– Gydytojau, kuo grindžiama priešuždegiminės mitybos nauda?
– Priešuždegiminė mityba atsirado maždaug prieš dvidešimt metų (tuo metu ji buvo vadinama „The Zone diet“), kai buvo sutarta, kad tam tikras maistinių medžiagų santykis (kai dienos racioną sudaro 40 proc. žemo glikeminio indekso angliavandenių, 30 proc. sveikųjų riebalų ir 30 proc. liesų baltymų) gali daryti teigiamą įtaką žmogaus hormoniniam balansui bei mažinti uždegiminius procesus organizme.
Žvelgiant į šių laikų tendencijas akivaizdu, kad maitinamės tikrai ne pačiais įvairiausiais ir natūraliausiais maisto produktais, patiriame daug streso. Visa tai mūsų organizme tarpląsteliniu lygmeniu sukelia uždegimą, kuris anksčiau ar vėliau pasireiškia sveikatos sutrikimais ar komplikacijomis.
Priešuždegiminės mitybos atitikmeniu šiais laikais laikoma Viduržemio jūros dieta.
Laikantis priešuždegiminės mitybos, organizmas yra aprūpinamas maistinėmis medžiagomis, kurios galimai kompensuoja tą neigiamą aplinkos poveikį, apsaugo organizmą ir mažina uždegimą jame.
Beje, priešuždegiminės mitybos atitikmeniu šiais laikais laikoma Viduržemio jūros dieta, kuria vadovautis rekomenduojama kiekvienam žmogui, neturinčiam diagnozuotų virškinimo trakto ar kitų organų sistemų ligų.
– Kokie priešuždegiminės mitybos principai?
– Yra išskiriami trys rodikliai, kurie svarbūs norint palaikyti priešuždegiminį poveikį organizme:
-
Arachidono rūgšties (AA) ir eikozapentaeno rūgšties (EPR) santykis (rekomenduojama, kad šis rodiklis būtų tarp 1,5 ir 3. Pavyzdžiui, japonų tautoje šis rodiklis siekia 1,5, tuo tarpu Amerikoje – 18);
-
Glikuotas hemoglobinas (jo koncentracija kraujyje turi būti ne didesnė kaip šeši procentai. Šis rodiklis rodo tiesioginę riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu);
-
Trigliceridų ir didelio tankio lipopropeinų santykis (rekomenduojama, kad jis būtų < 0,4 mmol/ml. Šio rodiklio rezultatai gali mums padėti įvertinti susirgimo metaboliniu sindromu riziką bei insulino rezistentiškumo padidėjimą).
Tad esminis priešuždegiminės mitybos principas yra palaikyti šių rodiklių normas organizme, ribojant maisto produktus, kurių gausus vartojimas kelia uždegimą organizme, ir vartojant maistą, turintį priešuždegiminį poveikį.
Šioje mityboje didžiausią raciono dalį turi sudaryti augalinės kilmės maistas, dalinai ribojant gyvūninės kilmės produktus ir atsisakant pramoniniu būdu pagaminto, perdirbto maisto. Pavyzdžiui, vadovaujantis priešuždegiminės mitybos principais patartina rinktis liesą mėsą, kurios rekomenduojama vartoti du–tris kartus per savaitę, galima jos ir visai atsisakyti, reikalingas maistines medžiagas gaunant iš jūros gėrybių arba augalinės kilmės maisto.
Omega-6 riebiųjų rūgščių žalingas poveikis priklauso nuo to, su kokiais angliavandeniais jos vartojamos.
– Kokie maisto produktai organizme gali sukelti uždegimą?
– Tai būtų maisto produktai, savyje turintys daug sočiųjų riebalų (pavyzdžiui, riebi mėsa, riebūs pieno gaminiai). Tad šių produktų suvartojimą reikėtų riboti.
Tyrimų duomenimis, taip pat ir omega-6 riebiųjų rūgščių, kurių gausu, pavyzdžiui, rafinuotuose augaliniuose aliejuose, vartojimas gali sukelti uždegiminius procesus žmogaus organizme.
