LRT laidoje „Stilius“ dietologė kalba apie pas mums dar gana naują sutrikusios mitybos gydymo metodą – intuityvųjį valgymą, kardinaliai priešingą nei praktikuoja dietų ir savęs ribojimo šalininkai.
Gydytojos žodžiais, nereikia jokių taisyklių ir savęs ribojimo – viskas paprasta, nes tai skatina pati gamta. Kiek maisto reikia, žmogus suvokia pagal alkio ir sotumo pojūčius. Nedera nei skaičiuoti, nei galvoti.
Kiek maisto reikia, žmogus suvokia pagal alkio ir sotumo pojūčius. Nedera nei skaičiuoti, nei galvoti.
„Pasaulyje tai – ne naujiena. Yra sukurta sistema, kuri egzistuoja jau dešimtis metų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad toks būdas yra efektyvus ir svarbiausia – nežalojantis“, – „Stiliui“ sako A. Jauniškytė-Ingelevičienė.
Pratęsdama mintį apie stebinančią statistiką, gydytoja pabrėžia, kad dietų besilaikantys žmonės visuomenės kaltinami neturintys valios.
„Žmogus deda labai daug pastangų, kankinasi, jį vargina bloga nuotaika, pyktis, o rezultatas toks, kad svoris grįžta su kaupu. Tuomet asmuo jaučiasi dar blogiau. Visuomenė iš karto teisia ir sako, kad žmogus neturi valios“, – teigia A. Jauniškytė-Ingelevičienė .
Reikalingas darbas su veidrodžiu
Vienas iš svarbiausių intuityvaus valgymo principų – gerbti savo kūną, priimti jį tokį, koks yra. A. Jauniškytė-Ingelevičienė sako, kad daugelis save vertina neadekvačiai. Tokiems žmonėms be specialisto pagalbos sunku patikėti, kad nėra stori, nes veidrodyje save mato kitaip. Todėl darbas su veidrodžiais dažnai tampa vienu iš pradinių nemylinčiųjų savo kūno užsiėmimų.
„Dalykų, kurie paveldimi, mes negalime pakeisti. Pavyzdžiui, dietos pagalba pėdos dydžio nesumažinsi – tai nerealu. Mūsų kūnai taip pat turi tam tikras formas – pas vienus yra didesnė raumenų, o pas kitus – riebalų masė. Visi esame labai skirtingi“, – genetiškai nulemtus požymius vardija dietologė.
Vienas iš svarbiausių intuityvaus valgymo principų – gerbti savo kūną, priimti jį tokį, koks yra.
Anot medikės, stebina kiekis moterų, kurios nėra patenkintos savo kūnu. Tokių – net 85 proc.
„Tai – labai dideli skaičiai. Kai esi nepatenkintas savimi, atsiranda kaltinimai ir bausmės sau. Dietos ir sportas – kaip bausmės už pavalgymą“, – teigia A. Jauniškytė-Ingelevičienė.
Masinis nutukimas – dietų pasekmė
Paradoksalu, tačiau, pasak dietologės, nutukusių žmonių pasaulyje sparčiai daugėja būtent dėl to, kad žmonės stengiasi suplonėti ir laikosi dietų.
Daug metų valgymo sutrikimų srityje dirbanti A. Jauniškytė-Ingelevičienė po rezidentūros pradėjo dirbti su nutukusiais žmonėmis ir sudarinėdavo maitinimosi planus, kurių laikydamiesi pacientai sėkmingai mesdavo svorį.
„Jie labai džiaugdavosi, bet po kiek laiko pradėdavo grįžti dėl atsistačiusio svorio. Bet ne tai man pasirodė baisiausia. Sunerimau dėl atsiradusio dietinio mąstymo, kai žmogus pradeda save bausti dėl netinkamo maisto valgymo“, – pasakoja dietologė ir priduria, kad griežtėjant taisyklėms, jos pacientų savijauta blogėjo, o rezultatas netenkino nei jos, nei svorį metančiųjų.
