„Vyrauja požiūris, kad, norint maitintis sveikai, svarbu nevalgyti „to“ ar „ano“. Todėl daugeliui sveika mityba asocijuojasi su neskaniu valgymu. Visa savo esybe tam prieštarauju: sveikatai palankus maistas teikia ne fizinę, bet visų pirma emocinę naudą“, – kalbėjo E.Gavelienė „Rimi“ ir iniciatyvos „Rinkis sveikiau“ organizuotame renginyje.
Glitimo atsisakoma be pagrindo
Dietologės teigimu, daug žmonių klaidingai interpretuoja sveikos mitybos esmę. Tai iliustruoja populiariosios mitybos tendencijos, kai sveikos mitybos principai yra perimami iš sergantiesiems skirtų maitinimosi rekomendacijų.
Kodėl žmonės atsisako produktų, kurie turi sveikatai naudingų komponentų?
Puikus pavyzdys – glitimo turinčių produktų, pavyzdžiui, gaminių iš viso grūdo kvietinių miltų, atsisakymas.
„Kodėl žmonės atsisako produktų, kurie turi sveikatai naudingų komponentų, jei neserga celiakija ir neturi jautrumo gliutenui? Ogi vien dėlto, kad kažkas pasakė, jog glitimas yra nesveika. Ir tai yra visiška netiesa“, – patikino gydytoja.
Ignoruojami „banalūs“ sveikos mitybos principai
Anot medikės, sveikatai palankus maitinimasis visų pirma reiškia ne kokio nors maisto draudimą, o mitybos raciono praturtinimą. Tai yra, mes turėtume ieškoti, kokių maistingų produktų galėtume įtraukti į savo racioną, o ne galvoti, ką iš jo „išmesti“.
„Kai pacientas ateina pas gydytoją dietologą į konsultaciją, vienas pirmųjų klausimų būna: „Tai ko man negalima?“ Galiu pasakyti, ko negalima: negalima nevalgyti daržovių; negalima praleisti valgymų; neplanuoti dienos maitinimosi; nematyti, kas yra lėkštėje. Didžiausia mūsų visuomenės problema yra ta, kad labai mažai žmonių laikosi sveiko maitinimosi įpročių, kurie yra gana banalūs“, – sakė E.Gavelienė.
Valgio metu reikia koncentruotis tik į maistą
Tad kokie esminiai sveikos mitybos principai, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimo kokybė?
„Venkite perdirbtų maisto produktų, ypač mėsos. Kuo dažniau vartokite šviežiai pagamintą maistą – tam nereikia nei kažkokių ypatingų gebėjimų, nei didelių laiko sąnaudų. Bent du kartus per savaitę į maisto racioną įtraukite jūrų gėrybių, žuvies. Kasdien valgykite daržovių (tiek, kiek norite) ir vaisių (maždaug apie 300 gramų) bei gerkite pakankamai vandens. Ir, žinoma, valgio metu dėmesį sutelkite tik į maistą, į valgymo procesą“, – patarė E.Gavelienė.
Be to, jos teigimu, labai svarbu planuoti savo mitybos racioną, žinoti, ką valgysime ateinančią dieną. Tokiu būdu bus lengviau palaikyti subalansuotą mitybą ir praturtinti ją įvairesniais, sveikais maisto produktais.
Neturi būti draudžiamų produktų
E.Gavelienė patikino, jog svarbiausia, kad pavalgę jaustumėmės ne tik fiziškai, bet ir emociškai gerai. Valgis turi teikti malonumą, todėl svarbu ne tik rūpintis, kaip praturtinti kūną reikalingomis maistinėmis medžiagomis, bet ir užtikrinti, kad maistas būtų skanus.
Anot jos, sotumas susideda ne tik iš to, ką įdedame į burną, bet ir iš to, kaip mūsų protas reaguoja į tai, ką valgome: „Jeigu aš noriu saldumyno, o džiovintas vaisius man nėra saldumynas, nors jis ir saldus, jį suvalgęs nepatenkinsiu saldumo poreikio, norėsiu dar. Tad planuojant savo mitybą reikėtų nepamiršti, kad nieko bloga kartais sau leisti suvalgyti kokį nors ne tokį „sveiką“ produktą, jei tuo metu labai norisi.“
Pranešimo pabaigoje medicinos mokslų daktarė atkreipė dėmesį, jog šalyse, kurių gyventojams būdinga ilgiausia sveiko gyvenimo trukmė, valgis suvokiamas ne tik kaip alkio patenkinimas, bet ir kaip tam tikra tradicija, ritualas. Būtent todėl medikė palinkėjo nevalgyti bet ko, sumetus į lėkštę, o maisto pirkimą, ruošimą ir valgymo procesą paversti malonia ir sveikatai palankia veikla.
