Paprastas atsakymas – ne. Tik apie 1 proc. amerikiečių iš tiesų serga celiakija, arba gliutenine enteropatija – genetine liga, pasireiškiančia netolerancija grūdų baltymui gliadinui (gliuteno frakcija) ir sukeliančia imuninį uždegimą plonųjų žarnų gleivinėje.
Ligos simptomai atsiranda nuo struktūrinio gleivinės pažeidimo, jei valgomuose produktuose yra rugių, kviečių ir miežių baltymų, ir sukelia malabsorbciją (sutrikusios įsiurbties sindromą).
Neseniai publikuotoje studijoje teigiama, kad nuo 2009 m. sergamumas šia liga išliko nepakitęs. Ir nors ne vienas žmogus tikina nesergąs celiakija, bet esąs „jautrus“ gliutenui, 2013 metais Monašo universitete (The Monash University) atliktas tyrimas rodo, kad tai greičiausiai netiesa. Tad kas pasikeičia, kai sveikas žmogus nustoja vartoti gliuteno turinčius produktus?
Profesorius, knygos „Gliuteno melas“ („The Gluten Lie“) autorius Alanas Levinovitzas iš Jameso Madison‘o universiteto (The James Madison University) teigia, kad visa ko pagrindas – psichologinio įsitikinimo ir elgesio pokyčių mišinys.
Knygoje išspausdintas interviu su minėto universiteto gastroenterologijos klinikos vadovu Peteriu Gibsonu, taip pat dirbusiu 2013-ųjų metų tyrime.
P.Gibsono nuomone, tikroji priežastis, kodėl žmonės, atsisakę gliuteno turinčių produktų, jaučiasi sveikesni, yra paprasčiausiai pakeista mityba: „Aš tuo įsitikinau šimtus kartų, netgi stebėdamas savo šeimos narius. Kas nutinka? Kai žmonės supranta, kad valgo per daug greito maisto, per dažnai vartoja pusfabrikačius ir apskritai maitinasi nesveikai, jie, paskaitę pranešimus spaudoje, matydami įvairias reklamas televizijoje ar atskirus stendus parduotuvėse su produktais, kurių etiketėse puikuojasi „gluten-free“, ima pirkti ir daugiau šviežių daržovių, dažniau gaminti maistą namie bei apskritai gyventi sveikiau.
Kitais žodžiais tariant, kai jie išbraukia gliuteno turinčius produktus iš savo valgiaraščio ir atrodo, kad dėl to jie neteko keleto kilogramų nereikalingo svorio, tačiau gali būti, kad tai lėmė 500 kitų priežasčių. Kaltinti gliuteną yra paprasta, nors iš tiesų egzistuoja šimtai kitų „blogybių“, kurių atsisakius savijauta pagerėja. Tokia yra karti tiesa“.
„Kuomet kalba pasisuka apie jautrumą maisto produktams ir alergijas, žmonės stebėtinai dažnai yra linkę patys sau nusistatyti diagnozes. Žinoma, niekas nenori pagalvoti, kad nauda, kurią sukėlė gliuteno vengimas, gali būti... tik psichologinė“, – komentavo A. Levinovitzas.
Beje, kartais iš tiesų labai sudėtinga tai, ką valgome, susieti su psichologiniais simptomais. Ne viena studija parodė, kad neretai bevalgydami mes „pamirštame“, ką valgome, taip pat dažnai klystame, spręsdami, kas sveika, o kas ne. Todėl geriausia būtų pasikliauti mokslu, o sunegalavus visada kreiptis į gydytoją.
