati stengiuosi pasisemti kantrybės ir tai padeda. Jeigu įkandus uodui nesikasoma bent 15–20 min., niežulys labai greitai praeina. Tepalai gal ir padeda, bet man atrodo, kad veiksmingiausia kantrybė.
– Kodėl vieni žmonės alergiški uodams, o kiti – ne?
– Tai priklauso nuo žmogaus savybių, bet uodų seilės nelabai alergizuoja – mašalų seilės daug pavojingesnės, toksiškesnės. Pvz., nuo mašalų įkandimų galima ir numirti, tik žmonės dažniausiai nelaukia, kol stipriai sukąs. Tačiau galvijai, sukąsti mašalų, dvesia. Kad galvijai būtų kritę sukąsti uodų, žinių neturiu.
– Ar Lietuvoje esantys uodai ir mašalai perneša kokias ligas?
– Žmonių maliarijos Lietuvoje nėra. Tačiau mokslininkai nustatė, kad uodai perneša įvairius virusus, pvz., Pietų Europoje šie virusai žmonėms gana pavojingi. Šiauriniuose kraštuose, kaip nustatė mokslininkai, uodai virusus perneša, bet šie nėra labai pavojingi – temperatūra truputį pakyla, bet greitai nukrinta.
– Kiek dar laiko uodai bus aktyvūs?
– Didžiausias pikas būna nuo gegužės vidurio iki Joninių, kai pirmoji patelių karta išgyvena savo mėnesį, o po Joninių dažniausiai uodų mažėja. Antrą kartą uodų pagausėja, jei liepą gausiai palyja. Tada balos vėl prisipildo vandens ir vystosi vasaros uodai. Taigi antroje pusėje liepos vėl gali būti daugiau.
