„Pirmiausiai, atkreipiau dėmesį, jog dalijamo maisto pagrindo nesudaro vien angliavandeniai: jame gausu konservuotų daržovių, sriubų, mėsos konservų, pieno ir net džiovintų vaisių bei riešutų. Tinkamai mitybai palaikyti, žmogui būtina maisto įvairovė, kitaip tariant – kuo daugiau skirtingų kultūrų maisto. Mano įsitikinimu, turimas krepšelis – tai tikrai neblogai subalansuotas maisto paketas, galintis aprūpinti maistinėmis medžiagomis“, – įsitikinęs dietologas.
Miltai ir jų patiekalai savaime nėra blogis
Krepšelyje maisto gavėjai randa pirmos rūšies kvietinius miltus, kuriuos E. Grišin apibūdina kaip turinčius vitaminų bei skaidulų. „Jie puikiausiai tiks batonams, bandelėms, pyragams, blynams, picoms ir kitiems kepiniams ruošti. Žinoma, organizmas reaguoja ne tiek į pačius miltinius patiekalus, kiek į jų kiekį, todėl būtinas saikas. Vien miltiniai patiekalai tikrai neaprūpins organizmo reikiamomis maistinėmis medžiagomis“.
Čia pat dietologas užsimena ir apie miltinį patiekalą – makaronus, kurie irgi įeina į krepšelio turinį. „Makaronai, ypač pilno grūdo, yra išties sveikas pasirinkimas. Juos gaminant į miltus sumalamas gemalas ir apvalkalas, todėl tokie makaronai suteikia ilgesnį sotumo jausmą, neapsunkina kasos darbo. Baimintis dėl tamsesnės spalvos tikrai nereikia – tai kaip tik ir rodo, kad grūdai nebuvo pilnai apdoroti, taigi – išsaugojo daugiau maistinių medžiagų“.
Turimas krepšelis – tai tikrai neblogai subalansuotas maisto paketas.
Nepamatuojama daržovių nauda: valgyti sveika ir konservuotas, ir virtas
Kalbėdamas apie ankštines daržoves, kurias maisto gavėjai gauna konservuotas ir taip pat dažnai neįvertina jų naudos, dietologas pabrėžia, kad šie produktai yra tikras baltymų šaltinis. „Nesvarbu, kad ankštinės daržovės konservuotos, valgant jas organizmas vis tiek gauna skaidulų, vitamino A, cholino, kalio, magnio, kalcio bei suvartoja mažiau sočiųjų riebalų. Ankštinės daržovės neabejotinai turėtų papildyti žmonių valgiaraštį. Žinoma, subalansuotai mitybai reikia įvairovės, todėl svarbu valgyti ir daug šviežių daržovių, bet su konservuotomis galima sugalvoti galybę troškinių, sriubų, salotų ir kitų patiekalų receptų“, – pataria E. Grišin.
Įvairiais mitybos klausimais konsultuojantis dietologas taip pat paneigia sklandančią nuomonę, jog iš daržovių verdama sriuba yra menkavertis vitaminų ir gerųjų medžiagų šaltinis. „Pirmiausiai, sriubos mūsų organizmą veikia itin palankiai – jos ne tik sušildo kūną, bet ir suteikia naudos organizmui. Natūralus daržovių sultinys, verdamas iš paprastų daržovių – morkų, saliero, svogūno ir kitų – tikrai gali palengvinti virškinimo procesus, pagerinti žarnyno veiklą. Sriuba taip pat padeda atkurti vandens ir druskų pusiausvyrą organizme, aktyvuoja medžiagų apykaitą ir bendrąją prasme pakelia organizmo tonusą. Todėl jas valgyti rekomenduoju kur kas dažniau nei kartkartėmis“, – sako E. Grišin.
Sriuba taip pat padeda atkurti vandens ir druskų pusiausvyrą organizme, aktyvuoja medžiagų apykaitą ir bendrąją prasme pakelia organizmo tonusą.
Dietologas primena, kad tokios paprastos sriubos yra puikus pasirinkimas tiems, kurie daržovių savo racione stokoja ir sako, kad net ir apdorotos įvairiais būdais, daržovės stipriai prisideda prie sveikesnės mitybos puoselėjimo.