Vis dėlto, visiškai „nurašyti“ omega-6 riebiųjų rūgščių nereikėtų: įrodyta, kad jų žalingas poveikis priklauso nuo to, su kokiais angliavandeniais – greitai ar lėtai pasisavinamais – jos vartojamos. Jeigu kartu vartojami gausiai omega-6 ir cukrumi praturtinti maisto produktai, organizme pasireiškia greitas insulino šuolis, o tai skatina uždegimo vystymąsi.
Jei augaliniai aliejai, riešutai ar sėklos (omega–6 šaltiniai) vartojami su kuo mažiau apdorotomis kruopomis, daržovėmis (tai lėtai pasisavinami angliavandeniai), uždegimą sukeliančios medžiagos organizme nesusidaro.
Uždegimus organizme ypač skatina pridėtinis cukrus ir transriebalai – šių medžiagų gausu pramoniniu būdu pagamintuose ir perdirbtuose produktuose. Pridėtinio cukraus ir transriebalų apskritai vertėtų atsisakyti.
Uždegimus organizme ypač skatina pridėtinis cukrus ir transriebalai.
– Koks maistas pasižymi priešuždegiminiu poveikiu?
– Pirmiausia tai būtų produktai, turintys omega-3 riebiųjų rūgščių (nerafinuoti augaliniai aliejai, riebios žuvys, graikiniai riešutai, chia sėklos).
Priešuždegiminiu poveikiu pasižymi ir polifenoliai (spalvą suteikiančios medžiagos), kurių daugiausiai yra vaisiuose ir daržovėse.
Kaip priešuždegiminį poveikį turintį maistą išskirčiau visas Lietuvos uogas (braškes, vyšnias žemuoges, mėlynes, spanguoles ir pan.). Juose gausu antioksidantų (antocianinų), atsakingų už laisvųjų radikalų neutralizaciją mūsų organizme. Ypač pabrėžčiau vyšnias, kurių priešuždegiminis poveikis mažinant uždegiminių dalelių kiekį organizme įrodytas.
Be to, priešuždegimiškai veikia ir tam tikri prieskoniai. Išskirčiau kelis svarbiausius: cinamoną, pipirus, česnaką, imbierą.
– Kokiems žmonėms rekomenduojama laikytis priešuždegiminės mitybos?
– Iš esmės priešuždegiminė mityba rekomenduotina praktiškai visiems žmonėms, tik tam tikrais individualiais atvejais galbūt reikėtų kiek pakoreguoti racioną.
Pavyzdžiui, šioje mityboje yra gausu ankštinių daržovių, žuvies ir jūros gėrybių, riešutų, tad žmonės, alergiški šiems produktams, turėtų jų atsisakyti. Tačiau bent iš dalies šios mitybos principai yra tinkami kiekvienam – sergančiam ar ne.
– Ar ši mityba taikoma kokių nors ligų profilaktikai ar gydymui?
– Priešuždegiminė mityba padeda kovoti su diabeto (ypač, antrojo tipo) pasireiškimu, taip pat sergant įvairiausiais onkologiniais susirgimais.
Tačiau turime suprasti, kad dieta nėra vaistas. Taip, ji gali daryti tam tikrą teigiamą įtaką ligos vystymuisi ir eigai, bet negalime teigti, kad vien mityba apsaugos nuo ligos ar ją išgydys.
Juk kartais žmogus, nors ir maitinasi sveikai, sportuoja, suserga vėžiu. Kodėl, kaip? Niekas nežino. Tokiu atveju jis gali būti tikras tik tuo, kad mityba jam tikrai nepakenkė, o gal netgi truputį padėjo ir padės ateityje.
Nereikia nei nuvertinti, nei pervertinti mitybos poveikio. Be mitybos, mūsų sveikatai didelės reikšmės turi ir fizinis aktyvumas, miego kokybė, psichologinė savijauta, aplinkos tarša ir pan.
