Tačiau kiek reikėtų vandens išgerti kasdien? Koks jo kiekis būtinas, o kokio gali būti per daug? Išties dažnas turime mitų savo galvoje, kurie susiję su vandens vartojimu. Į aktualius klausimus atsako dietologė Mantė Vaitelienė.
„Vanduo sudaro apie 60 procentų žmogaus kūno svorio (vaikų – apie 70 procentų). Jis yra būtinas visoms organizmo ląstelėms ir atlieka svarbias fiziologines funkcijas: reguliuoja kūno temperatūrą, dalyvauja medžiagų apykaitoje, įeina į ląstelių sudėtį. Vandens atsargos organizme nekaupiamos, todėl būtina jas nuolat papildyti“, – sako specialistė.
Pasak jos, teiginys, kad per dieną kiekvienam žmogui reikia išgerti 2 litrus vandens, nėra visiškai teisingas. Vandens poreikis priklauso nuo žmogaus kūno svorio, fizinio aktyvumo, kūno temperatūros. Vidutiniškai suaugusiam žmogui reikėtų suvartoti 35 ml vandens vienam kilogramui kūno svorio (t. y. 60 kg sveriančio žmogaus paros vandens poreikis yra 2,1 litro). Vaikų šis poreikis didesnis – 50–60 ml vienam kilogramui kūno svorio.
„Skaičiuojama, kad vidutiniškai per parą su maistu gaunama apie 20 procentų reikalingo vandens kiekio. Savaime suprantama, kad daugiau vaisių ir daržovių, sriubų, troškinių valgantis žmogus skysčių iš maisto gaus daugiau nei tas, kurio mitybos racione vyrauja sausas maistas. Vandens poreikis padidėja ir tada, kai kamuoja nutukimas, karščiavimas, yra aukšta aplinkos temperatūra, kai sportuojate ir gausiai prakaituojate, vemiate, viduriuojate“, – pasakoja dietologė.
Kokie požymiai išduoda, kad organizmui trūksta vandens?
Specialistė pažymi, kad vandens trūkumą organizme rodo atsiradęs troškulys, burnos sausumas, galvos skausmas, sumažėjęs šlapimo kiekis ir ryškiai geltona jo spalva, nuovargis, mieguistumas, odos sausumas.
„Esant šiems simptomams būtina tuoj pat papildyti vandens atsargas. Tačiau troškulio jausmas su amžiumi mažėja, todėl vyresnio amžiaus žmonėms svarbu reguliariai gerti vandenį, net ir nejaučiant troškulio. Atsargoms papildyti geriausiai tinka paprastas geriamasis vanduo iš čiaupo. Retkarčiais galima vartoti mineralinį vandenį, tačiau ne nuolat ir rinktis jį atsakingai, atsižvelgiant į sveikatos būklę“, – pastebi M.Vaitelienė.
Atsižvelgiant į mineraliniame vandenyje ištirpusias druskas ir jų kiekį, šis vanduo turi skirtingą poveikį organizmui. Teisingas pasirinkimas lemia, ar organizmas papildomai gaus naudos, ar kaip tik bus daroma žala. „Tarkime, užkietėjus viduriams tinka daug magnio ir sulfatų turintis vanduo (tačiau jis netiks viduriuojant)“, – tikina dietologė.
Verta atkreipti dėmesį ir į vandens temperatūrą. „Geriamojo vandens temperatūra taip pat turi skirtingą poveikį. Šaltas vanduo didina skrandžio sekrecinę ir motorinę funkcijas bei skatina žarnyno peristaltiką. Peristaltiką stimuliuoja ir angliarūgštės prisotintas vanduo. Tačiau toks vanduo netinkamas žmonėms, kenčiantiems nuo refliukso, jį vartojant gali varginti pilvo pūtimas. Daug natrio turintis vanduo nerekomenduotinas žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, kenčiantiems nuo inkstų ligų“, – pasakoja M.Vaitelienė.