Kodėl laikantis dietos, kilogramai netirpsta
„Stiliui“ A. Jauniškytė-Ingelevičienė teigia, kad savęs ribojimas dažnai sukelia persivalgymus, o tai, kad net dietos metu nekrenta svoris, lemia kūno fiziologija.
Paradoksalu, tačiau, pasak dietologės, nutukusių žmonių pasaulyje sparčiai daugėja būtent dėl to, kad žmonės stengiasi suplonėti ir laikosi dietų.
Ji pašiepia dietų eskaluojamus teiginius, esą vienas papildomas šaukštelis cukraus per dieną po metų pridės 10 kilogramų. Tuomet, sako ji, laikantis tokios logikos, visi, kurie cukraus nevartoja, turėtų svorį numesti.
„Kūnas turi puikius prisitaikymo mechanizmus – jeigu mes pradedame mažinti kalorijų kiekį, kūnas pradeda lėtinti medžiagų apykaitą. O jeigu kalorijų kiekis mažinamas drastiškai, medžiagų apykaita labai sulėtėja – iki 40proc. Kūnui badas – didžiulis stresas ir jis stengiasi sutaupyti kiekvieną kaloriją“, – apie tai, kodėl laikantis dietos nekrenta svoris, sako dietologė.
A. Jauniškytė-Ingelevičienė pasakoja, kad lėtėjant medžiagų apykaitai, žmonės pajunta, kad darosi vėsiau, labiau šąla galūnės, sulėtėja širdies ritmas, kvėpavimo dažnis. Todėl vis mažiau ir mažiau išeikvojama kalorijų, o to rezultatas – nekintantis svoris, bloga savijauta ir didžiulė neviltis.
Paskutinė vakarienė – nuolatinė badaujančių palydovė
Medikė įsitikinusi, kad net ir turintis antsvorio žmogus, niekada nesilaikęs dietų, gali būti sveikesnis už liesą, periodiškai tai numetantį, tai vėl priaugantį svorio žmogų, kuris prigimtinius maitinimosi instinktus jau seniai pamiršęs.
„Tereikia prisiminti, ką mes visi mokėjom. Daug žmonių yra natūralūs, intuityvūs valgytojai. Tokie, kurie žino, kada jiems gana – maistą, kurio nesuvalgo, palieka lėkštėje“, – apie sektiną pavyzdį, norint palaikyti normalų svorį, pasakoja A. Jauniškytė-Ingelevičienė.
Anot dietologės, yra tokių žmonių, kurie negali palikti maisto lėkštėje. Vakare, prieš kitą dieną prasidedant dietai, jie sau prisižada, kad tai bus paskutinis kartas gyvenime – paskutinė vakarienė.
Medikė įsitikinusi, kad net ir turintis antsvorio žmogus, niekada nesilaikęs dietų, gali būti sveikesnis už liesą, periodiškai tai numetantį, tai vėl priaugantį svorio žmogų
Aplinkos spaudimas veržiasi iš visų pusių
A. Jauniškytė-Ingelevičienė teigia, kad svorį bandantis mesti žmogus spaudimo sulaukia ne tik iš artimųjų, bet ir iš viešąsias paslaugas siūlančių įmonių.
„Aš pradėjau ieškoti sporto, kuris nesireklamuotų, kad padeda numesti svorį. Patikėkit – labai sunku surasti vietą, kur galėtum pasportuoti, turėdamas tikslą atsipalaiduoti, sustiprinti sveikatą“, – apie siūlomas paslaugas pasakoja medikė.
Ne išimtis tampa ir artimos aplinkos žmonės, kurie galvoja, kad, atiminėdami vienus ar kitus produktus ar komentuodami maisto pasirinkimą, padės svorį metančiajam.
„Natūraliai kyla pyktis, kai iš tavęs atima tai, ko tu nori. To pasekmė –žmogus pradeda suvalgyti daugiau arba valgyti slapta, pasislėpęs nuo artimųjų, o tai nėra normalu“, – sako dietologė.
